7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

PAREMKITE
7 meno dienas
SMS žinute

Gyvūnai gydo

Krėsle prie televizoriaus

Jonas Ūbis
Nr. 19 (1171), 2016-05-13
Kinas Rodo TV
„Šok su juo“
„Šok su juo“

Šią savaitę prasidėjo Kanų kino festivalis, per visas žinias šmėkščios raudonas kilimas, todėl, matyt, ir televizijose bus palyginti daug prancūzų kino. Jaučiuosi kaip Ostapas Benderis, kuriam viskas turėjo būti gražu, nes netrukus pradėsiu siūlyti žiūrėti gražius filmus.

 

Valerie Guingnabodet 2006 m. filmo „Šok su juo“ (LRT Kultūra, 18 d. 23 val.) siužetas primena saldų meilės romaną: Aleksandra (Mathilde Seigner) sužino apie vyro neištikimybę. Sukrėsta ji šoka ant savo arklio, bet sužeidžia ir jį, ir save. Apie nelaimę sužinojęs vyras skuba pas ją, bet žūsta autokatastrofoje. Arklys užmigdomas, o Aleksandra patenka į kliniką. Praėjus trejiems metams ji vis dar mokosi gyventi iš naujo ir likimas ją nusiunčia į arklidę. Čia Aleksandra sutiks buvusį kaskadininką (prancūzų Naujosios bangos filmuose įsiminęs Samy Frey’us) ir jo arklį. Prisiminimai privers moterį vėl sėstis ant balno... Daugtaškis visada žada banalybę, bet arkliai nėra banalūs. Apskritai, gyvūnai. Neatsitiktinai juos vis rodo per žinias – vaizdai su meškomis, katėmis ar egzotiškais paukščiais nuima įtampą.

 

Kitas prancūzų režisierius Christophe’as Gansas kuria tik labai gražius ir baimę įvarančius filmus. Manau, ne vienas iki šiol prisimena jo 2001-aisiais pasirodžiusią „Vilkų draugiją“. 2014 m. Berlyno kino festivalyje premjeros sulaukęs Ganso filmas – dar viena populiarios pasakos „Gražuolė ir pabaisa“ (LRT, 15 d. 22.55) versija – panašaus stiliaus. Kompiuterinių technologijų galimybes prisodrinti vaizdą, sukurti įsimintiną spalvų dramaturgiją režisierius išnaudojo maksimaliai, mat beveik viskas buvo filmuojama tuščiame paviljone, o tik paskui „priauginta“ kadre, net Pabaisos – Vincent’o Casselio – grimas.

 

Nežinau, kaip reagavo prancūzai, nes Gansas pasikėsino į vieną rafinuočiausių ir gražiausių nacionalinių filmų – Jeano Cocteau „Gražuolę ir pabaisą“ (1946), bet juk kiekvienas laikas turi savo grožio kanonus. Ganso filme drąsiąją Bel, kuri vyksta į Pabaisos rūmus, kad išgelbėtų savo tėvą (André Dussolier), vaidina Léa Seydoux. Jos suknelėms, šukuosenoms ir juvelyriniams papuošalams skirta daug dėmesio, tad paganyti akis tikrai bus į ką. Rūmuose mergina atsiduria stebuklų, fantastiškų nuotykių ir mįslingos melancholijos pasaulyje. Seksualinė pasakos potekstė ne tokia ryški kaip Cocteau filme, nors Pabaisa paverstas gražuolis princas, kurį gali išgelbėti tik nuoširdi meilė, Casselio pastangomis atrodo gana dviprasmiškas. Apskritai aktorių vaidyba šiame filme – bene problemiškiausias klausimas, tačiau įvairūs gyvūnai suteiks atgaivos.

 

Nors buvęs kino kritikas Gansas savo filme dažnai cituoja Cocteau, net menkiausias jo filmo detales, jam nepavyksta pasiekti kino poezijos pojūčio, kuris lėmė ano filmo unikalumą. Cocteau rėmėsi klasikine tapyba, Gustave’o Doré graviūromis, jis neturėjo galimybės kurti tobulus specialiuosius efektus, bet užtat išmanė šviesos ir šešėlių poveikį kino juostoje. Gansas yra prisipažinęs, kad jį įkvėpė mangos ir garsusis japonų animatorius Hayao Miyazakis.

 

Panašūs filmai žadina senojo kino nostalgiją. Henri Verneuilio 1975 m. „Baimė virš miesto“ (TV1, 15 d. 18.35) – vienas iš pačių populiariausių Jeano-Paulio Belmondo filmų. Jis vaidina policijos inspektorių Žaną Leteljė, kuris gaudo Minu save vadinantį maniaką, žudantį erotinių filmų ir žurnalų gražuoles. Filme – puikiai papasakota istorija, žavi Belmondo vaidyba ir Ennio Morricone’s muzika.

 

Šįvakar (13 d. 22 val.) LRT Kultūra pradeda rodyti ukrainiečių režisieriaus Romano Barabašo miniserialą „Juodoji gėlė“, kurio premjera įvyko balandį. Jis skirtas Černobylio katastrofos trisdešimtmečiui. Serialo veiksmas nukels į 1986-uosius, į Černobylį. Pedagoginio instituto absolventė Lera pagal paskyrimą atvyksta dirbti į Pripetę – vieną jaukiausių ir geriausiai aprūpintų SSSR miestų. Čia ji sutiks savo gyvenimo meilę – fiziką Vytą. Pasak serialo kūrėjų, jie nusprendė į tragediją pasižiūrėti žmonių, kurių likimai pasikeitė per vieną dieną, akimis.

 

Serialas pradžiugins lietuvių vyrų gerbėjas ir gerbėjus. Buvau įsitikinęs, kad šleivi, kreivi, mekenantys ir nelabai protingi narcizai – vadinamieji šou verslo atstovai – galutinai sugriovė vyriško ir gražaus lietuvio aktoriaus legendą, bet, pasirodo, klydau. „Juodoji gėlė“ rodo, kad vyriško lietuvio mitas dar gyvas. Vytą filme suvaidino Gediminas Storpirštis, Vytą jaunystėje – kylanti latvių žvaigždė Rihardas Lepersas, vaidinęs rusų, turkų, P.Korėjos filmuose.

 

Jei jau prabilau apie lietuviškus motyvus, tai jų daug Edwardo Zwiko filme „Pasipriešinimas“ (TV3, 18 d. 22.30). Jis pasakoja apie keturis brolius Bielskius – Tuvią, Asaelį, Aroną ir Aleksandrą , kurie Antrojo pasaulinio karo pradžioje Baltarusijoje, Nalibokų girioje netoli Naugarduko, įkūrė žydų partizanų būrį. Būrys kovojo su vokiečiais ir padėjo išsigelbėti ne vienam pabėgėliui iš geto. „Pasipriešinimas“ buvo kuriamas Lietuvoje, jame vaidina pirmo ryškumo Holivudo žvaigždės Danielis Craigas, Mia Wasikowska, Lievas Schreiberis.

Jūsų –

Jonas Ūbis

„Šok su juo“
„Šok su juo“
„Gražuolė ir pabaisa“
„Gražuolė ir pabaisa“
„Pasipriešinimas“
„Pasipriešinimas“