Žiedinių kopūstų kaina ir „Eurovizija“ lietuviams suteikia daug progų įrodyti, kokie esame ypatingi. Norime boikotuoti prekybos centrus ne todėl, kad daug prekių, atvežtų iš trečiojo pasaulio šalių, gaminamos nežmoniškomis sąlygomis. Mes tiesiog mėgstame žiedinius kopūstus ir nenorime, kad jie brangtų. Nors ir neseku viso to cirko, pasislėpti nuo jo neįmanoma – temos persikėlė į žinias. Sekmadienį net LRT „Savaitės“ vedėja kantriai klausėsi šių metų Lietuvos atstovo „Eurovizijoje“ postringavimų, tarsi sakydama – štai ji, naujoji karta, užaugusi nepriklausomybės sąlygomis. Pasižiūrėkite, pasigrožėkite, palaikykite. Neabejoju, kad lietuviai daug laiko skirs šiai masinės kultūros šventei, kuri, bijau, primins apie puotą maro metu. Įdomu bus pasižiūrėti, kaip tautine vėliavėle Stokholmo salėje mosuos lietuvių kultūros ministras.
Marko Steveno Johnsono trileris „Medžioklės sezonas“ (TV3, 8 d. 21.50) pasakoja apie du karo Bosnijoje veteranus – amerikietį ir serbą (juos vaidina Robertas De Niro ir Johnas Travolta), kurie po daugelio metų pagaliau nori suvesti nebaigtas sąskaitas. Filmas kuklus, jame nėra jokių specialiųjų efektų, todėl gali net pasirodyti senamadiškas. Beveik visas veiksmas rutuliojasi Apalačų miškuose, kur atsiskyręs gyvena De Niro personažas. Jo laimingą vienatvę sudrumsčia iš Belgrado atvykęs serbas: jis padeda pataisyti mašiną, o pakviestas namo vaišina alkoholiniu gėrimu, ant kurio etiketės parašyta: „Medžiotojo garbė yra pagarba visų gyvų būtybių kūrėjui“.
Nekenčiu medžiotojų (ypač tų, kurie sėdi Seime ir priima gėdingus įstatymus), nes gerbiu visas gyvybes, bet „Medžioklės sezonas“ – iš filmų, suteikiančių malonumo pirmiausia garsiems aktoriams pabūti kartu ir pasigalynėti, kuris iš jų pasirodys žavesnis, geresnis, įtikinamesnis ir t.t. Turiu pasakyti, kad tam personažams visai nebūtina šaudyti iš lanko, o paskui kankinti vienas kitą, taikant į tas vietas, kurias palietė strėlė, bet tai jau filmo kūrėjų fantazijos reikalas. Kad jie daug laiko skyrė kankinimams, nestebina – kuo daugiau gali užsiimti karo veteranai, kai nesprendžia moralės ir etikos klausimų, susijusių su karu bei medžiokle?
LRT Kultūra trečiadienį (12 d. 22.30) parodys debiutinį Cary Joji Fukunagos filmą „Bevardžiai“ (2009) apie paauglę iš Hondūro Sairą, kuri svajoja gyventi JAV. Pavojingoje kelionėje į savo tikslą ji sutiks Kasperą – garsiausios Lotynų Amerikoje Salvadoro nusikaltėlių gaujos „Mara Salvatrucha“ narį. Jis bėga nuo gaujos keršto. Kartu jie kirs Meksiką, gaudomi ir meksikiečių policininkų, kurie reketuoja migrantus, ir amerikiečių pasieniečių, ir gaujos narių. Abu turi tik daug ryžto apsaugoti tai, kas jų žiauriame pasaulyje yra vienintelė vertybė: meilę, tikėjimą ir geresnio gyvenimo viltį.
Pastaraisiais metais, regis, režisierius Bertrand’as Tavernier daugiausia laiko skiria kino istorijai ir knygų rašymui. Jo filmas „Princesė de Monpensjė“ (LRT, 8 d. 21.55) nukels į XVI a. Prancūziją, apimtą religinių karų. Režisieriaus gerbėjai, prisimenantys jo ankstyvuosius filmus „Sen-Polio laikrodininkas“, „Teisėjas ar žudikas“, „Savaitė atostogų“, ko gero, bus nustebinti, tačiau akivaizdu, kad 2010 m. kurtame filme Tavernier pasuko klasikinio, net, sakyčiau, klasicistinio kino keliu. Jis sukūrė kostiuminį (kostiumai išskirtiniai, apdovanoti „Cezariais“) filmą ir, pasakodamas apie jauną aristokratę, kurią tėvas nori ištekinti už kunigaikščio ir taip pakylėti šeimą hierarchijos laipteliu aukščiau, nors ši nuo paauglystės myli maištingąjį hercogą de Gizą (Gaspard Ulliel), nesistengia apsimesti, kad tai bus šedevras. Atsidūrusi pas būsimo vyro draugą grafą de Šabaną (Lambert Wilson), apsiimantį pamokyti merginą literatūros bei suteikti jai žinių, jaunoji gražuolė Mari (Mélanie Thierry), o kartu su ja ir žiūrovai turės progos susimąstyti apie keturias rafinuotas meilės formas – aistringą, išmintingą, ištvirkėlišką ir platonišką. Taip pat bus proga prisiminti ypatingą Tavernier – portretų ir peizažų meistrą.
TV1 (8 d. 18.55) rodys kadaise ir pas mus populiaraus prancūzų režisieriaus Robert’o Enrico filmą „Lenktynininkas Ho“ (1963). Filmo herojus – buvęs lenktynininkas Fransua, tapęs nusikaltėliu. Bus proga prisiminti dar visai jauną ir nuostabų Jeaną-Paulį Belmondo bei Joanną Shimkus, kuri netrukus po filmo Prancūzijoje tapo tikra žvaigžde. Šios modeliu Paryžiuje dirbusios lietuvaitės iš Kanados tarptautinę kino karjerą nutraukė santuoka: 1976-ųjų pradžioje ji ištekėjo už Sidney’aus Poitier – pirmojo „Oskaru“ už pagrindinį vyro vaidmenį apdovanoto juodaodžio amerikiečių aktoriaus.
Jūsų –
Jonas Ūbis
