7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Laiminga šypsena

Krėsle prie televizoriaus

Jonas Ūbis
Nr. 16 (1168), 2016-04-22
Kinas Rodo TV
„Aksominės rankelės“
„Aksominės rankelės“

Italų dainininkas, aktorius, režisierius Adriano Celentano savo šalyje laikomas nacionaline vertybe. Jo įtaką ar reikšmę ne vienas lygina su Elvio Presley’io. Jis turtingas ir įtakingas. Celentano buvo neįtikėtinai populiarus sovietų šalyje, jis filmavosi kartu su didžiausiomis žvaigždėmis – Sophia Loren ar Anthony Quinnu, o laiminga idioto šypsena, nušvisdavusi Celentano personažų veiduose, ne vienam asocijavosi su komedijomis, kuriose skamba daug dainų, o humoras – paprastas ir visiems suprantamas. Dabar tokių personažų šou versle beveik neliko, net lietuvių žvaigždės nori atrodyti protingesnės nei yra iš tikrųjų, o idiotai kartais visai vykusiai apsimeta intelektualais.

 

Tačiau Celentano buvo ne tik išmintingas, bet ir teisus – laimingo idioto įvaizdis padeda. Ir ne tik išgyventi kino ar televizijos džiunglėse. Iš jo galėtų pasimokyti ir politikai, juolab kad rinkimai ne už kalnų. Todėl siūlau pasižiūrėti režisierių dueto Franco Castelano ir Giuseppe’s Moccia 1979 m. sukurtą komediją „Aksominės rankelės“ (TV1, 24 d. 19.10). Joje Celentano suvaidino inžinierių Gvidą, kuris praturtėjo pardavinėdamas neperšaunamą stiklą juvelyrinėms parduotuvėms. Laikinai praradusį atmintį ir balsą Gvidą priglaudė vagišių šeimynėlė, nes palaikė jį savo kolega. Tačiau šis ir atsipeikėjęs neskuba prisipažinti, kas yra iš tikrųjų.

 

Bronwen Hughes komedijoje „Gamtos jėgos“ (TV1, 24 d. 22.45) idiotus vaidina Benas Affleckas ir Sandra Bullock. Vienas skuba į savo vestuves, kita skrenda tuo pačiu reisu. Lėktuvas patenka į avariją. Teks keliauti savarankiškai. Jei personažai būtų tiesiog sutrikę, bet racionalūs keleiviai, jie nesugebėtų taip kardinaliai pakeisti gyvenimo.

 

Gado Elmaleho komedijos „Koko“ (LRT, 23 d. 22.45) veikėjas Koko yra keturiasdešimtmetis self made man. Šis imigrantas per 15 metų sugebėjo daug pasiekti, todėl nusprendžia, kad sūnaus bar micva turi „tapti tarptautiniu metų įvykiu“. Vyras taip įsitraukia į vakarėlio planavimą, kad nepastebi, kaip pamažu nuo jo nutolsta visa šeima. Koko nežino, kad didžioji idioto svajonė – tingėti. Neseniai skaičiau šimtą patarimų, kaip sulaukti šimto metų. Šimtasis skambėjo lakoniškai: „Tingėti!“

 

Šito patarimo negirdėjo ir Roberto Luketiciaus filmo „Paranoja“ (TV3, 28 d. 22.30) veikėjas Adamas, norintis daryti karjerą telekomunikacijų kompanijoje. Po vieno prasižengimo jam nedviprasmiškai pasiūloma šnipinėti pagrindinį konkurentą. Filmas pretenduoja būti trileriu, atskleisti pramoninio špionažo paranoją, parodyti dviejų verslo ryklių, kuriuos suvaidino Harrisonas Fordas ir Gary Oldmanas, dvikovą. Adamas, žinoma, pralaimi visais požiūriais, todėl grįžta pas tėvą – darbininkų klasės atstovą ir kartu jie „išranda“ protingą filmo pranešimą: „Vienintelis būdas suprasti, kas tu esi, – nepamiršti, į ką lygiuojiesi.“

 

Deja, į nieką nesilygiuoju, net į tuos, kurie laukia „Elito kino“. Ateinantį trečiadienį (LRT Kultūra, 27 d. 22.30) jie galės pasižiūrėti rimtą filmą apie rašytojus – Briano Klugmano ir Lee Sternthalo „Žodžius“ (2012). Filmo herojus nevykėlis Roris (Bradley Cooper) per medaus mėnesį Paryžiuje nusiperka seną portfelį. Jaunavedys nori jame laikyti savo rankraščius, kurių nereikia jokiai leidyklai. Bet portfelyje jis randa knygą apie pokario Paryžių ir taip ja susižavi, kad tampa plagiatoriumi. Romanas atneša Roriui ne tik šlovę ir pripažinimą, bet ir susitikimą su Jeremy Ironso Seniu, kuriam plagiatorius prisipažįsta, ką padarė. Iš viso filme yra trijų rašytojų istorijos, jas sieja saldi kaip sirupas neva moralinio pasirinkimo tema.

 

Pirmadienio vakarą per „TV info“ žiūrėjau interviu su Vilniaus meru. Jis šypsojosi visą laiką, net kalbėdamas apie asfaltuojamus kiemus. Tik tai nebuvo laiminga šypsena.

 

Jūsų –

Jonas Ūbis

„Aksominės rankelės“
„Aksominės rankelės“
„Paranoja“
„Paranoja“
„Žodžiai“
„Žodžiai“