„Purvinus žaidimus“ (LRT, 22 d. 21.30) George’as Clooney ir scenaristas Grantas Heslov norėjo kurti dar 2008 m., tačiau politika pakoregavo jų planus: „Rašėme scenarijų jau antrus metus, kai didžiulė entuziazmo ir vilčių banga nulėmė Obamos išrinkimą. Tai nebuvo tinkamas momentas – žmonės buvo pernelyg optimistiškai nusiteikę, kad kurtume tokį cinišką filmą. Praėjus metams visi vėl tapo cinikais ir mes pagalvojome, kad pagaliau galime jį sukurti.“
Lietuvoje rinkimai vėl neišvengiamai artėja, tad visai pravartu prisiminti „Purvinus žaidimus“ – filmą apie politikus ir rinkimų „gamybą“. Clooney ne tik režisavo filmą, bet ir suvaidino demokratų kandidatą. Jį idealizuoja į štabą pakviestas viešųjų ryšių specialistas, kurį suvaidino tada dar tik kylanti žvaigždė Ryanas Goslingas. Politika jo herojų iš tikro domina, be to, iš jos galima gerai uždirbti. „Purvini žaidimai“ rodys jo nusivylimo istoriją. Jaunuolis nusivils ne tik politiku, kuriam dirba, bet ir žmonija apskritai. Kad tai įvyktų, užteks tik tikrąja to žodžio prasme nešvarių paklodžių, mat politikas – dar ir mergišius.
„Purvini žaidimai“ – paprastas filmas, bet jis dar kartą primena, kad politika tapo viešųjų ryšių, o ne idėjų ir ambicijų arena, tad pasižiūrėti verta, juolab kad vieną įdomiausių, tegu ir antrojo plano, personažų – rinkimų štabo viršininką – suvaidino Philipas Seymouras Hoffmanas, kurio amerikiečių kine vis dar niekas negali pakeisti.
Kad politikai yra niekšai, leidžia suprasti ir patriotinis Peterio Bergo filmas „Išlikęs gyvas“ (TV3, 17 d. 21 val.). Filmas pasakoja apie realią JAV karinę operaciją Afganistane, kuri vyko 2005 metais. Jūros pėstininkai turi neutralizuoti itin pavojingą talibą, bet patenka į spąstus. Pagrindiniam herojui, kurį suvaidino Markas Wahlbergas, reikės kovoti už išlikimą ir tai filme parodyta gana natūralistiškai. Vis dėlto tikroji „Išlikusio gyvo“ kulminacija, kai herojui tenka rinktis, ar sunaikinti paprastus kaimiečius, keli iš kurių dar beveik vaikai, ar juos paleisti ir sugadinti operaciją, vis dėlto privers susimąstyti kiekvieną.
Shane’o Blacko komedijos „Bučiuok bučiuok, šauk šauk“ (BTV, 22 d. 21.30) veikėjui vagišiui Hariui (Robert Downey jaun.) taip pat iškils pasirinkimo problema. Bėgdamas nuo policininkų ir taip atsitiktinai patekęs į filmavimo aikštelę jis gauna šansą tapti aktoriumi ir net įsitaiso mokytoją – privatų detektyvą (Val Kilmer). Tačiau detektyvas neturi mokytojo gyslelės ir dar yra homoseksualus, todėl mačo Haris nejaučia jam simpatijos. Bet kai abu įveliami į žmogžudystę, lytinės orientacijos klausimai tampa nebesvarbūs.
Blackas tyčiojasi iš kino, apverčia aukštyn kojom film noir ir klaidų komedijų bei Raymondo Chandlerio (penkių filmo dalių pavadinimai paimti iš jo kūrinių) motyvus. Originalus filmo pavadinimas „Kiss Kiss, Bang Bang“ – taip pat nuoroda. Kadaise kino kritikė Pauline Kael pamatė šią frazę ant kažkokio filmo plakato ir taip pavadino vieną savo recenzijų rinktinę. Pasak Kael, šiuose žodžiuose slypi viso to, kuo mus žavi ir traukia kinas, kvintesencija. Todėl „Bučiuok bučiuok, šauk šauk“ pabaiga – vienintelė įmanoma: visi numirėliai turi prisikelti, o kartu su jais ir Abrahamas Lincolnas bei Elvis Presley’is. Kad žiūrovai pajustų tikrą džiaugsmą.
Tokį džiaugsmą suteiks ir anglo Jameso Griffithso komedija „Kubietiškas šėlsmas“ (LRT, 17 d. 22.45). Jos komizmo pagrindas labai paprastas – storulis šoka salsą. Prieš dvidešimt metų Briusas (garsus britų komikas Nickas Frostas) buvo jaunių salsos šokių nugalėtojas. Dabar jis turi antsvorio ir daug kompleksų. Tačiau norėdamas atkreipti naujos viršininkės (Rashida Jones) dėmesį, Briusas nusprendžia sugrįžti į šokių aikštelę. Beje, šokiai pastatyti tikrai įspūdingai, tad nuobodžiauti neteks.
Šįvakar (TV1, 16 d. 22.55) rodomas Davido Koeppo trileris „Paslaptingas langas“ (2004) pateisins snobų lūkesčius. Tai filmas apie kūrybą ir beprotybę, jame yra nuorodų į mirtį, Margritte’ą, bet kiekvienas snobas pastebės dar ir savų. Filmo herojų rašytoją Mortą suvaidino Johnny Deppas. (Beje, bėgant titrams galima išgirsti, kaip aktorius dainuoja.)
Rašytojas išgyvena kūrybos ir šeimos krizę, kai jo namuose apsilanko keistas vyras (John Torturro) ir apkaltina Mortą plagiatu. Jis ima persekioti rašytoją, reikalauja, kad šis pakeistų apsakymo pabaigą.
„Paslaptingas langas“ sukurtas Stepheno Kingo apsakymo motyvais, tad šiame pasakojime viskas ne taip, kaip iš pradžių atrodo. Koeppas seka Hitchcocko pėdomis, todėl nerimo ir paslapties atmosferą kuria pasitelkdamas paprasčiausius „triukus“ bei rekvizitą. Apleistas namas, paslaptingas vyras, kelionė per lietų automobiliu, Deppo žvilgsnis – lyg signalai, kad pagrindinis veikėjas atsidūrė ties beprotybės riba. Kad ir kaip būtų, pasižvalgyti po svetimą pasąmonę visada daug sveikiau nei po savo.
Jūsų –
Jonas Ūbis
