Režisierius Derekas Cianfrance’as 2010 m. filmo „Mano liūdna meilės istorija“ (LRT Kultūra, 14 d. 22.30) sumanymą sieja su vaikystės prisiminimais: „Kai buvau vaikas, labiausiai bijojau dviejų dalykų – atominio karo ir tėvų skyrybų.“ Tėvai išsiskyrė, kai jam buvo dvidešimt. Iš pradžių kilo įtūžis, paskui noras suprasti situaciją. Manau, iš to noro ir gimė filmas, pasakojantis apie medicinos studentę Sidnę (Michelle Williams) ir Niujorko firmoje dirbantį Diną (Ryan Gosling). Jie susitiko atsitiktinai, bet greit suvokė, kad myli vienas kitą ir susituokė sužinoję, kad Sidnė nėščia, nors vaiko tėvas – ne Dinas. Kartu jie patyrė ir didelę meilę, ir persisotinimą ja. Jausmai kartais transformuojasi, bet personažai nenori susitaikyti su šia mintimi ir vis bando susigrąžinti prarastą laimę.
Filme nuolat susipina praeitis ir dabartis. Dauguma scenų – sugrįžimai į praeitį, režisierius paradokumentiškai rodo veikėjų kasdienybę, bet kartu ir nori perprasti atminties mechanizmus: „Filmą sudaro kontrastų seka: vyras–moteris, meilė–neapykanta, šviesa–tamsa, kinas–vaizdajuostė (...). Norėjau, kad filmas funkcionuotų kaip atmintis.“
Šįvakar (9 d. 22.45) TV1 parodys kitą didelės meilės istoriją – Jalilio Lespert’o 2014 m. filmą „Yves Saint-Laurent“ (nors lietuviškas filmo pavadinimas labiau asocijuojasi su prekės ženklu). Pasakojimas apie vieną didžiausių mados kūrėjų Yves’ą Saint-Laurent’ą prasidės 1957-ųjų Paryžiuje, kur liguistai nedrąsus ir jautrus modeliuotojas sukūrė savo pirmą kolekciją Dioro mados namams. Per kolekcijos pristatymą jis sutiko savo gyvenimo meilę. Lespert’as rodo, kaip susipina meilė ir aistra, kaip laimės akimirkos užleidžia vietą abejonėms.
Sąmoningai kartoju žodžius, kurie nutrinti ir banalūs, nes Lespert’as rodo oficialią, Saint Laurent’o partnerio Pierre’o Bergé (jo vardu ir pasakojama istorija) aprobuotą kūrėjo (jį suvaidino Pierre’as Niney) gyvenimo versiją. Man arčiau širdies kitas jo kino portretas, kurį tais pačiais metais sukūrė chuliganas Bertrand’as Bonello. Nors tik Lespert’as turėjo galimybę pasinaudoti Saint-Laurent’o kolekcijomis – 5 tūkstančiais drabužių, 15 tūkstančių aksesuarų ir 35 tūkstančiais eskizų, jo filmas vis dėlto blankus, nes jame neliko to, kuo žavėjo Saint-Laurent’as, – ryškaus, įsimenančio stiliaus.
Paskutiniais metais prancūzai sukūrė daug biografinių filmų, kurių herojais tapo XX a. įžymybės Coco Chanel, Serge’as Gainsbourg’as, Edith Piaf... Manau, režisierius skatina ne tik noras išnaudoti spalvingas, dažnai kontroversiškas biografijas, bet ir galimybė suprasti šio amžiaus dėsningumus. Deja, dažniausiai kinematografininkai patenka į įvairiausių klišių spąstus. Ko gero, ne išimtis bus ir prancūzų režisierės Josée Dayan 1999 m. televizijos filmas „Balzakas“ (LRT, 11 d. 22.40, LRT Kultūra 13 d., 22.30), kuriame bandyta aprėpti visą didžiojo romanisto gyvenimą. Rašymas jam buvo gyvenimo prasmė. Filme apie Balzacą, sudėtingus jo santykius su motina, nepavykusius bandymus būti verslininku, audringą gyvenimo būdą bei, žinoma, meilę turtingai lenkei Ewelinai Hanskai pasakoja jo draugas Victoras Hugo. Balzacą suvaidino Gerard’as Depardieu, filme vaidina Fanny Ardant, Jeanne Moreau, trumpai tariant, laukia „prancūziška kokybė“, kuri visada erzina jaunus režisierius, bet guodžia pagyvenusius žiūrovus.
Nežinau, kaip vieni ir kiti įvertins „Pažadėtąją žemę“ (TV3, 10 d. 00.55). Filmą 2012 m. sukūrė vienas ryškiausių amerikiečių nepriklausomo kino kūrėjų Gusas Van Santas, bet jis menkai primena garsius režisieriaus filmus, kad ir „Dramblį“ ar „Pilietį Milką“. Tačiau reikia turėti galvoje, kad Van Santas gelbėjo svetimą projektą (scenarijų parašė Johnas Krasinski ir Mattas Damonas, pastarasis iš pradžių ir turėjo režisuoti filmą) ir kad šio tema – skalūnų dujos – turėtų būti aktuali ir lietuviams. Matyt, todėl TV3 filmą rodo naktį.
...Didžiulės korporacijos agentai Stivas ir Siuzė, kuriuos suvaidino Damonas ir Frances McDormand, atvyksta į krizę išgyvenantį mažą miestuką. Tikslas – įtikinti gyventojus leisti jų žemėje išgauti skalūnines dujas. Savo užduočiai abu rengiasi kruopščiai – svarbu ne tik viešųjų ryšių kompanija, bet ir atstovų išvaizda: jie nusiperka drabužius, su kuriais nesiskirs nuo vietinių, pasiskolina atitinkamą automobilį, apsilanko vietinėje aludėje, nes reikia pasistengti kuo labiau atrodyti „saviems“.
Regis, nauda miestui akivaizdi, bet prieš stoja ekologai aktyvistai. Jie taip pat gerai išmano viešuosius ryšius, ypač Dastinas (John Krasinski), kurio net pavardė skamba kilniai – „Noble“. Kad viskas ne taip paprasta, žino ir Damono herojus. Vadinasi, mūsų laukia moralinis konfliktas: ar Stivas pasirinks sėkmingą karjerą ir įtikins gyventojus, ar bus sąžiningas? Ir kur yra ta riba, kai dar verta aukotis?
Jūsų –
Jonas Ūbis
