Finansinė Graikijos krizė tapo bene žiūrimiausiu žiniasklaidos serialu. Vis dėlto tai gana pamokomas vaizdelis, nes kiekvienas gali įsitikinti, ką reiškia balsuoti už neatsakingus populistus. Tik bijau, kad šitą pamoką išmoks ne visi ir po metų kitų lietuviai vėl atiduos balsus už visokius marginalus arba naujuosius ponus Valinskus.
LRT kultūra (8 d. 22.30) ir Christoso Georgiu filmas „Smulkus nusikaltimas“ primins kitokią – šviesių ir šiltų atostogų Graikiją. Filmo herojus – jaunas ir ambicingas policijos karininkas – siunčiamas dirbti į tolimą Egėjo jūros salą. Jis svajoja apie sudėtingas kriminalines mįsles, bet priverstas užsiimti nuobodžia rutina, kol aptinka senio Zacharijaus kūną. Bandymai įminti jo mirties paslaptį atveda Leonidą pas pačią garsiausią iš salos kilusią moterį – televizijos laidų vedėją Angeliką. Tačiau kiekvienas salos gyventojas turi savo atsakymą, kas nužudė Zachariją, o policininkas ir televizijos žvaigždė įsimyli vienas kitą.
Visai kitokia žmogžudystė laukia šįvakar (LRT kultūra, 3 d. 22.30) Olesio Jančuko filme „Žmogžudystė rudeniniame Miuchene“ (1995). Jame pasakojama apie vieną labiausiai saugomų sovietų žvalgybos paslapčių – Ukrainos išlaisvinimo armijos vado ir nacionalinio judėjimo ideologo Stepano Banderos nužudymą 1959-aisiais. Tačiau režisieriui, regis, svarbiausia buvo ne parodyti pasikėsinimo aplinkybes ir atskleisti Banderos asmenybę, o papasakoti apie šios armijos istoriją ir kovas pokario Ukrainoje. Keistas dalykas, bet kurdamas filmą Jančukas pasinaudojo visais sovietinių filmų stereotipais ir schemomis, tik sukeitė vietomis teigiamus ir neigiamus personažus bei pabrėžė, kad pokario metais ukrainiečiai liko vienui vieni, kai gynė savo laisvę ir kovojo prieš sovietus.
Panašiai atsitiko ir Jonui Vaitkui, kurio 2003 m. vaidybinį filmą apie Juozą Lukšą-Daumantą ir pokario Lietuvos partizanus „Vienui vieni“ (LRT, 5 d. 22.30) primins LRT. Kaip ir Jančukas, Vaitkus priešus, išdavikus ir stribus rodo tik juodomis spalvomis, o teigiamus personažus idealizuoja, visiškai priklausydamas nuo abejotinų dramaturginių schemų. Todėl kartais net gaila žiūrėti, kaip Saulius Balandis stengiasi sušildyti ir sužmoginti savo herojų.
Apskritai Lukšai-Daumantui mūsų kine nesiseka – sukurti jau keli dokumentiniai filmai ir tarp jų nė vieno, kurio režisierius nesitenkintų pseudopatriotiniais lozungais ar plakatu, nors šio didvyrio likimas galėtų tapti universalios dramos ar net nuotykių filmo pagrindu. Tokios asmenybės ir gali padėti formuoti naują tautos tapatybę bei politikos kalbą, kurių taip stinga visus pastaruosius dvidešimt penkerius metus, tačiau, matyt, visuomenei to nereikia.
Šiuolaikinio lietuvių kino atmosferą ir žiūrovų poreikius geriau atspindi 1976 metais sukurta Georges’o Lautnero komedija „Kino debiutantas“ (TV1, 4 d. 21 val.). Jos herojus fotografas Fransua Perenas (Pierre Richard) svajoja tapti kinematografininku ir kartu su draugu parašo scenarijų iškalbingu pavadinimu „Sielos veidrodis“. Nesulaukę profesionalų susidomėjimo, draugai galiausiai patiki scenarijų pornografinių filmų prodiuseriui Bobui (Jean-Pierre Marielle), o šis pervadina projektą „La vaginale“.
Kai filmas pasirodė ekranuose, Lautneras aiškino, kad tai – reakcija į amerikiečių pornografijos bangą. Bijau, kad „Nekalto“, kelių „Valentinų“ ir dar kitų kūrinėlių apie geriau meluojančias moteris režisierius bet kokia pornografija tik įkvepia kurti tokius populiarius Lietuvoje opusus.
Pirmadienį vėl bus šventė, tik kažkaip nejauku, kad valstybės šventės vis labiau primena Guinesso rekordų knygą. Štai pirmadienį (6 d. 19.30) LRT žada laidą „Tautiška giesmė aplink pasaulį 2015“: rekordinės Lietuvos vėliavos išskleidimo ir šventinio renginio tiesioginė transliacija iš Palangos“.
Tarsi tai geriausiai išreikštų meilę ir pareigą tėvynei. Niekas rimtai nesvarsto, kas esame, kokia mūsų tapatybė, nebando analizuoti istorijos pamokų, tik muša įvairius tautinių juostelių pynimo, vėliavų siuvimo, kolektyvinio himno giedojimo aplink pasaulį ir panašius rekordus.
