Politinės žmogžudystės retai atskleidžiamos iki galo, todėl apauga legendomis, knygomis ir filmais. Manau, kad būtų sunku suskaičiuoti viską, kas sukurta apie JAV prezidento Johno Kennedy nužudymą Dalase 1963 m. lapkričio 22 dieną. Kasmet pasipildo ne tik hipotezių, bet ir knygų ar filmų sąrašai. Debiutinis Peterio Landesmano filmas „Parklando ligoninė“ (LRT kultūra, 15 d. 21.30) pasirodė 2013-aisiais, kai buvo minimos 50-osios nužudymo metinės. Režisierius pasirinko netikėtą aspektą: veiksmas nukelia į Parklando ligoninę, kur buvo atvežtas mirtinai sužeistas prezidentas, o po kelių dienų – ir pagrindinis įtariamasis Lee Harvey Oswaldas. Vėliau abiejų – prezidento ir įtariamojo – laidotuves Landesmanas rodys paraleliai, supriešindamas šalį ištikusį milžinišką skausmą ir panieką Oswaldui, kurio net karsto niekas nenorėjo nešti.
Landesmanas – žurnalistas, rašęs tiriamuosius straipsnius garsiems amerikiečių leidiniams, jis dirbo televizijoje ir siuntė reportažus iš Ruandos, Kosovo ir Afganistano, yra organizuoto nusikalstamumo JAV specialistas. Todėl labiausiai pavykusios „Parklando ligoninės“ scenos tos, kurios dvelkia nervingu reportažu. Tačiau didžiąją filmo dalį ekrane – banalybės apie Kennedy, specialiąsias tarnybas, gydytojus ir prezidento gerbėjus, kuriems jo mirtis – asmeninė tragedija. Iš pastarųjų išsiskiria smulkus verslininkas Abrahamas Zapruderis. Tai žmogus, kurio mėgėjiška kamera nufilmuotas nužudymo akimirkas, ko gero, matė visi. Suvaidintas Paulo Giamatti, jis ir tampa vienu įsimintiniausių filmo personažų. Įsimena ir Oswaldo brolis Robertas (James Badge Dale), ant kurio pečių gula visa šeimos drama, įskaitant išgarsėti sumaniusią paiką motiną. Antraplaniai didžiosios istorijos veikėjai – dėkinga tema, tik Landesmanas, kuris, regis, taip ir neapsisprendė, apie ką jo filmas, jiems skiria mažai dėmesio. Todėl „Parklando ligoninė“ palieka chaotiško reginio įspūdį.
Daugumos šios savaitės filmų tema susijusi su mirtimi. Michaelo Winterbottomo „Vasaros Genujoje“ (BTV, 15 d. 21.30) herojus amerikietis (Colin Firth) po tragiškos žmonos mirties kartu su dukterimis persikelia į Genują ir bando viską pradėti iš naujo. Peterio Callahano filmo „Gyvenimas prieš srovę“ (TV1, šįvakar, 10 d. 22.50) veikėjas Polas (Joseph Fiennes) taip pat negali susitaikyti su žmonos mirtimi ir galiausiai nusprendžia įgyvendinti svajonę – perplaukti Hudzono upę, tik ne skersai, o išilgai. Plaukimas taps ne tik Polo, bet ir jo draugų bei vienminčių išbandymu, pasakojimu apie teisę rinktis savo likimą.
Davido Ondaatje 2009 m. filmo „Nuomininkas“ (TV1, 15 d. 21 val.) tema man artima, mat gerai suprantu filmo veikėjus, kurie priversti klausytis siaubingų ir trukdančių miegoti garsų, sklindančių iš kaimynų buto. Tiesa, man tuos garsus skleidžia kaimynės televizorius, nuo ankstyvo ryto iki gilios nakties rodantis rusų serialus, o filmo herojai – Los Andželo gyventojai – akis į akį susiduria su Džeko Skerdiko sekėju. Esu įsitikinęs, kad rusų serialai beveik kiekvieną pilietį gali paversti psichopatu, bet Ondaatje taip pat nepavyko išvengti keršto. Manau, kad tuo užsiima pats Hitchcockas, kurio debiutinį 1926 m. „Nuomininką“ Ondaatje nusprendė „perdainuoti“ savaip.
George’o Ratliffo „Išsigelbėjimo bulvaras“ (TV3, šiąnakt, 10 d. 01.15) labiau tiktų būti parodytas ankstesniu laiku, nes ši juodoji komedija prabyla apie Bažnyčios tarnų veidmainiškumą. Su juo pas mus galima susidurti net Velykų išvakarėse: praėjusį šeštadienį vienas dienraštis išspausdino pokalbį su lietuvių Katalikų bažnyčios hierarchu, kuris ilgai daugžodžiavo apie savo kuklumą ir nuolankumą, bet paklaustas apie pedofiliją galėjo pasakyti tik tiek, kad JAV kažkas melagingai apkaltino kunigą, nes norėjo jo pinigų. Iškart tapo aišku, kad Bažnyčiai visai nereikia tiesos ar diskusijų, tik kuo daugiau mišių ir kitokių ceremonijų per LRT.
„Išsigelbėjimo bulvaro“ veikėjas, žavus pamokslautojas Denas (Pierce Brosnan), vadovauja galingam krikščionių judėjimui. Jam paklūsta daug žmonių, Denas juos kruopščiai kontroliuoja. Saldų ir gražų Deno gyvenimą drumsčia vienintelis nenaudėlis – universiteto profesorius ir ateistas Polas (Ed Harris). Jis atvirai tyčiojasi iš pamokslautojo ir kviečia jį dalyvauti viešose diskusijose. Denas atsitiktinai nušauna profesorių, bet kaltę nori suversti kitam...
Ateinančios savaitės pradžioje LRT kultūra paminės Vytauto Žalakevičiaus 85-ąsias gimimo metines. Balandžio 13 d. 18.30 režisieriui skirta „Kine kaip kine“ laida, iškart po jos – 19 val. – lietuviškas „atlydžio“ filmas „Vienos dienos kronika“ (1963). Balandžio 14 d. 16.25 bus proga prisiminti filmą „Adomas nori būti žmogumi“ (1959) ir tarpukario Kauną, 21.30 – Izoldos Keidošiūtės pokalbį su Žalakevičiumi, įrašytą 1994-aisiais. Kai įvairūs veikėjai nuolat šneka apie lietuvių „kino industriją“, pravartu prisiminti laikus, kai lietuvių kinas norėjo būti menu.
