Šį savaitgalį švenčių bus visiems – mylintiems tėvynę ir mylintiems seksą, mylintiems Euroviziją ir mylintiems sportą. Galima tik pasidžiaugti už tuos Lietuvos žmones, kuriuos taip žodingai myli mūsų politikai (ir atvirkščiai). Televizijos tenkina įvairius poreikius, bet aš liksiu ištikimas kinui, nes jis dažniau sugeba į žmonių aistras pažvelgti iš šalies ar net ironiškai. Sunkiai įsivaizduoju ironišką sportą, pavyzdžiui, ironišką šuolį su kartimi, bet ironišką patriotizmą galiu, ypač kai sportas tampa pigaus patriotizmo substitutu. Besidomintys olimpinių žaidynių naujienomis, tikiuosi, mane supras.
Šiandien Šv. Valentino diena, ir akyse raudona nuo visokių širdelių, kaspinėlių ir kitokių grožybių. Jei jų dar stinga, LNK šįvakar (14 d. 22.45) parodys Gary Mashallo komediją „Valentino diena“, kurioje nusifilmavo daugybė žvaigždžių, o tarp jų ir mano širdžiai tokia miela Julia Roberts. Filme daug personažų, kuriuos susieja ši vis svarbesnė dovanų vartojimo diena. Cinikas pasakytų, kad tai dar viena rinkodaros pergalė, bet aš geriau patylėsiu.
TV1 šįvakar (22.50) snobams taip pat parodys su Valentino diena susijusį filmą – Nicole Kassell „Gabalėlį dangaus“ (kiek žinau, daugumoje šalių jis buvo išleistas į ekranus būtent šią dieną). Filmas, man regis, iliustruoja gana naują, bet gają Holivudo madą – pasakojimus apie ramų ir gražų pasitraukimą iš gyvųjų pasaulio.
Kate Hudson herojė tik mirtinai susirgusi pagaliau supranta, kas gyvenime yra svarbiausia. Marlė – pažangi moteris, ji nebijo vienatvės ir moka džiaugtis gyvenimu, bet namuose pakenčia tik žavų buldogą Stenlį. Susirgusi Marlė taip pat nenuleidžia rankų. Pažinti laimę jai padeda simpatiškas gydytojas (Gael Garcia Bernal). Kassell iškart nesigriebia emocinio šantažo, bet ilgainiui pradeda svaidytis tokia gyvenimo išmintimi, kad nuo jos norisi pasislėpti bet kur, kad ir karste.
Tačiau ir karstai, pasirodo, būna madingi ir ne. Nicko Hurrano komedija „Palaidotos paslaptys“ (BTV, 17 d. 21.30 rodo dvi konkuruojančias tarpusavyje laidojimo firmas, bet kartu atkreipia dėmesį į, sakyčiau, ir pas mus vis labiau akivaizdžią tendenciją. Turiu omenyje įvairius žanrinius vakarėlius, šventes, gimtadienius. Žmonėms nebeįdomu susitikti, išgerti, kalbėtis. Reikia maskarado, reikia vaidinti dar vieną vaidmenį, nes tas, kuris vaidinamas kasdien, atsibodo, o būti savimi – nejauku arba visai neįdomu. Vienas „Palaidotų paslapčių“ herojų mano, kad tradicinės laidotuvės pernelyg nuobodžios ir senamadiškos, todėl siūlo ir laidotuves rengti, prisimenant įvairius kino žanrus.
Filmas sujungia juodosios ir romantinės komedijos žanrus, mat filme bus ir meilės istorija. Tiesa, ji nelabai tradiciška, nes meilės objektas – ne jauna gražuolė, o gyvenimo ir anytos gerokai papurtyta moteris Betė (nuostabi britų aktorė Brenda Blethyn), tačiau juk vėlyvoji meilė – pati tikriausia.
LRT kultūra (19 d. 21 val.) parodys „Dogmos“ pradininko Thomo Winterbergo filmą „Submarinas“. Jo herojai – du broliai. Jie užaugo problemiškoje šeimoje – nuolat girtuokliaujanti motina palikdavo broliams prižiūrėti trečiąjį – dar visai kūdikį. Po jo mirties brolių keliai išsiskyrė. Vienas sukūrė šeimą ir tikėjosi pabėgti nuo prisiminimų. Bet po žmonos narkomanės mirties augina sūnų. Kitas ką tik išėjo iš kalėjimo. Susitikę motinos laidotuvėse broliai vėl pradeda bendrauti, tačiau tragedija atrodo neišvengiama.
„Submarinu“ vadinamas vienas kankinimo būdų. Bet Winterbergo filmui šis pavadinimas simboliškas, nes žiūrint į brolių negandas sunku atsikratyti minties, kad gyvenimas režisieriui yra nesibaigianti kankynė. Net gražioji Kopenhaga, kurioje kurtas „Submarinas“, atrodo pragariškai tamsi, šalta ir nejauki. Po tokių filmų geriau suprantu, kodėl mirtis Valentino dieną atrodo visai kinogeniškai.
