Kuo daugiau žiūriu filmų, tuo labiau įsitikinu, kad gyvenimas pranoksta įmantriausius siužetus. To ir bijo scenaristai. Jie įsitikinę, kad žiūrovai nepatikės, jei filmo intriga bent kiek aplenks eilinio žiūrovo fantaziją. Šįvakar TV1 (20 d. 23.10) parodys Peterio Medako filmą „Seksas ir melas nuodėmių mieste“ (2008). Filmas pagrįstas tikrais įvykiais, kai Las Vegase buvo nužudytas kazino savininkas milijonierius Tedas Binionas. Pagal oficialią versiją jis mirė perdozavęs heroino, bet mirusiojo sesuo įtarė žmogžudystę. Tada įtarimai krito ant Biniono meilužės. Turtuolio meilės istorija su grožio konkurso nugalėtoja Sandy Murphy, buvusia striptizo šokėja, iš pradžių priminė pasaką.
Gyvenime pasakos retai baigiasi laimingai, todėl kinas seka savas. Ypač žiūrovai mėgsta pasakas apie nusikaltimus. Jų šią savaitę bus tiek daug, kad galite susipainioti, arba, perjunginėdami kanalus, galvoje sudėlioti naują filmą. Paprastai tų filmų „kaladėlės“ retai keičiasi. Kartais filmui vos prasidėjus žinai jo pabaigą. Tai suteikia komforto jausmą, kurio taip stinga gyvenime, nors nusikaltėliai, maniakai, sadistai, regis, netyko už kiekvieno kampo.
Jei jau pasiilgote jų, rekomenduoju Richardo Loncraine’o „Ugnies sieną“ (LNK, 24 d. 22 val.). Harrisonas Fordas filme vaidina banke dirbantį kompiuterių saugumo sistemų specialistą Džeką. Jam viskas puikiai sekasi ir Džekas net neįtaria, kad turi silpną vietą, kuria būtinai pasinaudos žiaurus vagis. Davidas Cronenbergas filme „Smurto istorija“ (LNK, 25 d. 22 val.) rodo provincijos miestelio gyventoją (Viggo Mortensen), kuris pasipriešino banditams ir tapo didvyriu. Tačiau režisierius niekad nepasakoja paprastų istorijų, netikėta jo parabolės apie smurtą prasmė paaiškės tik filmo pabaigoje. F. Gary Gray’aus filmo „Įstatymus gerbiantis pilietis“ (TV3, 20 d. 24 val.) herojaus – padoraus Filadelfijos gyventojo Klaido Šeltono – šeimą nužudo banditai. Bet kai nusikaltėliai atsiduria teisingumo rankose, paaiškėja, kad sistemai parankiau susitarti su vienu nusikaltėliu, kad būtų galima nubausti mirties bausme kitą. Tada Šeltonas nusprendžia pats įvykdyti teisingumą... Elliso Fraziero filme „Peržengti ribą“ (BTV, 20 d. 01.10) susikrovęs 2 milijardus dolerių finansinis aferistas bando pasislėpti Meksikoje. Bet čia prasideda sukčiaus medžioklė. Kas nugalės – vietinis narkobaronas, rusų gangsteris ar FTB agentas, sužinosite jau šeštadienio paryčiais. Tokie ir panašūs filmai tarsi choru traukia, kad teisingumas sunkiai pasiekimas, bet dėl jo aukotis verta. Kad ir kokie tie filmai būtų, manau, juos žiūrėti sveikiau nei nacionaline perversija tapusio Seimo nario Viktoro Uspaskicho išvedžiojimus ar krepšinio čempionatą. Bent jau nei tų filmų banditai, nei policininkai nepiešia svastikų ant savo krepšių kaip vienas populiarus krepšininkas.
Romantinės komedijos – taip pat geras nuskausminimo būdas. LRT sekmadienį (22 d. 21.15) parodys 1995 m. Lawrence’o Kasdano „Prancūzišką bučinį“ apie du amerikiečius, kurie vienas kitą įsimyli Paryžiuje. Ar gali būti kas nors saldžiau? Pabandykite į šį klausimą atsakyti pažiūrėję Frédérico Beigbedero autobiografinį filmą, sukurtą pagal autobiografinį jo paties romaną „Meilė trunka trejus metus“ (BTV, 23 d. 21.30). Girdėjau, lietuviai mėgsta Beigbedero romanus ir žavisi gyvenimo būdu, kurį jis turėjo progos pademonstruoti ir Vilniuje. Pagrindinis filmo herojus žurnalistas Markas įsitikinęs, kad meilė gali trukti tik trejus metus. Tikintiems, kad ji gali trukti amžinybę, – Andrejaus Kravčenkos filmas „Admirolas“ (BTV, 22 d. 21 val.), pasakojantis admirolo Aleksandro Kolčiako ir Anos Timiriovos istoriją. Generolą 1920 m. sušaudė raudonieji, Timiriova patyrė kalėjimus, lagerius, skurdą ir neteisybę. Gyvenimo pabaigoje ji konsultavo filmo „Karas ir taika“ kūrėjus – mokė aktorius aristokratiškų manierų ir etiketo.
Dar viena istorinė asmenybė, iliuzionistas Harry Houdinis, tapo Gillian Armstrong 2007 m. filmo „Mirtinas numeris“ (BTV, 23 d. 21.30) herojumi. 1926 m. gastroliuodamas Anglijoje jis įsimylėjo moterį mediumą. Filme vaidina geri aktoriai Catherine Zeta-Jones, Guy Pearce’as, Timothy Spallas.
Tiems, kurie jau pažiūrėjo lietuvišką meilės kisielių „Laiškai Sofijai“, patariu užmesti akį į Broniaus Talačkos 1986 m. kurtą televizijos filmą „Žalčio žvilgsnis“ (LRT kultūra, 21 d. 20.40) ir palyginti šių dviejų filmų (taip pat, žinoma, tautos) požiūrį į M.K. Čiurlionį, meną ir menininkus. Tik perspėju, kad diagnozė bus, švelniai tariant, įdomi.
