7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

PAREMKITE
7 meno dienas
SMS žinute

Klasikai ir vaikai

Krėsle prie televizoriaus

Jonas Ūbis
Nr. 14 (1028), 2013-04-05
Kinas Rodo TV
„Auksinės gėlės prakeiksmas“
„Auksinės gėlės prakeiksmas“

Neseku kitų šalių televizijų programų, nors mėgstu žiūrėti prancūzišką „Labą rytą“ per TV5. Ypač maždaug minutę trunkančius naujų knygų pristatymus – pokalbius su jų autoriais kokiame nors žaviame ir „knygiškame“ interjere. Lietuviškas „Labo ryto“ temperamentas gali tik sugrąžinti atgal į lovą. Rusiškų televizijų ryto laidų vedėjai atbaido savo perdėtu daugiažodžiavimu. Ką jau kalbėti apie dažniausiai tendencingas žinias ar makabriškus šokius ant lavono, kaip kad atsitiko mirus įtakingam 10-ojo dešimtmečio veikėjui Borisui Berezovskiui, kai ne vieno pokalbių šou dalyviai apkaltino dar neatšalusį velionį didžiausiomis pasaulio nuodėmėmis. Net neįsivaizdavau, kad taip gali būti.
 

Manau, nėra tiesiog sutapimas, kad rašytojo Boriso Akunino tinklaraštyje neseniai pasirodė tekstas apie XIX a. populiarias fotografijas su numirėliais. Fotografijos tada buvo dar retos, todėl mirus artimajam jo giminės, norėdami išsaugoti mirusiojo atvaizdą, fotografuodavosi su šalia pasodintu lavonu arba laikydavo jį rankose, o fotografai sugebėdavo išgauti net negyvų akių spindesį. Dabar šias fotografijas itin vertina kolekcionieriai, bet nakčiai jų žiūrėti tikrai nepatarčiau. Vis dėlto kartais ir pats pajuntu, kad tai, ką matau per savo pamėgtą Lietuvos Seimo kanalą, primena anas fotografijas. Sėdinčiųjų pozos, išraiškos, žvilgsniai...
 
Bet grįžkime prie užsienio televizijų. Šiąnakt (5 d. 23.50) Pirmasis Baltijos kanalas žada rodyti Sankt Peterburgo kinotyrininkės Liubovės Arkus dokumentinį filmą „Antonas čia, šalia“. Nespėjusiems jo pamatyti per „Kino pavasarį“ tai bus tiesiog dovana. Prisijungiu prie savo kolegų, tvirtinančių, kad tai išskirtinis filmas, kurį pamatyti būtina.
 
Tokių dabar vis mažiau, ir ypač televizijų programose. Todėl net ir kartojami panašūs filmai prikausto prie televizoriaus. Regis, tik prisėsiu ir užmesiu akį, o paskui jau sunku atsitraukti. Iš tokių kartojimų verta prisiminti lenkų kino klasiko Andrzejaus Wajdos „Katynę“ (BTV, 11 d. 22.30). Tai filmas-paminklas 1940-ųjų pavasarį NKVD sušaudytiems dešimtims tūkstančių lenkų karininkų. Svarbi šio Wajdos filmo tema – sušaudytųjų artimųjų – žmonų, seserų, motinų, mylimųjų – likimai karo ir pokario metais, jų moralinis pasirinkimas.
 
Zhang Yimou jau taip pat laikomas kinų kino klasiku. TV3 šiąnakt (5 d. 00.05) vėl rodys jo „Auksinės gėlės prakeiksmą“ (2006). Tai tikrai ne geriausias režisieriaus filmas, greičiau įspūdingas reginys, perkeliantis į Tangų dinastijos pabaigą – 928-uosius. Pagrindiniai filmo herojai – fiktyvūs personažai, tačiau Gong Li suvaidinta imperatorė akivaizdžiai primena Wu Zetian – vienintelę moterį, kuri sugebėjo tapti Kinijos valdove. Pasak istorikų, ji buvo tobula valdovė, tačiau paveldėtojai įamžino neigiamą imperatorės įvaizdį. Vis dėlto režisierių labiau domino ne valdžios ir meilės drama, o efektingas reginys, turtinga scenografija ir kostiumai bei neįtikėtina spalvų paletė, kurioje dominuoja aukso spalva.
 
Zhang Yimou viename interviu prisipažino priklausąs kinų tapybos tradicijai: „Tradicinėje kinų estetikoje paveikslo vertė remiasi jo idėja, o ši idėja aplenkia teptuką. Manau, kad kine yra taip pat.“ Teptuko ir kino kameros funkcijų palyginimas (camera-brush kaip prancūzų Naujosios bangos idealizuota camera-stylo), pasak režiseriaus kūrybos tyrinėtojos Alicijos Helman, reiškia ne tik tapybos tradicijos naudojimą, bet ir simbolišką požiūrį į meną, suteikiantį jam dvasinį lygmenį. Helman teigia, kad toks menininko uždavinio suvokimas yra tiksliausia Zhang Yimou kūrybos formulė.
 
Ir dar keli filmai, į kuriuos dėl skirtingų priežasčių verta atkreipti dėmesį. Russello Crowe gerbėjams (aš taip pat jiems priklausau) bus įdomu pamatyti tada dar nelabai žinomą aktorių Roberto Greenwaldo 1997 m. filme „Ties išsiskyrimo riba“ (LNK, 7 d. 01.35). Crowe vaidina Stivą, kuris labai myli Moniką (Salma Hayek). Jie negali nei gyventi vienas be kito, nei būti kartu.
 
Meksikiečio Jorges Colono filmas „Be jos“ (TV3, 7 d. 0.10) – taip pat apie prarastą meilę. Tik televizijos prodiuserio gyvenimas iškart apsiverčia aukštyn kojom, kai autokatastrofoje žūsta žmona. Iš pradžių jis net nesuvokia, kad turės išmokti būti geru tėvu dviem vaikams.
 
Siaubo kino gerbėjai, manau, mielai pasižiūrės ispanų režisieriaus Juano Antonio Bayonos „Prieglaudą“ (LRT, 5 d. 23.15, LRT Kultūra, 6 d. 21.15), kurio herojė Laura po trisdešimties metų su vyru ir sūneliu sugrįžta į pajūrį. Čia pastatytoje prieglaudoje ji praleido vaikystę. Laura svajoja atstatyti apleistą prieglaudą, kad į ją vėl grįžtų vaikai. Tačiau neatpažįstamai pasikeičia Lauros sūnaus elgesys. Berniukas tampa tikras pabaisa ir priverčia atgyti giliai pasąmonėn išstumtus Lauros atminties fragmentus. Paskutiniais metais ispanai gana sėkmingai kultivuoja siaubo filmų su grėsmingais vaikučiais žanrą, bet „Prieglaudos“ atmosfera tikrai įstrigs atmintyje.
 
Vaikučiai nebūtinai yra siaubo filmų pabaisos. Britų režisierės Gurinder Chadha (ji sukūrė garsųjį „Smūgiuok kaip Bekhemas“) filmo „Diagnozė: paauglystė“ (TV3, 6 d. 12.45) reklaminė frazė skamba taip: „Jei Bridžitai Džouns būtų keturiolika...“
Džordžija Nikolson gyvena su įkyriais tėvais, kurie jos nesupranta, ir šlykščia trejų metų sesute. Džordžija svajoja tapti blondine, turėti mažesnę nosį ir draugą. Skaitydami jos dienoraštį pasinersime į paauglių kasdienybę, jų išgyvenimus ir kurioziškas situacijas. Manau, kad ne taip ir blogai kartais prisiminti, kokie buvome pabaisos.
 
Jūsų –
Jonas Ūbis

 

„Auksinės gėlės prakeiksmas“
„Auksinės gėlės prakeiksmas“
„Ties išsiskyrimo riba“
„Ties išsiskyrimo riba“
„Prieglauda“
„Prieglauda“