7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Kas patinka suomiams

Krėsle prie televizoriaus

Jonas Ūbis
Nr. 13 (1027), 2013-03-29
Kinas Rodo TV
„Viskas bus gerai“
„Viskas bus gerai“
Paskutinius dvidešimt metų Lietuvoje kuriamą krepšinio mitologiją gerai atspindi Mariaus A. Markevičiaus dokumentinis filmas „Kita svajonių komanda“ (LRT, balandžio 1 d. 18.30). Juk ne už menines vertybes užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ką tik įteikė režisieriui iš JAV garbės raštą, o už Lietuvos vardo garsinimą. Pasak ministro, tai padėka už nuopelnus ne tik Lietuvai, bet ir pasauliui. „Kino pavasario“ spaudos pranešime, deja, nepaaiškinta, kokie tie Markevičiaus nuopelnai pasauliui, bet bala jų nematė. „Kita svajonių komanda“ – gana profesionalus, pagal vakarietiškus standartus sukurtas pasakojimas apie lietuvių krepšininkus, kurie 1992-aisiais Barselonoje nustebino pasaulį, iškovoję olimpinį bronzos medalį. Filmas primena tą pergalę, jos didvyrius, punktyru nubrėžia jų likimus ir pristato naują potencialų krepšinio herojų Joną Valančiūną.
 
Filme daug pokalbių su politikais ir krepšinio profesionalais (taip pat iš JAV), šiek tiek nostalgijos, „privalomų“ naujausios Lietuvos istorijos supaprastinimų (kad būtų suprantama užsieniečiams). Pasakojimas apie vargšus vaikinus iš tolimo SSSR užkampio, kurie tapo krepšinio žvaigždėmis, atitinka masinės kultūros kanoną. Juk „Kita svajonių komanda“ prabyla apie krepšinio pelenes, tapusias princesėmis, atsiprašau, princais. Todėl apimti patriotinės euforijos žiūrovai vargu ar pastebės juokingus teiginius, esą kai buvo sprendžiama, ar leisti vykti Šarūnui Marčiulioniui žaisti į JAV, priėmus neigiamą sprendimą jis net galėjo atsidurti Sibire. Tokios represijos „perestroikos“ metais gali atsitikti tik patriotinėse telenovelėse, juolab kad 1988-ųjų vasario 16 d. išvakarėse pati potenciali represijų auka kartu su kitais tarybiniais kultūros, meno ir sporto veikėjais dalyvavo šlykščiame mitinge Gedimino kalno papėdėje ir agitavo prieš Lietuvos nepriklausomybę. (Apie tai filme tik užsimenama, bet nepaaiškinama.) Panašiai nuskamba ir vieno amerikiečio pasakojimas, kaip vaikinai iš Lietuvos pirmąkart atsidūrė JAV prekybos centre ir jų akyse pasirodė ašaros. Arba pasakojimas apie Marčiulionį, kurį neturtingi tėvai išleido studijuoti į Vilnių su obuolių krepšeliu.
 
Lietuvių kinas niekad nesiėmė psichoterapinės funkcijos, todėl šiuo požiūriu „Kita svajonių komanda“ ir gali pasirodyti išskirtinė. Ji siūlo patriotinės ir nostalgiškos psichoterapijos seansą, kuris visai tiks ir prie Velykų stalo, ir prie vėl, kaip sovietų laikais, intensyviai ideologizuojamo sporto. Panašios psichoterapijos bus daug šios savaitės amerikiečių filmuose, kur jauni, neryžtingi, kupini kompleksų vyrai nugali savo silpnybes, o kartu dar susikauna ir su pasaulio blogiu. Beje, „Kitoje svajonių komandoje“ tas blogis kyla iš okupantės Rusijos.
 
Vieno sėkmingiausių pastarųjų metų Rusijos kinematografininkų Timuro Bekmambetovo specialiųjų efektų pergrūstame filme pagal Marko Millardo komiksą „Ieškomas“ (LNK, 30 d. 22 val.) blogį simbolizuoja paslaptinga organizacija, kovojanti su slapta samdomų žudikų „Brolija“. Jos nariu ir nusprendžia tapti pagrindinis filmo herojus – „ofisų planktono“ atstovas Veslis. Jis nori atkeršyti už tėvo nužudymą. Iš tikrųjų „Ieškomas“ – filmas apie tai, kaip nevykėlis tampa savo gyvenimo šeimininku, atsakingu už visą žmoniją. Vyriškai pasiaukos žmonijai ir Jacko Gyllenhaalo kareivis Kolteris iš Dancano Joneso filmo „Išeities kodas“ (TV3, 31 d. 23.35). Jis atsiduria kito žmogaus kūne, kad padėtų išaiškinti teroristą sprogdintoją. Šio filmo specialieji efektai turėtų sužavėti net skeptikus.
 
Užtat Rano Rusho debiutinis filmas „Viskas bus gerai“ (LNK, 3 d. 22.35) be jokių specialiųjų efektų parodys, kaip visko netekęs vyriškis, kurį suvaidino Willas Ferrellas, ieško savo vietos gyvenime. Jis praranda darbą, žmoną, namus ir su visu savo turtu įsikuria pievelėje priešais namą. Tą turtą jis bandys parduoti per keturias filmo veiksmo dienas. Filmas sukurtas pagal populiaraus amerikiečių rašytojo ir poeto Raymondo Carverio apsakymą.
 
Suomių režisieriaus Dome’s Karukoski filmas „Laplandijos odisėja“ (LRT kultūra, 3 d. 22.25) labiau tiktų Kalėdoms, bet, bijau, ir balandžio pradžioje pas mus oras bus kaip Laplandijoje. O aš gal net mielai susikeičiau vietomis su filmo personažu Jane – trisdešimtmečiu, kuris gyvena iš pašalpos ir kiauras dienas nieko nedaro. Tačiau jo draugė Inarė, regis, pavargo nuo palaimingos Janės būsenos. Jam, kaip ir vienos rusų pasakos herojui, ji liepia nupirkti ir iki ryto atnešti televizijos dekoderį, antraip grasina vyrą palikti. Todėl jis su draugais leidžiasi į kelionę, kur teks susidurti su daugybe sunkumų, kliūčių ir pagundų, net su rusų turistais. Tačiau kelionės dalyviai supras gyvenimo prasmę ir net priims svarbius sprendimus.
 
2010 m. pasirodęs filmas sulaukė Suomijoje didžiausios finansinės sėkmės per pastaruosius 10 metų. Pasak režisieriaus, filme jis norėjo supriešinti tradicinį suomių požiūrį į vyrą ir jo vaidmenį šeimoje su faktu, kad šiuolaikinėje Suomijoje moterys vis dažniau yra stipresnės, veiksmingesnės ir sugeba nuveikti daugiau. Beje, ne viena „Laplandijos odisėjos“ scena nufilmuota esant 38 laipsniams šalčio.
 
Jūsų –
Jonas Ūbis

 

„Viskas bus gerai“
„Viskas bus gerai“
„Laplandijos odisėja“
„Laplandijos odisėja“