Jaunas australų gydytojas George’as Milleris ligoninėje dažnai susidurdavo su automobilių avarijų aukomis. Milleris nusprendė, kad šiame pasaulyje egzistuoja automobilių ir greičio kultas. Norėdamas debiutuoti mažo biudžeto (350 tūkstančių dolerių) filmu, kurio poveikis prilygtų automobilių susidūrimui, Milleris perkėlė savo apmąstymus apie avarijų aukas ir žiaurumą į netolimą ateitį. Ten, po urbanistinę civilizaciją ištikusios katastrofos, visas gyvenimas persikelia prie begalinių kelių. Kelias tapo gyvenimo būdu. Jis sužadino ir pačius žiauriausius instinktus. Kelių policininkas Maksas persekioja baikerių gaują, kuri nužudė jo žmoną ir kūdikį. Maksą praminė Pašėlusiu už jo žiaurią kovą su kelių gaujomis, kerštas yra jo vienintelis tikslas. Pagrindinį vaidmenį filme sukūrė dabar garsiausias Holivudo homofobas ir peštukas, o tada – beveik niekam nežinomas, tik dviejuose filmuose suvaidinęs dvidešimt dvejų australų aktorius Melas Gibsonas. Netrukus jis tapo pagrindiniu veiksmo filmų didvyriu.
1979 m. pasirodęs Millerio filmas „Pašėlęs Maksas“, kurį LNK rodo šiąnakt (1 d. 00.50), iškart tapo sensacija ir pačiu pelningiausiu filmu, o dabar jau laikomas ir vienu svarbiausių XX a. pabaigos kūrinių, nutiesusių kelius ne vienam režisieriui – kruvinų scenų gerbėjui. „Pašėlęs Maksas“ sulaukė kelių tęsinių ir daugybės sekimų. Dabar fantastinis veiksmo filmas antiutopija – vienas populiariausių Holivudo žanrų. Bet filmo pasirodymo metais visą jo versiją JAV uždraudė rodyti cenzūra, o Prancūzijoje „Pašėlusio Makso“ nerodė dar daug metų.
Vieną gausių „Pašėlusio Makso“ sekimų – Marko Steveno Johnsono 2007 m. „Tamsos baikerį“LNK šįvakar parodys anksčiau – 22.40. Filmo herojus yra baikeris Džonis, kuris norėdamas išgelbėti tėvą nuo žūties sudaro sandėrį su velniu ir parduoda jam savo nemirtingą sielą. Po daugelio metų velnias Džonį paverčia Tamsos baikeriu, apdovanotu ypatingais sugebėjimais. Šioje pasakoje apie kelią nusifilmavo ne vienas garsus aktorius: Nicolas Cage’as, Eva Mendes, Peteris Fonda, beje, ankstyvoje jaunystėje ne kartą vaidinęs baikerius, nusifilmavęs net kultiniame filme „Nerūpestingas keliautojas“.
Žiaurią pasaką filme „Kolumbiana“ (TV3, 3 d. 22.15) seka ir Olivier Megatonas. Jos herojė – samdoma žudikė. Kai mergaitei buvo vos devyneri, nežinomi piktadariai Kat akyse žiauriai nužudė tėvus. Mergaitė sugebėjo pabėgti. Ji užaugo pas dėdę Čikagoje. Kat nori rasti žudikus ir jiems atkeršyti. Visi pėdsakai vedą į Kolumbiją, pas narkotikų baroną.
Pagrindinį vaidmenį filme sukūrė Zoe Saldana, kuri, manau, daugumai pirmiausia yra mėlynuodegė Jameso Camerono „Įsikūnijimo“ gražuolė. Ją pamatysime ir kitame šios savaitės filme apie žudikus – Pete’o Traviso 2008 m. „Pranašioje pozicijoje“ (LNK, 2 d. 22 val.). JAV prezidento nužudymas Ispanijoje ir po to sekęs sprogimas, nusinešęs šimtus gyvybių, parodytas skirtingų žmonių akimis: specialiųjų tarnybų bendradarbių, atsitiktinių praeivių, fanatiko teroristo... Sekdamas klasikais režisierius rodo, kad tiesa niekad nebūna tokia, kokia atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Manau, kad Tristano ir Izoldos istorija irgi buvo visai kitokia, bet LRT sekmadienio vakarą (3 d.21.15) siūlo prisiminti kanoniškąją jos versiją. Kevino Reynoldso filmas „Tristanas ir Izolda“ (2006) perkelia į laikus iškart po Romos imperijos žlugimo ir pasakoja apie britų kario ir airių princesės meilę.
Kevino Limos 2007 m. filme „Užkerėtoji“ (TV3, šiandien, 1 d. 19.20) žiauri pamotė, bausdama už meilę, išsiunčia jauną merginą iš animacijos pasaulio į vienintelę realaus pasaulio vietą, kur meilė neegzistuoja, – šiuolaikinį Manhataną.
Šių dienų Niujorke gyvena ir Michaelo Hoffmano 1996 m. filmo „Vieną gražią dieną“ (TV3, 3 d.12.45) herojai. Populiarus žurnalistas Džekas (George’as Clooney) išsiskyręs, buvusi žmona augina jų dukrelę. Architektė Melani (Michelle Pfeiffer) viena augina sūnų. Jie susitiko prieplaukoje vieną gražią dieną, kai jų vaikai pavėlavo į ekskursiją laivu. Abiem tai katastrofa, nes laukia skubūs darbai, o vaikų palikti nėra kam. Bet juk dažnai taip būna, kad tai, kas prasideda katastrofa, baigiasi laimingai. Pažiūrėkite į George’ą Clooney – juk jis gali pasirūpinti ne tik kačiuku.
Vasario 2-oji – švilpiko diena. Ši data pažymėta televizijos orų komentatoriaus savimylos Filo Konorso (Bill Murray) – pagrindinio Haroldo Ramiso filmo „Švilpiko diena“ (LNK, 3 d. 11.45) herojaus – kalendoriuje. Kasmet tą dieną Filas vyksta į mažą Pensilvanijos valstijos miestelį švęsti švilpiko dienos, nors jam mirtinai nusibodo ir jo darbas, ir provincijos festivaliukas. Bet kartą grįžęs iš Pensilvanijos vasario 3-iąją, jis vėl atsibunda vasario 2 dieną. Filas atsidūrė laiko kilpoje, kur vasario 3-ioji tiesiog neišaušta. Todėl jis priverstas vėl ir vėl vesti reportažus iš švilpiko dienos, grįžti į viešbutį, kur viskas prasidės iš naujo. Keista, bet niekas to nepastebi. Ir net profesionalai psichoterapeutas ir neurologas Filui negali padėti.
Nežinau, kaip Jums, mieli skaitytojai, bet man tas jausmas gerai pažįstamas, ypač kai atsisėdu prie šios apžvalgos ir kompiuterio ekrane matau tuos pačius filmus, kuriuos tos pačios televizijos rodė prieš metus, dvejus, trejus ir dar anksčiau.
Žinoma, kovoti su laiku – tuščias reikalas, bet „Švilpiko dienos“ pabaiga – optimistiška ir šviesi, nes Filas pagaliau suranda vienintelį būdą išsikapstyti iš laiko kilpos. Ir priverčia patikėti visus, kad tai ne taip ir sunku. Bent jau pabandyti tikrai verta.
Jūsų –
Jonas Ūbis
P.S. Tikėkimės, kad švilpikas šių metų vasario 2-ąją nepamatys savo šešėlio.
