Kaune trčiadienį jau šeštą kartą atidarytas Tarptautinis Kauno kino festivalis į Vilnių atkeliaus spalio 1 dieną ir truks čia net dešimt dienų. Filmai bus rodomi „Skalvijos“ kino centre ir vasaros pabaigoje atsidariusioje ŠMC kino salėje.
Tradiciškai festivalio rengėjai parengė kelias filmų programas, kurios skirtos intelektualų, autorinį ar tiesiog neįprastą kiną mėgstantiems žiūrovams, taip pat ne vieną susitikimą, seminarą, koncertą.
Programoje „Platus kampas“ bus parodyta nemažai paskutiniais metais festivalių ir kritikų pastebėtų filmų. Tokio susidomėjimo vis dažniau sulaukia naujasis Graikijos kinas. Yorgoso Lanthimoso filme „Alpės“ (2011) režisierius toliau mąsto apie šiuolaikinę civilizaciją. Filmo herojai – grupė profesionalų, kurie siūlo neįprastą paslaugą – praradimą patyrusiose šeimose jie užima mirusių artimų giminaičių vietą. Pernai festivalis pristatė Athinos Rachel Tsangari filmą „Atenbergas“, šiemet „Platus kampas“ rodys naujausią graikų režisierės filmą – trumpo metražo „Kapsulę“ (2012). Daugelio tarptautinių kino festivalių favoritas, britų kino klasikas Kenas Loachas bus pristatytas savo naujausiu filmu „Angelo dalis“ (2012), šiemet apdovanotu Kanų žiuri prizu. Vienas ryškiausių socialinio kino kūrėjų ir šįkart nepuolė į mistiką: „Angelo dalimi“ vadinamas tas viskio kiekis, kuris išgaruoja natūraliai.
Šioje programoje rodomas ir vieną latvių politiką itin papiktinęs Jurio Poškaus „Kolka Cool“ (2011). Beje, šiemet Kaune bus galima pamatyti ne vieną kaimynų latvių ir estų filmą. Ši informacija turėtų pradžiuginti ir tuos, kurie nerado laiko VDFF konkursinėms peržiūroms, – dalis filmų persikels į Kauno festivalio programas.
„Platus kampus“ suteiks galimybę pamatyti ir šiemet Karlovi Varų festivalio prizu apdovanotą Evos Neymann filmą „Namas su bokšteliu“ (2011), kurį nufilmavo Rimvydas Leipus. Kontroversiškai vertinamo kanadiečių eksperimentuotojo Guy’aus Maddino gerbėjų laukia naujausio režisieriaus filmo „Rakto skylutė“ (2011) peržiūros.
Programoje „Tapatumai“ – ne vienas šiemet svarbiuose festivaliuose apdovanotas filmas. Režisierės iš Rumunijos Ancos Damian kartu su lenkais kurtas „Kruliko kelias anapus“ (2011) jau beveik metus keliauja po įvairius festivalius ir nuolat juose pelno prizus. Šio animacinio filmo pagrindu tapo reali istorija, kurios veikėjas rumunas Crulikas prieš kelerius metus mirė nuo išsekimo Lenkijos kalėjime, taip protestuodamas prieš neteisėtą įkalinimą. Vieno iš „Dogmos ’95“ pradininkų Thomo Vinterbergo filmas „Medžioklė“ (2012) taip pat pasakoja melagingų kaltinimų istoriją – filmo herojus apkaltinamas pedofilija. Jį suvaidinęs aktorius Madsas Mikkelsenas šiemet Kanuose buvo apdovanotas už geriausią vyro vaidmenį. Portugalų kritiko ir kino kūrėjo Miguelio Gomeso filmas „Tabu“ šiemet Berlyne pelnė Alfredo Bauerio prizą, kuris skiriamas už novatoriškumą, ir FIPRESCI apdovanojimą. Šis sudėtingos struktūros filmas nudžiugins ekstremalių kino pojūčių mėgėjus, mat didžiąją jo dalį Gomesas imituoja mėgėjišką, nespalvotą 16 mm juostoje nufilmuotą pasakojimą.
Lenkų režisieriaus Przemysławo Wojcieszeko „Paslaptis“ (2012) neįprastu stiliumi prabyla apie skaudų Lenkijos istorijos puslapį. Filmo herojus įtaria, kad jo mylimas senelis karo metais nužudė du besislapstančius žydus. Senelis gyvena jų namuose ir viską neigia. Anūkas ir jo draugė ieško įkalčių.
Menui ir menininkams skirtoje programoje „Visos mūzos“ laukia susitikimai su menininkais, kurių ne tik kūryba, bet ir gyvenimas nuolat atsiduria žiniasklaidos dėmesio centre.
Filmai pasakos apie fotografą ir kino kūrėją Antoną Corbijną („Antonas Corbijnas: skersai išilgai“, rež. Klaartje Quirijns, 2012), fotografą Billą Cunninghamą („Billo Cunninghamo Niujorkas“, rež. Richard Press, 2010), šių dienų menininkę Mariną Abramovič („Marina Abramović: dalyvauja menininkė“, rež. Matthew Akers, 2011), kinų menininką disidentą Ai Weiwei („Ai Weiwei niekada nesigaili“, rež. Alison Klayman, 2012), rusų meno grupę „Voina“ („Rytoj“, rež. Andrejus Griazevas), vieną didžiausių XX a. pabaigos vokiečių rašytojų WG Sebaldą (1944-2001) ir jo knygą „Saturno žiedai“ („Sebaldo kantrybė“, rež. Grant Gree, 2012).
Programoje „Muzika keičianti pasaulį“ tradiciškai bus rodomi filmai apie pačią įvairiausią muziką ir muzikantus, rinktinė baskų trumpametražių filmų programa supažindins su menkai žinomu pas mus nacionaliniu kinu, trumpų filmų programa „Hors Pistes Kaunas“ – tai bendro festivalio ir Paryžiaus Pompidou menų centro projekto dalis.
Lietuviškoje festivalio programoje – naujausias Jono Meko dokumentinis filmas „Prisiminimai iš Vokietijos“ („Reminiszenzen Deutschland“, 2012), Tomo Smulkio dokumentinis esė „Rojaus beieškant“, Giedrės Žickytės „Kaip mes žaidėme revoliuciją“, Rudolfo Levulio „Diskoteka“ ir Dovilės Gasiūnaitės debiutinis vaidybinis pilno metražo filmas „Narcizas“.
Festivalį papuoš ir trys įdomios retrospektyvos. Naujausias Ursulos Meier filmas „Sesuo“, kuris šiemet taip pat buvo apdovanotas Berlyne, atidarė Kauno festivalį. Režisierės filmų retrospektyvoje bus parodyti dokumentiniai ir vaidybiniai filmai, kurti Belgijoje, Šveicarijoje, Prancūzijoje. Retrospektyva „Šlovingas pasaulis“ pristatys originalaus ir Lietuvoje jau senokai mėgstamo švedų režisieriaus Roy’aus Anderssono kūrybą, trečioji retrospektyva skirta latvių režisieriui Rolandui Kalniņiui ir sovietmečiu draustiems jo filmams.
Specialūs Kauno kino festivalio seansai bus skirti šią vasarą mirusiam vienam didžiųjų dokumentinio kino kūrėjų Chrisui Markerui – filosofui, eksperimentuotojui, visą gyvenimą atradinėjusiam naujus kino kelius.
