Kauno miesto muziejaus parodos

Vlado Suncovo paroda „Industrinės pasakos“ 

2024 10 05 – 2025 08 31

Kauno rotušė

 

Šiandien bandant perleisti nuobodų darbą DI (dirbtiniam intelektui) rodos sunku patikėti, kad industrinės revoliucijos pradžia Lietuvoje dar egzistuoja gyvojoje atmintyje. Rankos, vaikystėje rūpestingai kinkiusios arklius, vėliau prisijaukinusios riaumojančias metalines stakles, dabar bando susiorientuoti steriliame skaitmeninių paviršių pasaulyje. Kaunas, būdamas vienu iš  Lietuvos pramonės vystymosi centrų, tapo šio magiško, transformacijų kupino spektaklio scena.

 

Parodoje pasitelkiant muziejinius eksponatus, liudijančius moderniosios miesto industrijos kūrimąsi XX a., ir gretinant juos su šiuolaikiniais meno ir dizaino kūriniais, kuriama istorijos interpretacija, persipynusi su pasakoms būdingais elementais. Burtų lazdele čia tampa armatūros strypas, kuriuo pamojus dygsta nauji blokiniai pastatai, o ateitis įžvelgiama giliuose gelžbetonio šuliniuose.

 

Parodos komanda:

Autorius ir architektas: Vladas Suncovas

Koordinatorė: Sigita Žemaitytė-Strazdė

Kostiumų ir aksesuarų bendraautoriai: Elma Zemlickaitė ir Vladas Suncovas

Grafinis dizainas ir produkcijos asistentė: Julija Česnulaitytė

Video ko-režisierius ir operatorius: Laurynas Skeisgiela

Video scenarijaus autorius ir ko-režisierius: Vladas Suncovas

Video montažas: Martynas Duškinas

Video modeliai: Monika Jagusinskytė ir Antanas Dubra

Parodos instaliavimo komanda:  Matas Šatūnas, Laurynas Skeisgiela

Vertimas: „Vertimų Karaliai“ 

Redaktorė: Austė Vilimienė

 

Meno kūrinių, objektų, fotografijų autoriai: Vladas Suncovas, Kazys Šimonis, Petras Kalpokas, Lidija Meškaitytė,  Stanislovas Lukošius, Kazimieras Dudėnas, Ričardas Šaknys, Jokūbas Skrinskis, Jonas A. Kubilius, Mečys Šadzevičius, Adomas Varnas, Romualdas Stačiūnas, Mejeris Smečechauskas, Ilja Jasvoinas, Davidas Gordonas, Algirdas Žukauskas  ir kiti nežinomi fotografai, dizaineriai, dailininkai. 

 

Eksponatai iš Kauno miesto muziejaus, Nacionalinio M.K. Čiurlionio dailės muziejaus, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus, Lietuvos etnografijos muziejaus, Kauno IX forto muziejaus rinkinių.

 

Urbanistinė paroda „Šimtas metų emocijų, bendrumo, šokio ir dainų“

2024 06 28 – 2025 06 03

Skirtingose Kauno vietose

 

2024 metais minime Lietuvos dainų švenčių šimtmetį. Daina mums reiškia daug. Dainuojama buvo spaudos draudimo metais, tremtyje ir išeivijoje, ir net sovietmečiu, tarp privalomųjų okupacinės ideologijos kūrinių būdavo dainuojamos ir širdis uždegdavo lietuviškos dainos.

Iš dainos tradicijos išaugusi dainų šventė mums yra ne tik kartą į metus įvykstanti šventė. Tai yra tradicija, padėjusi išsaugoti lietuvišką tapatybę ir kalbą. Tai yra ir savotiška muzikos ir kultūros kalvė, kurioje vystėsi įvairūs tautinės kultūros žanrai ir kostiumai.

 

Pirmoji Lietuvos dainų šventė įvyko 1924 m., praėjus dvidešimčiai metų po spaudos draudimo atšaukimo, septintais nepriklausomos Lietuvos valstybingumo metais, Kaune, nes sostinė Vilnius buvo okupuota. Šimtametėje tradicijoje keitėsi laikai ir žmonės. Išgyvenome jaunos valstybės ambicijas, pasaulinį ir partizaninį karus, okupacijas, tremtį ir represijas, Sąjūdį ir Nepriklausomybės atkūrimą. Visą tą laiką dainų šventė, tarsi gyvas organizmas, buvo šalia, augo, keitėsi, atspindėjo kultūrinį ir politinį kontekstą.

 

Neįmanoma papasakoti visko, tad nutarėme parodyti dainų šventės šimtmetį Kaune – nuo Petro Vileišio aikštės iki ąžuolų apgaubto Dainų slėnio.

 

Parodą aplankyti kviečiame užsisakant ekskursiją po parodą, kurios metu dalyviai yra supažindinami su Dainų švenčių tradicija, istorija ir raida, Kauno miesto dainų šventėmis, aplankant pagrindines su šia švente susijusias Kauno vietas: Miko ir Kipro Petrauskų namus, P. Vileišio aikštę, Kauno sporto halės ir Dainų slėnio prieigas. Ekskursija skirta visiems besidomintiems Dainų šventėmis, be to, šeimos su mažaisiais ekskursijos lankytojais galės išbandyti interaktyvius parodos elementus: sudėti tautinį kostiumą, išbandyti „burnos mankštą“, pagroti instrumentu ir sušokti „Suktinį“. Ekskursijos bilieto kaina – 4 Eur suaugusiajam, 2 Eur studentams, moksleiviams, senjorams, žmonėms su negalia. Kviečiame registruotis tel. +370 696 75 737 arba el. paštu [email protected]. Ekskursijos pradžios vieta – Miko ir Kipro Petrauskų namai (K. Petrausko g. 31). Trukmė – 1 val.

 

Parodos rengėjas – Kauno miesto muziejus

Kuratorė ir projekto vadovė dr. Aušra Strazdaitė-Ziberkienė

Kokuratorės Irma Grigaitytė ir Deimantė Kondrotaitė

Parodos architektai MB „Baukas“

Grafikos dizainerė Evelina Židelevičienė

Partneris – Lietuvos audiosensorinė biblioteka

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba

 

Paroda veiks iki 2025 m. birželio 3 d. skirtingose Kauno erdvėse:

KMM M. ir K. Petrauskų namų kiemelis (K. Petrausko g. 31)

Pirmųjų Lietuvos dainų švenčių erdvėje, P. Vileišio aikštė (K. Petrausko / Aukštaičių g.)

Sporto Halės prieigose (Ąžuolyno g. / Paparčių g.)

Ąžuolyne virš Dainų slėnio.

 

Paroda „Miesto atmintis: Kęstutis Ignatavičius“

2024 07 12 – 2025 04 06

Kauno rotušė

 

Savo karjerą 7 deš. pradėjęs kaip legendinio Kauno bigbito judėjimo narys, po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo K. Ignatavičius tapo Kauno rotušės siela.

 

Vienas iš miestą formuojančių veiksnių – tradicijos. Natūraliai jas išsaugoti yra sudėtinga, tačiau visada atsiranda miestiečių, kurie didžiulėmis asmeninėmis pastangomis geba sujungti miesto gyvavimo etapus į vieną pasakojimo giją. Vienas tokių – Kauno rotušės ceremonmeisteris Kęstutis Ignatavičius.

 

Buvusio miesto archyvo patalpoje eksponuojamos vis kitų kauniečių kuriamos parodos, pasakojančios apie tai, kaip miestas formuoja žmogų, o žmogus – miestą. Iki Kauno rotušės atnaujinimo čia kelerius metus dirbo pats K. Ignatavičius. Jam ir skirta pirmoji paroda, kurioje išvysite herojui priklausančius daiktus bei galėsite išgirsti autentiškus jo pasakojimus.

 

Parodos kuratoriai: Kęstutis Ignatavičius, Lina Mikalkėnaitė, Rokas Sinkevičius

Dramaturgė: Virginija Rimkaitė

 

 

Naujas muziejuje: šimtametis servizas

2024 08 29 – 2024 11 20

Kauno pilis

Į muziejų atkeliavę nauji eksponatai turi nueiti ilgą kelią, kol būna paruošiami eksponuoti lankytojams. Norėdami sutrumpinti šį kelią, Kauno miesto muziejaus padalinyje Kauno pilyje periodiškai pristatome naujausius ir įdomiausius gautus eksponatus.

 

Prieš jus – šimto metų senumo „japoniškas“ kavos-arbatos servizas, priklausęs Kauno inteligentei Elenai Varašytei-Jocaitienei, rašytojo, žurnalisto ir vertėjo Viktoro Jocaičio žmonai.

 

Šį lieto porceliano servizą sudaro net 15 dalių: arbatinukas/kavinukas, cukrinė, ąsotėlis pienui ar grietinėlei, 6 puodeliai ir 6 lėkštelės. Tikėtina, jog šis servizas yra japonų porceliano įmonės „Eisho“ gamintų arbatos servizų stilizuota kopija, pagaminta Eurpoje. Saikingas auksavimas, gausybė japoniškų motyvų ir neaiškūs hieroglifai, išpaišyti ant kiekvieno indo dugno, turėjo įtikinti pirkėją, kad tai išties gaminys iš tolimosios Japonijos ir už jį tikrai verta mokėti didelius pinigus.

 

Kaip ir kada šis servizas pateko į Lietuvą, tikslių duomenų nėra – galima tik spėlioti. Viena iš prielaidų, kad Varašių šeima jį įsigijo Kaune. Kita – kad dailininkas Steponas Varašius šį servizą parvežė dovanų savo sesei Elenai, kai 1924–1937 m. (su pertraukomis) studijavo tapybą Paryžiuje, Romoje ir Florencijoje.

Servizą išsaugojo ir muziejui padovanojo Elenos ir Viktoro Jocaičių įdukra Angelina Naskauskienė.