7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Užmirštos praeities dabartis

Iš pasakojimų apie 10-ąjį dešimtmetį

Aistė Kisarauskaitė
Nr. 25 (1346), 2020-06-26
Dailė Istorija
Audrius Novickas, „Nėriniai išorei ir vidui“. 1996 m. Autoriaus nuotr.
Audrius Novickas, „Nėriniai išorei ir vidui“. 1996 m. Autoriaus nuotr.

Susidūrus su praeities kūriniais, ar jie būtų vizualinio meno, ar kritikos tekstai, kino filmai, net roko baladės ar kvepalai, į mus dvelkteli ne tiek pats laikas, kiek, greičiau, jo ištrynimas – taškas A (anuomet) ir taškas B (dabar) staiga tampa vienu AB, ir galima pasitikrinti, ar dabartyje atsidūrę kūriniai išlaikė savo galią, ar veikia jų magija, ar buvo juose implantuotas ateities numatymas, leidžiantis vis dar būti aktualiems. Ypač įdomu žvelgti į tuos, sukurtus 10-ąjį dešimtmetį, jau kalbančius šiuolaikinio meno kalba (nesikabinėjant prie termino „šiuolaikinis“), nors taip pat liekančius praeitame šimtmetyje, net tūkstantmetyje, be to, didžioji jų dalis tiek prislėgti visiškos užmaršties, tarsi niekada nebuvo gimę. Kartais juos vos pamena net jų autoriai.

Parodos, vykusios 1996 m. apleistame pastate Vilniuje, Didžioji g. 3 ir 5 (kuratoriai Algis Lankelis, Paul Rodgers, Audrius Novickas), pavadinimas „Užmiršta dabartis“ gali būti diagnozė, ji prilimpa lyg polipai savo čiuptuvais, nutįsusiais iš atminties į šiuolaikybę, tampa neaišku, kas gi vis dėlto anoje, o kas šioje dabartyje iš tiesų yra užmiršta. Mintis apie polipus irgi tįsta iš tuometinio Laimos Kreivytės straipsnio, publikuoto „Kultūros baruose“ (1996, Nr. 10) „Paskutinės polipų apeigos – ,,Užmiršta dabartis“ (...) , kur ji rašo: „Erdvė. Išretėjusi: be daiktų, žmonių, kiauromis angomis ir apsinuoginusiais griaučiais. Senatviškai kretančias konstrukcijas paremia ne storaodžiai atlantai ir kietakaktės kariatidės, bet ažūriški „Nėriniai išorei ir vidui“ (Audrius Novickas).“ Toje trupančios, alsuojančios pelėsiais prabangos apsuptyje lyg benamiai gyviai tuomet įsitaisė tiek lietuvių, tiek užsienio menininkų instaliacijos, objektai. Menotyrininkė kaip konceptualiai vieną stipriausių kūrinių pažymi Algio Lankelio „Susisiekiančius indus“, ne mažiau ryški priešingybė „lakiems, siurrealistinį sapną primenantiems Lankelio vaizdiniams – geležinė Gedimino Akstino ,,Lova“. (...) Martine Hoyas išklijuoja patalpą baltu popieriumi, kad atkreiptų žiūrovo dėmesį į keliasluoksnę sienų tapybą tyčia paliktose atodangose. Martinas Janičekas (Čekija) medinius perdenginius inkrustuoja blizgančia folija. (...) Name, kaip lauke, šalta ir drėgna – išnyksta simbolinė riba tarp miesto ir miško. Todėl tarp literatūros klasikos ir postmodernizmo suvešėjęs Augustino Beinoravičiaus ,,Šilelis“ yra simptomiškas šiapus-anapus švytuojančio simpoziumo kūrinys. Televizorių girioje lietuvis apverkia svetimus gyvenimus, ilsisi ir kvėpuoja tyru antrosios gamtos oru“, – rašo Kreivytė.

Tačiau visai aišku, kad nuo anos „dabarties“ tikrai daug kas radikaliai pakito (ko mes paprastai ir tikimės iš laiko tėkmės). „Užmirštos dabarties“ erdvė rodo vieną ryškiausių pokyčių – prabangių, autentiškais praėjusių epochų lipdiniais, byrančiu parketu pastatų, kokiame vyko paroda, sostinėje vargu ar rasime, net ir tiesiog apleistų pastatų mažai, ypač senamiestyje. Visi jie „įsisavinti“ arba „bus rekonstruojami“, sudoroti laukinio 10-ojo dešimtmečio, dabarties NT „plėtros“, geriausiu atveju – restauruoti ir tapę milijoninės vertės turtu. Paradoksas – eksponatai ir pastatai tiesiog susikeitė vietomis. Dabar apleistieji yra meno kūriniai. 

Kapitalistinis plėtimosi, naujų rinkų, investavimo ir pardavimo poreikis kažkodėl mažai tepalietė Lietuvos šiuolaikinį meną. Nuolatinė XX a. ir XXI a. dailės ekspozicija sugrūsta į kelias NDG sales, atrodo, tuoj uždusins savo tankumu žiūrovą. Net atsiradus privatiems MO ar mažesniam „Tartle“ muziejams, keletui kitų investuotojų, dabarties meno nereikalingumas vis tiek lieka įbetonuotas. Kreivytė rašė: „Laikas. Laikinas menas (o tokia ir yra ši instaliacija) stokoja ir geidžia iš amžinybės tįstačio siūlo, todėl desperatiškai bando nusitverti laiko pakąstų vietų ir daiktų, pasilypėti ant dulkių krūvos kaip ant kojūkų. (...) Išdidūs, kai sakome: štai – mes nekuriame amžinų paminklų savo didybės manijai, mums svarbu procesas, bendravimas ir sirenų balsai vyno statinėje. Bet susigėdę skubame pridengti trumpaamžius kūrinius spalvotomis nuotraukomis. Nes tikroji tokio meno būtis – kataloginė ir prieš akimirką vyno garuose garbintas buvimas pralaimi atrodymui, tūris pasiduoda plokštumai, vizualumas – fotogeniškumui.“ 

Šie kūriniai pažymėti nevilties įspaudu, svajonių ir laikinumo, kaip Tomaszo Matuszako (Lenkija) kūrinys-užrašas ant lango „Galėsite užeiti vėliau“. Bet jie gimė iš revoliucinės energijos, todėl nelinkę taip lengvai pasiduoti, virsti tik kataloginiais, atsisakyti savo naujų, taip sunkiai įgytų kūnų. Nestabili 10-ojo dešimtmečio buitis išsvaidė spalvotas nuotraukas, besikraustant dingo popieriniai katalogai, o kai kurie objektai net nebuvo nufotografuoti. Bet nemaža dalis jų išgyveno, kai kurie leidžiasi pakartojami. Tūris vis dėlto laimėjo prieš plokštumą – sandėliukuose, sodybose, nešildomuose garažuose nemaža dalis jų vis dar egzistuoja, prieštaraudami savo laikinumo idėjai. Novicko „Nėriniai išorei ir vidui“, 25 metrai mezginio, specialiai šiam projektui nunerto dviejų tautodailininkių, kiek pagelto, bet taip pagelsta prabangūs praėjusių amžių nėriniai. Žvelgiant į anuometinės ekspozicijos nuotraukas, nežinia, kas dabar atrodo prabangiau – lubų lipdiniai ar trapios ažūrinės mezginių spiralės. „Griuvėsiai primena gyvį, kuris šnopuoja, šeriasi, tuštinasi ir laižo nubrozdintus kelius.“ (Kreivytė) Dabar meno kūriniai vis dar laižo savo sulaužytus šonkaulius, šnopuodami mums į sąžinę.

 

A. Novicko „Nėriniai išorei ir vidui“, dėl kurių ir parašytas šis tekstas, eksponuojami galerijoje „Trivium“ (Vitebsko g. 21, kultūros komplekse „Sodas 2123“).

Atidarymas birželio 23 d. 18 val.

Paroda veikia iki liepos 23 d.​

Audrius Novickas, „Nėriniai išorei ir vidui“. 1996 m. Autoriaus nuotr.
Audrius Novickas, „Nėriniai išorei ir vidui“. 1996 m. Autoriaus nuotr.
Audrius Novickas, „Nėriniai išorei ir vidui“. 1996 m. Autoriaus nuotr.
Audrius Novickas, „Nėriniai išorei ir vidui“. 1996 m. Autoriaus nuotr.
Audrius Novickas, „Nėriniai išorei ir vidui“. 1996 m. Autoriaus nuotr.
Audrius Novickas, „Nėriniai išorei ir vidui“. 1996 m. Autoriaus nuotr.
Audrius Novickas, kūrinio „Nomadiškas“ dalis
Audrius Novickas, kūrinio „Nomadiškas“ dalis
Audrius Novickas, kūrinio „Nomadiškas“ dalis
Audrius Novickas, kūrinio „Nomadiškas“ dalis
Audrius Novickas, „Nomadiškas“
Audrius Novickas, „Nomadiškas“
Audrius Novickas, „Ekvalaizeris“
Audrius Novickas, „Ekvalaizeris“
Parodos „Užmiršta dabartis“ fragmentas. Audrius Novickas, „Nėriniai išorei ir vidui“. 1996 m. Nuotrauka iš menininko asmeninio archyvo.
Parodos „Užmiršta dabartis“ fragmentas. Audrius Novickas, „Nėriniai išorei ir vidui“. 1996 m. Nuotrauka iš menininko asmeninio archyvo.