Autorius: AGATA inf.

AGATA inf.

Muzikos industrijos atstovų uždarbį sudaro ne tik tradicinės pajamos iš įrašų pardavimų, koncertinės veiklos ar vis labiau populiarėjančių internetinių muzikos platformų (tokių, kaip Spotify, Deezer ar iTunes), bet ir atlygis už vadinamąjį antrinį įrašų panaudojimą. Šių metų pradžioje (kaip ir kasmet) asociacija AGATA paskirstė tokį atlygį muzikantams, dainininkams ir muzikos įrašų gamintojams. Šį kartą muzikos industrijos atstovams paskirstyta bendra 1 119 340 EUR suma.

Ši suma bus išmokama daugiau nei 19 tūkst. Lietuvos ir viso pasaulio muzikantų ir įrašų gamintojų už jų muzikos įrašų naudojimą Lietuvoje pirmąjį 2017 m. pusmetį. Atlikėjų gaunamas atlygis gali varijuoti nuo 15  tūkst. eurų iki 15 euro centų, priklausomai nuo to, kokiu būdu ir kaip dažnai buvo naudojami jų muzikos įrašai.

Atlikėjų bei muzikos įrašų gamintojų intelektinė nuosavybė (šiuo atveju - muzikos įrašai) yra saugoma įstatymų bei tarptautinių konvencijų, todėl muzikantai ir turi teisę gauti atlygį už įrašų panaudojimą. Kitaip tariant, atlygis už antrinį įrašų panaudojimą – tai pajamos, gaunamos už suteiktas licencijas naudoti muzikos įrašus televizijoje, radijuje, viešose vietose (kavinėse, parduotuvėse, renginiuose, kt.) ar kitais būdais.

Paprastai tokias licencijas išduoda kolektyvinio administravimo organizacijos, kurių užuomazgų galima rasti jau XVIII – XIX amžiuje (tiesa, pradžioje - autorių srityje). Svarbia data yra laikomi 1847 m., kai kompozitoriai Paul Henrion ir Victor Parizot bei rašytojas Ernest Bourget pradėjo teisminį procesą prieš Paryžiaus koncertinę kavinę ,,Les Ambassadeurs”. Teismui pareikšti reikalavimai buvo susiję su tuo, kad minėti kompozitoriai ir rašytojas turėjo mokėti už vietas ir valgius šioje kavinėje, tačiau jiems nebuvo mokama už tai, kad jų kūriniai buvo atliekami šios kavinės orkestro. Teismas įpareigojo kavinę sumokėti autoriams, tačiau paliko jiems patiems susirinkti atlyginimą iš daugybės kitų kavinių ar panašių vietų. Tokiu būdu paaiškėjo, kad veikdami atskirai autoriai nebus pajėgūs įgyvendinti savo teises. Tai ir paskatino pradėti steigti kolektyvinio administravimo organizacijas.

Šiandien, kai technologijos leidžia kūrinius bei muzikos įrašus naudoti masiškai, kolektyvinis teisių įgyvendinimas padeda ne tik teisių turėtojams, bet kartu leidžia televizijoms, radijo stotims ar kitiems muzikos įrašų naudotojams centralizuotai gauti reikiamą licenciją, neieškant kiekvieno muzikanto atskirai. Lietuvoje šiandien atlikėjų ir įrašų gamintojų vardu tokias licencijas teikia AGATA.

Kontaktai:
Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA
Direktorė Agnė Begetė
el. paštas: [email protected]
tel. +370 5 277 88 99

AGATA inf.

Vasario 22–25 dienomis vyksiančioje Vilniaus knygų mugėje jau ketvirtus metus iš eilės veiks speciali erdvė muzikos mylėtojams. Šiemet asociacija AGATA įrengs didžiausią per savo gyvavimo istoriją „Muzikos salę“.

„Muzikos salėje“ po vienu stogu susirenka daugybė įvairių žanrų muzikos kūrėjų, leidėjų ir koncertų organizatorių. Keturias dienas čia vyksta gyvos muzikos koncertai, naujausių lietuviškų muzikos albumų pristatymai, diskusijos, neformalūs susitikimai su muzikantais bei didžiausia Lietuvos muzikinės produkcijos mugė.

„Jau tradicija tapusi „Muzikos salė“ yra viena laukiamiausių muzikos švenčių metuose. Kaip knygų autoriams ir leidėjams Vilniaus knygų mugė yra bene svarbiausias renginys ir metų atskaitos taškas, taip ir muzikos atstovams vis reikšmingesniu įvykiu tampa šis susitikimas. O muzikos mėgėjams tai unikali vieta išgirsti lietuvių kuriamą muziką, prisiminti Lietuvos muzikinę istoriją, aptarti vyraujančias tendencijas, atrasti naujus skambesius ar akis į akį sutikti savo mylimą atlikėją“, - kalba „Muzikos salę“ organizuojančios asociacijos AGATA direktorė Agnė Masalskytė.

Žinomų muzikos atlikėjų įspūdžiai iš „Muzikos salės 2017“: https://youtu.be/wH69_yCq2rg

AGATA inf.

Balandžio 23–26 dienomis Vilniuje antrą kartą bus minima Pasaulinė intelektinės nuosavybės diena (PIN diena). Pernai po visą miestą išsiblaškęs renginys, šiemet nutarė koncentruotis vienoje vietoje. Įspūdingos kultūros baro „Kablys“ erdvės ir ilgus metus pačiai įvairiausiai kultūrai atviros durys idealiai atitiko PIN dienos koncepciją, todėl gimė bendras projektas: „PIN diena: kultūros maratonas „Kablys“.

Renginys prasidės netradiciškai – balandžio 23 d. bus surengta akcija-performansas menininkui Tomui Dobrovolskiui atminti. Užpuolikų auka prieš tris mėnesius tapęs T. Dobrovolskis pernai buvo aktyvus kultūros maratono dalyvis. Menininkas gyveno šalia „Kablio“, o jo tragiškos žūties vieta – vos už pusės kilometro. Šiemet kultūros maratono dalyviai planuoja simboliškai pažymėti atstumą tarp šių dviejų vietų. Performanso rengėja – Lina Fisheye, pernai renginyje dalyvavusi drauge su žuvusiu menininku.