Vienas seniausių Lietuvoje, maloningasis „Sapiegų Madona“ dažnai vadinamas paveikslas po daugiau nei 50 metų trumpam sugrįžo į Šv. arkangelo Mykolo bažnyčią. Ta proga lapkričio 11 d. 17 val. Bažnytinio paveldo muziejuje (Šv. Mykolo g. 9) įvyks renginys, skirtas vadinamosios „Sapiegų Madonos“ atvaizdo istorijai. Apie maloningąjį atvaizdą kalbės daug metų jį tyrusi, geriausiai šio kūrinio istoriją žinanti menotyrininkė dr. Rūta Janonienė, apie atvaizdo restauraciją XIX–XX a. pradžioje pasakos dr. Juozapas Blažiūnas, patį restauravimo procesą XX a. pabaigoje ir 2014 m. pristatys restauratorės Janina Bilotienė ir Alma Valickienė.
Per Europos paveldo dienas, rugsėjo 19–20 dienomis, Bažnytinio paveldo muziejus pristato projektą „Tarpukario Vilniaus istorija: nuo stichinių nelaimių iki įspūdingų atradimų“. Kviečiame dalyvauti nemokamuose renginiuose!
Viena didžiausių nelaimių, palietusių miestą XX a. 4-ajame dešimtmetyje, buvo 1931 m. Neries potvynis, kuris miesto centrą pavertė antrąja Venecija. Daugiausia žalos pakilęs vanduo padarė Vilniaus katedrai. Pastatas pradėjo griūti, jo gelbėjimo darbams teko sutelkti dideles mokslininkų pajėgas. Gelbėjant šventovę prasidėjo archeologiniai katedros požemių tyrimai.
Pagrindinėje Bažnytinio paveldo muziejaus erdvėje – Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje – eksponuojama senoji Žemaičių Kalvarijos bazilikos krikštykla ir šešios Lietuvos bažnyčios regalijos iš Viliaus Kavaliausko kolekcijos.
Senoji XVIII a. vidurio Žemaičių Kalvarijos krikštykla garsėja ir grožiu, ir istorija. Įspūdingas indas yra išdrožtas iš liepos ir ąžuolo medžio, puoštas drožiniais, metalo detalėmis, polichromija. Jis yra paauksuotas ir sidabruotas. Kurį laiką Žemaičių Kalvarijos krikštyklos pėdsakai buvo prapuolę, manyta, kad XX a. pradžioje jau nebenaudojamas reikmuo pražuvo karo metu.
Nuo birželio 10 d. garsi Vilniaus katedros lobyno šventenybė, miniatiūrinis auksakalystės šedevras – šv. Marijos Magdalenos de Paci relikvijorius – eksponuojamas Piti rūmuose, parodoje, skirtoje Medici lobynams pristatyti.
Lietuvos humanitarų bendruomenei gerai žinomas kūrinys po daugiau nei 300 metų pirmą kartą sugrįžo į gimtinę – Florenciją. Relikvijorius su šv. Marijos Magdalenos de Paci palaikų dalelėmis priklausė Vilniaus vyskupui Mikalojui Steponui Pacui, o po jo mirties 1684 m. buvo perduotas Vilniaus katedrai.
Gegužės 17 d., šeštadienį, 16 val. Vilniaus Bažnytinio paveldo muziejuje vyks koncertas „Pavasario mozaikos“. Lietuvių ir užsienio autorių kūrybą atliks tarptautinių konkursų laureatė Sigutė Trimakaitė (sopranas).
Bažnytinio paveldo muziejuje
Iki kovo 29 d. Bažnytinio paveldo muziejuje veikia paroda-hipotezė, skirta pirmajam Trakų parapinės bažnyčios šimtmečiui. Ekspozicijoje pristatomos skaitmeninės pirmojo, apie 1419 metus pastatyto, ir antrojo, po 1497 metų perstatyto, bažnyčios pastatų rekonstrukcijos. Skaitmeninius projektus praplečia mūro fragmentai, archeologiniai radiniai iš 2008–2010 metų kasinėjimų bažnyčios presbiterijoje ir šventoriuje, taip pat su bažnyčios kaita siejami dailės kūriniai.
Kovo 8 d., šeštadienį, 14 val. Vilniaus katedroje ir Bažnytinio paveldo muziejuje vyks ekskursija „Šv. Kazimiero gerbimo istorija“. Ekskursiją veda menotyrininkė dr. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė.
Šventasis Kazimieras – karališkos kilmės šventasis, Lietuvos globėjas. Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Kazimiero Jogailaičio ir Elzbietos Habsburgaitės šeimoje gimęs karalaitis paskutinius dvejus gyvenimo metus praleido Vilniuje. Iš šalia stovėjusių Valdovų rūmų Kazimieras dažnai ateidavo į Katedrą. Kartais melsdavosi prie užrakintų jos durų, kartais pamiršdavo pietų metą, kurį derėjo leisti prie stalo su kilmingaisiais ir svečiais. Rūmų prabanga karalaičio nedomino, jis mieliau rūpinosi vargšais.
Bažnytinio paveldo muziejuje
Kovo 6 d., ketvirtadienį, 17.30 val. Bažnytinio paveldo muziejus kviečia į dr. Astos Vaškelienės paskaitą „XVIII a. Lietuvos vienuolijų lotyniškoji proginė kūryba“.
XVIII a. Lietuvos viešajame gyvenime aktyviausiai dalyvavo jėzuitų ir pijorų kongregacijos. Proginė kūryba, pagrįsta jėzuitų humanistinio mokymo metodu, buvo neatsiejama edukacinio proceso dalis, abiejų vienuolijų mokymo sistemoje atlikusi svarbų vaidmenį. Jos vieta ir funkcija pijorų mokymo programoje iš esmės nepasikeitė net ir po XVIII a. viduryje įvykdytos mokyklų reformos.
Vasario 20 d. 17.30 val. Bažnytinio paveldo muziejuje vyks knygos „Ora et labora. Palendriai“ pristatymas. Pristatyme dalyvaus Palendrių vienuolyno prioras tėvas Kazimieras Milaševičius, knygos autorius fotografas Eugenijus Barzdžius, istorikas Liudas Jovaiša, fotomenininkas Gintaras Česonis, menotyrininkė Sigita Maslauskaitė-Mažylienė.
Vasario 8 d., šeštadienį, 14 val. Bažnytinio paveldo muziejus kviečia į ekskursiją „Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras Jogailaitis: nuopelnai ir nesėkmės, dorybės ir ydos“. Ekskursija prasidės Vilniaus katedroje, vėliau dalyviai keliaus į Bažnytinio paveldo muziejų, pakeliui sustodami prie valdovo funduotos Šv. Onos bažnyčios.