Atsinaujinusioje „Menų spaustuvės“ interneto svetainėje www.menuspaustuve.lt Mediatekos skyrius tampa svarbia pažintimi su Lietuvos teatru. Senų, jau neberodomų spektaklių įrašai skaitmeninami ir viešai bei nemokamai prieinami visiems besidomintiems. Šiandien jame sudėti senieji, jau nevaidinami Eimunto Nekrošiaus spektakliai – Lietuvos teatro aukso fondas.
„Užaugo karta, kuri nė nenutuokia, kodėl žmonės naktimis stovėjo prie Jaunimo teatro kasų. Ir kad bilietas į spektaklį tada reiškė kur kas daugiau nei naujausias iPhone modelis šiandien – jis buvo ir prestižas, ir valiuta, ir bilietas į meno šventę su kitais laimingaisiais. O kai kalbame su užsienio teatralais, besidominčiais Lietuvos teatru studentais, taip pat norėtųsi pailiustruoti vaizdais sausus žodžius. Ir net gėda, kad daugiau Nekrošiaus spektaklio įrašų – nors tik keleto spektaklių – galime atrasti rusų kalba iš Rusijos Italijos televizijų, kai kurios ištraukos yra iš Italijos.
Sparčiai augusiai ir daug užauginusiai, nuo spektaklių apgriuvusių sienų scenografijose prasidėjusiai „Menų spaustuvei“ – penkiolika. Prieš penkiolika metų raudonu žmogeliuku žymima įstaiga įsikūrė keisto pavadinimo gatvelėje senamiestyje. Tada Šiltadaržio gatvė dar vadinosi skersgatviu, juodoji salė – raudonąja, o jaunųjų menininkų pasirodymai sušildydavo neremontuotas ir jiems nepritaikytas patalpas, ėjimui į tokius spektaklius pridėdami industrinės romantikos prieskonių.
Po „Menų spaustuvės“ stogu užaugo ne vienas talentingas menininkas, savo jėgas scenoje išbandė daugybė jaunų, savęs ieškančių kūrėjų ir atlikėjų, renovuotose erdvėse ėmė suktis vis daugiau užsienio menininkų ir vis daugiau žiūrovų, jaukias vietas darbui ir puikias sąlygas kūrybai atrado rezidentai. „Menų spaustuvė“, tarsi šiltnamis globojusi rezidentus ir savo projektų dalyvius, tapo stipria jėga skleidžiančia šiuolaikinius scenos menus. Dažnai palaikoma teatru, tačiau drąsiai teigianti esanti daugiau nei scena: tai antrieji namai gausiai bendruomenei, kūrybos erdvė vietiniams ir tarptautiniams rezidentams, naudingos literatūros archyvas ir pagal savo amžių paaugliškai pasispardanti bei taisyklėms nepaklūstanti organizacija.
Sausio 12–17 dienomis „Menų spaustuvė“ taps erdve skirta vaikams, jų tėvams ir mokytojams bei visiems, norintiems pamatyti KITOKĮ teatrą vaikams ir jaunimui. Šių metų festivalio šūkis – „Įsivaizduoti paprasta!“, tad ir spektakliai lavins jaunųjų žiūrovų vaizduotę ir įkvėps ja pasinaudojus išvysti dar daugiau spektaklių magijos. Per šešias festivalio dienas trupės iš Belgijos, Norvegijos ir Ispanijos parodys penkis spektaklius, o lektoriai iš Lenkijos ves seminarą pedagogams apie Forumo teatro edukacines galimybes.
„Jau septintus metus festivalis KITOKS lieka ištikimas savo idėjai, todėl šiemet, kaip ir kiekvienais metais, pristato labai skirtingų žanrų spektaklius įvairaus amžiaus, mąstyti linkusiems, kūrybingiems vaikams ir jaunimui. Būtent tokį žiūrovą festivalis KITOKS ugdo jau ne vienerius metus“, – nuosekliu festivalio dėmesiu žiūrovui džiaugiasi jo koordinatorė Jolita Balandytė, – „Kaip ir ankstesniais metais šio festivalio spektakliai interaktyvūs, pristatomi neįprastai įrengtose erdvėse, pasižymintys vaizdingumu ir skatinantys vaizduotę. Taip pat, kaip visada, stengiamės naikinti tą vadinamąją „ketvirtą sieną“, skiriančią žiūrovą nuo scenos: kviečiame žiūrovus prisiliesti prie dekoracijų, pabendrauti su aktoriais ir patiems tapti spektaklio dalimi.”
Šiuolaikinių scenos menų centras „Menų spaustuvė“, tęsdama tradicijas ir įgyvendindama vieną pagrindinių savo tikslų – suteikti galimybes debiutuoti pradedantiems kūrėjams, skelbia projekto jauniesiems menininkams „Atvira erdvė ’14“ pradžią.
„Menų spaustuvė“ ne tik skatina kūrėjus ieškoti netradicinių kūrybos kelių ir nestandartinių būdų bendrauti su žiūrovais, bet ir stengiasi tai grįsti teorija. Infotekos lentynose jau sukaupta bene daugiausia Lietuvoje šiuolaikinės užsienio teorijos knygų apie dabarties scenos menus. Bet kartais ji prisimena savo, kaip spaustuvės, šaknis.
