Kultūros ministerijoje nuo Naujųjų metų pradeda veikti patariamoji institucija - ministerijos kolegija. Kolegijos tikslas – patarti kultūros ministrei kultūros politikos bei kultūros administravimo klausimais. Ją sudarys ministrės politinio pasitikėjimo komandos nariai, ministerijos kancleris bei kultūros lauko profesionalai iš Lietuvos ir užsienio.
„Ministerijos kolegijos atsiradimas – tai dalis strategijos, kuria siekiama pertvarkyti Kultūros ministeriją iš kontroliuojančios kultūros lauką į jam tarnaujančią. Todėl renkantis Kolegijos narius man buvo ypatingai svarbu meno ir kultūros vadybos ir administravimo patirtis, jautrumas regionų specifikai bei tarptautinio konteksto išmanymas.“ – teigia kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson.
Tikimasi, kad ministerijos kolegijos įkūrimas leis išgirsti naujų požiūrių į senas problemas kultūros administravime. Kaip teigia kolegijos narė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) Teatro ir kino fakulteto dekanė Elona Bajorinienė, „Bedėstydama kultūros politiką Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje pastebiu, kad metų metus studentams tenka pasakoti apie tas pačias, gerokai įsisenėjusias Lietuvos kultūros politikos ir administravimo problemas. Jos Lietuvoje iki šiol buvo sprendžiamos priešokiais ir paprastai priklausė nuo paskirų politikų užgaidų. Panašu, kad šiuo metu klostosi palanki situacija naujam impulsui tas įsisenėjusias problemas spręsti iš esmės.“
Kultūros ministerija informuoja visus meno kūrėjo statusą turinčius asmenis, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 pakeitimo įstatymas, kuriuo vadovaujantis fizinis asmuo, kuriam yra suteiktas meno kūrėjo statusas, turi teisę tapti paramos gavėju. Paramos gavėjams – fiziniams asmenims teikiamos paramos dalykas yra piniginės lėšos, sudarančios pajamų mokesčio dalį iki 2 procentų gyventojo pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia, – iki 2 procentų mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos.
Kultūros ministras Šarūnas Birutis sako, kad Gedimino kalno problema yra ankstesnių vyriausybių neprofesionalaus darbo rezultatas, maskuojant problemas nereikšmingais darbais ir paslepiant juos po velėna. Ministro teigimu, rimta ir profesionalų komanda ėmė dirbti tik tada, kai kalnas ėmė slinkti. Balandžio mėnesį ministras sukvietė visų sričių specialistus.
„Sudarėme darbo grupę, į kurią įeina visų sričių profesionalai, Lietuvos mokslo akademijos garbi profesūra, geologai, archeologai ir kt. Tada paaiškėjo, kokios bėdos yra kalne – visų pirma jame prilaidota įvairiausių statybinių liekanų, neteisingai sukalti poliai prieš kelis dešimtmečius, nesutvarkyti vokiečių kasti tuneliai. Šlaitai slinko ir anksčiau, tačiau niekas tuo rimtai nesirūpino, tik užmaskuodavo atsivėrusias kalno žaizdas. Kaip ekspertai sako, tokia darbo grupė surinkta pirmą kartą ir rimtai užtikrins kalno stabilumą ateities kartoms, bus profesionaliai atlikti visi reikiami darbai“, – sako Š. Birutis.
Rugsėjo 26 d. Vilniaus senamiestyje, Bokšto ir Onos Šimaitės gatvių sankritoje, iškilmingai atidengtos informacinės lentos apie rašytoją, Nobelio premijos laureatą Czesławą Miłoszą lenkų, lietuvių ir anglų kalbomis ir laiptai su poeto eilių fragmentais lietuvių ir lenkų kalbomis.
Ceremonijoje kalbėjęs kultūros viceministras dr. Romas Jarockis pabrėžė, kad Czesławas Miłoszas yra mums svarbus ne tik savo pasaulinio garso kūryba, bet ir vienijančiu lietuvių ir lenkų tautas pilietiškumu. „Savo kūryba ir gyvenimo pozicija Czesławas Miłoszas daug nuveikė skatindamas puoselėti kaimyniškus lietuvių ir lenkų santykius. Tai yra didžiulė dovana ir lenkams, ir lietuviams, kad šioje žemėje išaugo ypatinga literatūros asmenybė, suvienijanti tautas ir kultūras. Tarsi laiptai, kurie veda į viršukalnę, iš kur atsiveria pasaulio horizontai“, – kalbėjo kultūros viceministras.
Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijai svarstyti pateiktos 28 kandidatūros 2016-ųjų metų Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijai gauti.
Į 2016 m. Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijas pretenduoja šie kultūros ir meno kūrėjai (pavardės išdėstytos atsitiktine tvarka):
1) Rašytojas Petras Gediminas Isokas (rekomenduoja AB „Mintis“)
2) Poetas, vertėjas ir publicistas Alfonsas Bukontas (rekomenduoja Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė)
3) Kino režisierius Gytis Lukšas (rekomenduoja Lietuvos kinematografininkų sąjunga, Asociacija Autorinio kino aljansas ir Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA)
Birželio 11–19 d. Lietuvoje lankysis Kinijos teatrų tinklo „CPAA Theatres Ltd.“ vadovų delegacija. „CPAA Theatres Ltd.“ – tai šiuolaikinis nacionalinis Kinijos scenos menų organizacijų tinklas, 2009 m. įkurtas Kinijos kultūros ministerijos ir finansuojamas CAEG (China Arts and Entertainment Group). „CPAA Theatres Ltd.“ teatrų tinklui tiesiogiai pavaldūs 9 teatrai, o dar 48 teatrai, esantys 27-iose Kinijos provincijose, yra šio tinklo nariai. „CPAA Theatres Ltd.“ bendrai turi 103 287 sėdimas vietas, per metus parodo virš 4800 spektaklių ir koncertų ir surenka virš 4 milijonų dydžio auditoriją.
„CPAA Theatres Ltd.“ tinklui tiesiogiai pavaldūs teatrai: Guangdžou operos teatras, Pekino Tianciao menų ccentras, Šanchajaus Daning teatras, Gansu didysis teatras, Šandongo didysis teatras, Cinghai didysis teatras, Siamenio Banlam didysis teatras, Džuhai Huafa-CPAA didysis teatras, Dedžou didysis teatras.
Gegužės 28 d. Venecijos architektūros bienalės Baltijos pavilijone už Lietuvos kultūros sklaidą per kalbą ir jos tyrimus, vertimų inicijavimą, bendradarbiavimą su leidyklomis, poezijos pristatymą Italijoje bei nuoseklią ir aktyvią veiklą Pizos universiteto Baltų filologijos katedroje, kultūros ministerijos aukščiausiu apdovanojimu, garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“, apdovanotas italų kalbininkas, baltistas prof. Habil. Dr. Pietro Umberto Dinis.
Apdovanojimo ceremonijoje dalyvavo kultūros ministras Šarūnas Birutis, LR ambasadorė Italijoje Jolanta Balčiūnienė. Įteikdamas apdovanojimą ministras pasidžiaugė, kad P. U. Dinis, pradėjęs domėtis baltų kalbomis dar devintojo dešimtmečio pradžioje, kai jomis mažai kas domėjosi, ir iki šių dienų dirba jas tyrinėdamas ir populiarindamas Italijoje.
Kultūros ministerijos paskelbtą konkursą į Valstybinio jaunimo teatro vadovo pareigas laimėjo teatrologas, vadybininkas Audronis Liuga. Iš konkurse dalyvavusių trijų pretendentų A. Liuga surinko daugiausia komisijos balų.
Konkurse taip pat dalyvavo Vidas Bareikis ir Ervinas Koršunovas.
Audronis Liuga yra VšĮ Teatro ir kino informacijos ir edukacijos centro steigėjas ir vadovas, 1999–2012 m. Tarptautinio teatro festivalio „Naujosios dramos akcija“ įkūrėjas ir rengėjas, dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.
YIVO Vilniaus projektas – tai septynerių metų tarptautinis projektas, skirtas išsaugoti, suskaitmeninti ir specialiame žiniatinklio portale virtualiai sujungti Niujorke ir Vilniuje esančius prieškarinius YIVO archyvus. Vilniaus projekto metu taip pat skaitmeniniu būdu bus atkurta Strašūno Vilniaus biblioteka – viena didžiausių prieškarinių bibliotekų Europoje.
Projekto partneriai yra YIVO žydų mokslinių tyrimų institutas, Lietuvos centrinis valstybės archyvas ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.
Visas projektas apima apie 10 tūkstančių retų arba unikalių leidinių ir maždaug 1,5 milijono dokumentų. Medžiagą sudaro literatūros kūriniai, laiškai, memuarai, teatro afišos, fotografijos, retos knygos, brošiūros, laikraščiai, politiniai traktatai, religiniai veikalai ir bendruomenių dokumentai. Kultūros ministerija projekto veikloms 2017 m. planuoja skirti 30 tūkst. eurų.
