Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijai svarstyti pateiktos 28 kandidatūros 2016-ųjų metų Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijai gauti.
Į 2016 m. Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijas pretenduoja šie kultūros ir meno kūrėjai (pavardės išdėstytos atsitiktine tvarka):
1) Rašytojas Petras Gediminas Isokas (rekomenduoja AB „Mintis“)
2) Poetas, vertėjas ir publicistas Alfonsas Bukontas (rekomenduoja Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė)
3) Kino režisierius Gytis Lukšas (rekomenduoja Lietuvos kinematografininkų sąjunga, Asociacija Autorinio kino aljansas ir Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA)
Birželio 11–19 d. Lietuvoje lankysis Kinijos teatrų tinklo „CPAA Theatres Ltd.“ vadovų delegacija. „CPAA Theatres Ltd.“ – tai šiuolaikinis nacionalinis Kinijos scenos menų organizacijų tinklas, 2009 m. įkurtas Kinijos kultūros ministerijos ir finansuojamas CAEG (China Arts and Entertainment Group). „CPAA Theatres Ltd.“ teatrų tinklui tiesiogiai pavaldūs 9 teatrai, o dar 48 teatrai, esantys 27-iose Kinijos provincijose, yra šio tinklo nariai. „CPAA Theatres Ltd.“ bendrai turi 103 287 sėdimas vietas, per metus parodo virš 4800 spektaklių ir koncertų ir surenka virš 4 milijonų dydžio auditoriją.
„CPAA Theatres Ltd.“ tinklui tiesiogiai pavaldūs teatrai: Guangdžou operos teatras, Pekino Tianciao menų ccentras, Šanchajaus Daning teatras, Gansu didysis teatras, Šandongo didysis teatras, Cinghai didysis teatras, Siamenio Banlam didysis teatras, Džuhai Huafa-CPAA didysis teatras, Dedžou didysis teatras.
Gegužės 28 d. Venecijos architektūros bienalės Baltijos pavilijone už Lietuvos kultūros sklaidą per kalbą ir jos tyrimus, vertimų inicijavimą, bendradarbiavimą su leidyklomis, poezijos pristatymą Italijoje bei nuoseklią ir aktyvią veiklą Pizos universiteto Baltų filologijos katedroje, kultūros ministerijos aukščiausiu apdovanojimu, garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“, apdovanotas italų kalbininkas, baltistas prof. Habil. Dr. Pietro Umberto Dinis.
Apdovanojimo ceremonijoje dalyvavo kultūros ministras Šarūnas Birutis, LR ambasadorė Italijoje Jolanta Balčiūnienė. Įteikdamas apdovanojimą ministras pasidžiaugė, kad P. U. Dinis, pradėjęs domėtis baltų kalbomis dar devintojo dešimtmečio pradžioje, kai jomis mažai kas domėjosi, ir iki šių dienų dirba jas tyrinėdamas ir populiarindamas Italijoje.
Kultūros ministerijos paskelbtą konkursą į Valstybinio jaunimo teatro vadovo pareigas laimėjo teatrologas, vadybininkas Audronis Liuga. Iš konkurse dalyvavusių trijų pretendentų A. Liuga surinko daugiausia komisijos balų.
Konkurse taip pat dalyvavo Vidas Bareikis ir Ervinas Koršunovas.
Audronis Liuga yra VšĮ Teatro ir kino informacijos ir edukacijos centro steigėjas ir vadovas, 1999–2012 m. Tarptautinio teatro festivalio „Naujosios dramos akcija“ įkūrėjas ir rengėjas, dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.
YIVO Vilniaus projektas – tai septynerių metų tarptautinis projektas, skirtas išsaugoti, suskaitmeninti ir specialiame žiniatinklio portale virtualiai sujungti Niujorke ir Vilniuje esančius prieškarinius YIVO archyvus. Vilniaus projekto metu taip pat skaitmeniniu būdu bus atkurta Strašūno Vilniaus biblioteka – viena didžiausių prieškarinių bibliotekų Europoje.
Projekto partneriai yra YIVO žydų mokslinių tyrimų institutas, Lietuvos centrinis valstybės archyvas ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.
Visas projektas apima apie 10 tūkstančių retų arba unikalių leidinių ir maždaug 1,5 milijono dokumentų. Medžiagą sudaro literatūros kūriniai, laiškai, memuarai, teatro afišos, fotografijos, retos knygos, brošiūros, laikraščiai, politiniai traktatai, religiniai veikalai ir bendruomenių dokumentai. Kultūros ministerija projekto veikloms 2017 m. planuoja skirti 30 tūkst. eurų.
Sausio 20 dienos posėdyje LR Vyriausybė pritarė nutarimo „Dėl 2007 m. spalio 31 d. nutarimo „Dėl valstybės teikiamos dalinės finansinės paramos kultūriniams ir šviečiamiesiems projektams pagal Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui pateiktas paraiškas bendrųjų konkursų nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektui.
Projekto tikslas – įgyvendinti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 28 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-1273 nuostatas, reglamentuojančias Spaudos, radijo ir televizijos fondo veiklą, Valstybės teikiamos dalinės finansinės paramos kultūriniams, visuomenės informavimo saugumo, medijų raštingumo ugdymo, šviečiamiesiems projektams pagal Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui pateiktas paraiškas bendrųjų konkursų nuostatų įgyvendinimą bei galiojančio įstatymo teisinio reglamentavimo teisinius aspektus dėl viešosios informacijos rengėjų teisių bei pareigų.
Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija skelbia pretendentų 2015 m. gauti Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijas sąrašą:
1. Grafikė Janina Grasilda Žilytė (Birutė Žilytė)
2. Muzikas Leopoldas Digrys
3. Muzikai Viačeslavas Ganelinas, Vladimiras Tarasovas ir Vladimiras Čekasinas
4. Muzikologas Algirdas Jonas Ambrazas
5. Rašytojas Vytautas Martinkus
6. Rašytoja Giedra Radvilavičiūtė
7. Kino operatorius Audrius Kemežys
8. Knygų dailininkas Kęstutis Kasparavičius
9. Skulptorius Vladas Urbanavičius
10. Aktorė Eglė Gabrėnaitė
11. Aktorius Dainius Gavenonis
12. Kuratorius ir vizualaus meno kūrėjas Raimundas Malašauskas
Kultūros ministro Šarūno Biručio įsakymu paskirtos Metų debiuto ir Jaunojo menininko premijos. Metų debiuto premija šįmet paskirta operos solistei Justinai Gringytei, Jaunojo kūrėjo premijos paskirtos pianistui Robertui Lozinskiui, tarpdisciplininio meno kūrėjai Neringai Černiauskaitei, poetui, dramaturgui Mindaugui Nastaravičiui, režisierei, aktorei Karolinai Žernytei bei šiuolaikinės operos kūrėjų kolektyvui: Vaivai Grainytei, Linai Lapelytei ir Rugilei Barzdžiukaitei.
Gegužės 25 dieną, pirmadienį, 15 val. Kultūros ministerijos Židinio fojė (III a.) atidaroma fotodokumentinė paroda „Sugrįžimai“ (Išeivių rašytojų kultūrinis literatūrinis gyvenimas Vokietijoje ir Austrijoje 1944–1950 metais).
Parodoje apžvelgiamas Lietuvos išeivių rašytojų kultūrinis gyvenimas Vokietijoje bei Austrijoje 1944–1950 metais. Šis visos Lietuvos kultūrai svarbus laikotarpis atskleidžiamas per unikalią archyvinę medžiagą – fotografijas, dokumentų, rankraščių, laiškų nuotraukas.