Autorius: LKM inf.
LKM inf.
Parengtas patobulintas Lietuvos kultūros politikos strategijos „Kultūra 2030“ projektas
Kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko vadovaujama darbo grupė baigė rengti patobulintą Lietuvos kultūros politikos strategijos „Kultūra 2030“ projektą ir po konsultacijų su visuomene bei suinteresuotomis institucijomis teiks jį tvirtinti Vyriausybei.
„Kultūros politikos strategija parengta siekiant užtikrinti reikšmingą kultūros indėlį kuriant darnią Lietuvos visuomenę. Šis dokumentas remiasi nuostata, kad kultūra yra lemiamas nacionalinės pažangos, asmens ir bendruomenės savivertės, įvairių kūrybingumo formų bei inovacijų veiksnys. Be kultūros veiksnio neįmanoma šiuolaikiška politinės demokratijos raida, ekonominis augimas, socialinė darna ir visavertis kiekvieno Lietuvos piliečio gyvenimas“, – teigia kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas. Pasak ministro, tobulinant strategijos projektą, taip pat akcentuota nacionalinių investicijų į reikšmingiausių kultūros vertybių išsaugojimą ir kultūros paveldo objektų įveiklinimą, kultūros plėtros regionuose, mecenatystės skatinimo svarba.
Kultūros ministro vadovaujama darbo grupė vasario–kovo mėnesiais su įvairių kultūros sričių atstovais konsultavosi dėl Lietuvos kultūros politikos strategijos „Kultūra 2030“ tobulinimo. Šešiuose susitikimuose su kultūros paveldo specialistais, bibliotekininkais ir muziejininkais, teatrų ir koncertinių įstaigų, savivaldybių kultūros įstaigų ir kultūros centrų atstovais buvo diskutuojama ir ieškoma susitarimo, kaip detalizuoti strategijos „Kultūra 2030“ kryptis. Balandžio mėnesį kultūros politikos strategijos projektas apsvarstytas Kultūros ministerijos kolegijos ir Lietuvos kultūros ir meno tarybos posėdžiuose.
Lietuvos kultūros politikos strategija „Kultūra 2030“ nubrėžia tris kryptis: pirma, subalansuota ir integrali kultūros politika, antra, kūrybinga asmenybė ir stiprios tapatybės visuomenė ir, trečia, vertę kurianti kultūra.
Susipažinti su strategijos projektu, pateikti pasiūlymus ir pastabas galima iki gegužės 14 d.
LKM inf.
Kultūros ministerija siekia stiprinti ekspertinį kultūros projektų vertinimą
Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson Seimui pristatė Kultūros rėmimo fondo (toliau – fondas) įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siūloma padidinti Fondo lėšų kiekį, kuris galėtų būti skiriamas ekspertų paslaugoms apmokėti. Taip pat, siūloma sudaryti galimybę šias lėšas skirti stebėsenai ir tyrimams atlikti. Kultūros rėmimo fondą administruoja Lietuvos kultūros taryba (LKT).
„Kasmet Kultūros rėmimo fondui skiriame vis didesnį finansavimą. Kiekvienais metais pateikiama apie 7000 paraiškų, kurias reikia įvertinti ir užtikrinti skaidrų bei efektyvų Kultūros rėmimo fondo lėšų panaudojimą, o ekspertai, vertinantys projektus, gauna nuo 5 iki 7 eurų už vienos paraiškos vertinimą. Siekiant pritraukti geriausius kultūros ir meno sričių ekspertus, turinčius patirties tarptautiniuose, Europos fonduose, būtina didinti atlygį už paraiškų vertinimą“, – pristatydama įstatymo pataisas sakė ministrė L. Ruokytė-Jonsson.
Šiuo metu ekspertų darbo apmokėjimui skiriami 2 proc. Kultūros rėmimo fondo biudžeto. Siūloma šį skaičių didinti iki 4 proc.
„Be to, rudenį, įgyvendinant Vyriausybės programą, pradės veikti 10 regioninių kultūros ekspertų grupių – regioninių kultūros tarybų. Jas taip pat administruos Lietuvos kultūros taryba, todėl yra reikalingos papildomos lėšos ir šių ekspertų grupių paslaugoms apmokėti“, – pažymėjo ministrė.
Ministrė priminė, kad pernai, siekiant nuolat stebėti remiamų kultūros ir meno projektų efektyvumą, sklaidą, gyventojų įsitraukimą į kultūros procesus, projektus, įsteigtas LKT Stebėsenos ir analizės skyrius, kuris atlieka nuolatinę kultūros sektoriaus įgyvendinamų projektų stebėseną ir analizę, tačiau reikalingas ir rezervas, esant poreikiui, įsigyti išorės ekspertų, tyrėjų paslaugas.
Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas Seimo Kultūros komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti birželio 28 d.
Daugiau informacijos:
Ryšių su visuomene ir strateginės komunikacijos skyrius,
tel. +370 608 47 701, +370 671 99 451,
el. p. [email protected]
LKM inf.
Martyno Mažvydo premija šiemet paskirta senosios raštijos tyrėjui ir vertėjui Sigitui Narbutui
Martyno Mažvydo premija šiemet paskirta senosios raštijos tyrėjui ir vertėjui dr. Sigitui Narbutui. Premija skirta už reikšmingus pastarųjų penkerių metų mokslinius senosios Lietuvos literatūros ir rašytinio paveldo, lietuvių kultūros asmenybių literatūrinės ir kultūrinės veiklos, lietuviškos knygos ir spaudos tyrinėjimus.
Dr. Sigito Narbuto indėlis į Lietuvos senosios kultūros ir literatūros tyrinėjimus – itin svarus. Gerai žinomi ir vertinami jo LDK literatūros tyrimai ir vertimai iš senosios graikų bei lotynų kalbų, tarp kurių ypatingą vietą užima svarbiausias pastarųjų metų darbas – Alberto Kojalavičiaus-Vijūko veikalo „Šventasis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos bei jai priklausančių provincijų giminių ir herbų vardynas“/Rankraštinio šaltinio iššifravimas, tyrimas, komentavimas, vertimas ir publikavimas (išleido LMA Vrublevskių biblioteka, 2015). Tai reikšmingiausias ir didžiausias heraldikos veikalas įvairiakalbėje LDK raštijoje. Jame gausu informacijos apie visas LDK didikų ir gausias bajorų gimines, jį puošia daugiau kaip 600 herbų piešinių. Šis vardynas – itin vertinga mūsų kultūrinio paveldo dalis, o jo lietuviškos mokslinės publikacijos pasirodymas neabejotinai svarbus mokslo ir kultūros įvykis.
LKM inf.
Paskelbti Nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai
Nacionalinės kultūros ir meno premijos skirtos – aktorei Eglei Gabrėnaitei – už sceninio charakterio ryškumą ir profesinį maksimalizmą, kompozitorei Justei Janulytei – už vizualiųjų metaforų muzikinį įprasminimą, rašytojai Danutei Kalinauskaitei – už mažųjų meninės kalbos formų turiningumą, scenografui Gintarui Makarevičiui – už scenovaizdžio kūrybišką šiuolaikiškumą, vizualaus meno kūrėjams Svajonei ir Paulius Stanikams – už estetinį kūrybos provokatyvumą ir fotomeninkui Gintautui Trimakui – už fotografijos ištakų sudabartinimą.
„Tai aukščiausias mūsų kūrėjų apdovanojimas, kurį norėtųsi įteikti visiems aukšto lygio menininkas, kurių Lietuvoje turime tiek daug. Sveikinu laureatus ir manau, kad visi, kurie buvo nominuoti šiai premijai, yra nugalėtojai, nes jie – mūsų kultūros ir meno lobynas. Džiaugiuosi, kad šiais metais tarp laureatų yra ypatingai daug moterų kūrėjų“, – kalbėjo kultūros ministrė.
„Atėjo toks laikas, kai moterys tapo vis labiau matomos kultūros ir meno srityje. Kūrybingos moterys pažymi savotišką proveržį, lūžio tašką, kurį mes tikrai įsiminsime“, – teigė Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos pirmininkė, literatūrologė Viktorija Daujotytė-Pakerienė.
Šiemet nacionalinėms premijoms buvo pateikta 41 kultūros ir meno kūrėjų kandidatūra. Praėjusią savaitę nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija iš jų atrinko dvylika pretendentų.
Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijai vadovauja literatūrologė Viktorija Daujotytė-Pakerienė, komisijos nariai – kompozitorius ir dirigentas Vaclovas Augustinas, architektas Audrius Ambrasas, teatro ir kino aktorius Juozas Budraitis, muzikologė Jūratė Katinaitė, teatrologė Ramunė Marcinkevičiūtė, filosofas Nerijus Milerius, skulptorius ir filmų kūrėjas Deimantas Virgilijus Narkevičius, literatūrologė Jūratė Sprindytė, kino režisierius Audrius Stonys ir menotyrininkė Jūratė Tutlytė.
LKM inf.
Šekspyro teatre Gdanske vyks Lietuvos teatro savaitės renginiai
Lietuvos teatro savaitės Gdanske metu bus parodyti Eimunto Nekrošiaus režisuotas Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklis „Borisas Godunovas“, Rimo Tumino režisuotas Vilniaus Mažojo teatro spektaklis „Minetis“, Oskaro Koršunovo režisuotas Vilniaus OKT spektaklis „Žuvėdra“ bei teatro Dansema spektaklis patiems mažiausiems žiūrovams „Mozaika“.
Lietuvos teatro savaitės Gdanske metu taip pat bus atidaryta Dmitrijaus Matvejevo Lietuvos teatro gyvenimo akimirkas įamžinusi fotografijų paroda „Kaukės ir šešėliai“, įvyks du lietuvių poezijai skirti vakarai: Nijolės Miliauskaitės ką tik lenkų kalba pasirodžiusios poezijos rinktinės „Uždraustas įeiti kambarys“ (leidykla „Pogranicze“) pristatymas, kurį ves eilėraščių vertėjos Alina Kuzborska ir Agnieszka Rembialkowska, bei Kornelijaus Platelio poezijos rinktinės lenkų kalba „Odė įskilusiai vazai“ (leidykla „KEW“) pristatymas bei susitikimas su lietuvių poetu ir jo kūrybos į lenkų kalbą vertėju Adamu Pomorskiu. Festivalio programoje taip pat yra lietuvių trumpo metražo ir meninių filmų (Šarūno Barto „Šerkšnas“, Alantės Kavaitės „Sangailės vasara“, Kristijono Vildžiūno „Kai apkabinsiu tave“) peržiūra bei Audronio Liugos filmo apie vieną žymiausių Lietuvos režisierių „Eimuntas Nekrošius: nutolinti horizontą“ pristatymas, susitikimai su spektaklių kūrėjais ir kūrybinės dirbtuvės.
LKM inf.
Išrinktos gražiausios 2016 metų knygos
Kultūros ministerija, bendradarbiaudama su Lietuvos dailininkų sąjunga ir Vilniaus dailės akademija, kasmet rengia konkursą geriausioms meninio apipavidalinimo ir poligrafinio atlikimo Lietuvos leidyklų išleistoms knygoms išrinkti. Šiemet pagrindinė Metų premija paskirta dailininkei Agnei Dautartaitei-Krutulei.
Konkursui 63 leidyklos pateikė 142 knygas. Knygos meno ekspertų komisija knygas vertino pagal meninio apipavidalinimo ir leidybinio-poligrafinio atlikimo kriterijus.
Pagrindinė Metų premija paskirta dailininkei Agnei Dautartaitei-Krutulei už Luther Blissett knygos „Q“ apipavidalinimą (leidykla „Aukso žuvys“, BALTO print spaustuvė).
Dailininkams ir iliustratoriams paskirtos 6 premijos 12 diplomų pagal temines grupes.
Diplomai dailininkams, iliustratoriams, leidykloms ir spaustuvėms bus įteikti vasario 23 d. 12 val. Vilniaus knygų mugėje LITEXPO parodų centre.
Šešios premijos paskirtos pagal temines grupes:
dailininkei Sigutei Chlebinskaitei už knygą „Uosto fuga“/ Autorius Mindaugas Kvietkauskas (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, BALTO print spaustuvė), grožinė literatūra ir eseistika;
dailininkei, iliustratorei ir autorei Kotrynai Zylei už knygą „Didžioji būtybių knyga“ (leidykla „Aukso žuvys“, spaustuvė „Petro ofsetas“), knygos vaikams;
dailininkui Jokūbui Jacovskiui už knygą „Lietuvos Jeruzalės medikai“/ Sudarė Davidas Ščupakas (R. Paknio leidykla, BALTO print spaustuvė), mokslinės, dalykinės knygos, vadovėliai;
dailininkei Aušrai Lisauskienei už knygą „Absoliuti tekstilė: nuo ištakų iki XXI a.“/ Sudarė Eglė Ganda Bogdanienė (Vilniaus dailės akademijos leidykla, Standartų spaustuvė), meno leidiniai;
dailininkui Gyčiui Skudžinskui už knygą „Tada“/ Autorius Algis Griškevičius (VšĮ ,,Nerutina“, spaustuvė „Druka“), meninės ir dokumentinės fotografijos lediniai;
dailininkei Sigutei Chlebinskaitei už knygą „Giedanti gaidžio galva“/ Iliustratorius ir autorius Stasys Eidrigevičius (leidykla „Apostrofa“, Standartų spaustuvė), bibliofiliniai ir eksperimentiniai lediniai.
Dvylika diplomų pagal temines grupes skiriama:
grožinė literatūra ir eseistika:
dailininkei Deimantei Rybakovienei už knygą „Naisių vainikas. Zigmo Gėlės premijos laureatų poezijos antologija“/ Sudarytoja Deimantė Kažukauskaitė-Kukulienė (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, BALTO print spaustuvė);
dailininkui Tadui Karpavičiui už knygą „XXI a. Kudirka“/ Autorius Žygimantas Kudirka (leidykla ,,Kitos knygos“, spaustuvė „Kopa”);
knygos vaikams:
iliustratorei Daliai Karpavičiūtei už knygą „Kultūringa pelė Stasė“/ Autorė Monika Krikštopaitytė (išleido Modernaus meno centras, BALTO print spaustuvė).
iliustratorei Aušrai Kiudulaitei už knygą „Laimė yra lapė“/ Autorė Evelina Daciūtė (leidykla „Tikra knyga“, BALTO print spaustuvė);
mokslinės, dalykinės knygos, vadovėliai:
dailininkei Vidai Kuraitei už knygą „Pinigai Lietuvoje“/ Autoriai Dalia Grimalauskaitė ir Eduardas Remecas (išleido Lietuvos nacionalinis muziejus, spaustuvė ,,Petro ofsetas“);
dailininkei Silvai Jankauskaitei už knygą „Šiuolaikinės medijos ir informacija. Požeminiai garažai Google karalystėje“/ Autoriai Vincas Grigas, Andrius Šuminas, Arūnas Gudinavičius ir Modestas Grigaliūnas (Akademinė leidyba , BALTO print spaustuvė);
meno lediniai:
dailininkams Sigutei Chlebinskaitei ir Rokui Gelažiui už knygą „Atminimų sodai“/ Sudarytojos Rima Cicėnienė ir Reda Griškaitė (išleido Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, spaustuvė „Petro ofsetas“ );
dailininkei Viktorijai Leleivei už knygą „Peradresuota 1. Lietuvių ir litvakų tapyba Lietuvos išeivijos dailės fondo kolekcijoje“/ Sudarytoja Rasa Andriušytė-Žukienė (išleido ,,Lewben Art Foundation“ ir „Lietuvos išeivijos dailės fondas“, Standartų spaustuvė);
meninės ir dokumentinės fotografijos leidiniai:
dailininkui Izaokui Zibucui už knygą „Namų tyloj“/ Autorius Arūnas Baltėnas (R. Paknio leidykla, spaustuvė „Petro ofsetas“);
dailininkui Tomui Mrazauskui už knygą „Kasdienybė/Daily Life“/ Sudarytojas Gintaras Česonis (išleido Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyrius, spaustuvė „Kopa”);
bibliofiliniai ir eksperimentiniai leidiniai:
dailininkui Jurgiui Griškevičiui už knygą „Night shift“/ Autorius Mindaugas Jankauskas (spaustuvė „Kopa”); dailininkui Gyčiui Skudžinskui už knygą „Burning Slides“/ Autorė Aurelija Maknytė (leidykla ,,Nerutina“, spaustuvė „Druka“).
Vilniaus dailės akademijos premija skiriama dailininkui Zigmantui Butaučiui už knygą ,,Barokas ir betonas. Fotomanipuliacijos“ /Autorius Liudas Parulskis (leidykla ,,Actus musicus“ (Lapas), BALTO print spaustuvė).
Lietuvos dailininkų sąjungos premija skiriama dailininkei Sigutei Chlebinskaitei už knygą ,,Ne vien Dangus. Heaven and Beyond“/ Autorės Dalia Vasiliūnienė ir Skaidrė Urbonienė (išleido Advokatų kontora ,,Valiūnas ir partneriai Ellex“, spaustuvė ,,Petro ofsetas“).
LKM inf.
Kultūros ministerijoje įsteigta ministerijos kolegija
Kultūros ministerijoje nuo Naujųjų metų pradeda veikti patariamoji institucija - ministerijos kolegija. Kolegijos tikslas – patarti kultūros ministrei kultūros politikos bei kultūros administravimo klausimais. Ją sudarys ministrės politinio pasitikėjimo komandos nariai, ministerijos kancleris bei kultūros lauko profesionalai iš Lietuvos ir užsienio.
„Ministerijos kolegijos atsiradimas – tai dalis strategijos, kuria siekiama pertvarkyti Kultūros ministeriją iš kontroliuojančios kultūros lauką į jam tarnaujančią. Todėl renkantis Kolegijos narius man buvo ypatingai svarbu meno ir kultūros vadybos ir administravimo patirtis, jautrumas regionų specifikai bei tarptautinio konteksto išmanymas.“ – teigia kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson.
Tikimasi, kad ministerijos kolegijos įkūrimas leis išgirsti naujų požiūrių į senas problemas kultūros administravime. Kaip teigia kolegijos narė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) Teatro ir kino fakulteto dekanė Elona Bajorinienė, „Bedėstydama kultūros politiką Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje pastebiu, kad metų metus studentams tenka pasakoti apie tas pačias, gerokai įsisenėjusias Lietuvos kultūros politikos ir administravimo problemas. Jos Lietuvoje iki šiol buvo sprendžiamos priešokiais ir paprastai priklausė nuo paskirų politikų užgaidų. Panašu, kad šiuo metu klostosi palanki situacija naujam impulsui tas įsisenėjusias problemas spręsti iš esmės.“
LKM inf.
Patvirtintos paramos gavėjo statuso suteikimo fiziniams asmenims taisyklės
Kultūros ministerija informuoja visus meno kūrėjo statusą turinčius asmenis, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 pakeitimo įstatymas, kuriuo vadovaujantis fizinis asmuo, kuriam yra suteiktas meno kūrėjo statusas, turi teisę tapti paramos gavėju. Paramos gavėjams – fiziniams asmenims teikiamos paramos dalykas yra piniginės lėšos, sudarančios pajamų mokesčio dalį iki 2 procentų gyventojo pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia, – iki 2 procentų mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos.
LKM inf.
Gedimino kalnas slenka, nes problemos dešimtmečius buvo sprendžiamos netinkamai
Kultūros ministras Šarūnas Birutis sako, kad Gedimino kalno problema yra ankstesnių vyriausybių neprofesionalaus darbo rezultatas, maskuojant problemas nereikšmingais darbais ir paslepiant juos po velėna. Ministro teigimu, rimta ir profesionalų komanda ėmė dirbti tik tada, kai kalnas ėmė slinkti. Balandžio mėnesį ministras sukvietė visų sričių specialistus.
„Sudarėme darbo grupę, į kurią įeina visų sričių profesionalai, Lietuvos mokslo akademijos garbi profesūra, geologai, archeologai ir kt. Tada paaiškėjo, kokios bėdos yra kalne – visų pirma jame prilaidota įvairiausių statybinių liekanų, neteisingai sukalti poliai prieš kelis dešimtmečius, nesutvarkyti vokiečių kasti tuneliai. Šlaitai slinko ir anksčiau, tačiau niekas tuo rimtai nesirūpino, tik užmaskuodavo atsivėrusias kalno žaizdas. Kaip ekspertai sako, tokia darbo grupė surinkta pirmą kartą ir rimtai užtikrins kalno stabilumą ateities kartoms, bus profesionaliai atlikti visi reikiami darbai“, – sako Š. Birutis.
LKM inf.
Vilniuje atidengti Czesławo Miłoszo laiptai
Rugsėjo 26 d. Vilniaus senamiestyje, Bokšto ir Onos Šimaitės gatvių sankritoje, iškilmingai atidengtos informacinės lentos apie rašytoją, Nobelio premijos laureatą Czesławą Miłoszą lenkų, lietuvių ir anglų kalbomis ir laiptai su poeto eilių fragmentais lietuvių ir lenkų kalbomis.
Ceremonijoje kalbėjęs kultūros viceministras dr. Romas Jarockis pabrėžė, kad Czesławas Miłoszas yra mums svarbus ne tik savo pasaulinio garso kūryba, bet ir vienijančiu lietuvių ir lenkų tautas pilietiškumu. „Savo kūryba ir gyvenimo pozicija Czesławas Miłoszas daug nuveikė skatindamas puoselėti kaimyniškus lietuvių ir lenkų santykius. Tai yra didžiulė dovana ir lenkams, ir lietuviams, kad šioje žemėje išaugo ypatinga literatūros asmenybė, suvienijanti tautas ir kultūras. Tarsi laiptai, kurie veda į viršukalnę, iš kur atsiveria pasaulio horizontai“, – kalbėjo kultūros viceministras.
