Autorius: LKM inf.
LKM inf.
Kultūros ministras S. Kairys teiks Astos Pakarklytės kandidatūrą į LKT pirmininko pareigas
Kultūros ministras Simonas Kairys Vyriausybei teiks tvirtinti Astos Pakarklytės kandidatūrą į Lietuvos kultūros tarybos (LKT) pirmininko pareigas. Kartu Vyriausybei bus teikiama tvirtinti ir 10 naujos kadencijos LKT narių.
Svarstydamas būsimojo LKT pirmininko kandidatūros klausimą S. Kairys kreipėsi į kultūros bendruomenę ir skatino aktyviai įsitraukti į procesą bei siūlyti kandidatus. Į šias pareigas pretendavo ir į pokalbius su ministru buvo pakviesti šeši kandidatai.
LKM inf.
Išrinktos gražiausios 2020 metų knygos
Paaiškėjo kasmet Kultūros ministerijos, bendradarbiaujant su Lietuvos dailininkų sąjunga ir Vilniaus dailės akademija, rengiamo Knygos meno konkurso nugalėtojai. Leidiniai buvo vertinti pagal leidybinio-poligrafinio atlikimo, apipavidalinimo kokybės bei knygos meninės visumos kriterijus.
Šiemet konkursui 55 leidėjai pateikė 118 knygų, išleistų 2020 metais. Pagal atnaujintus konkurso nuostatus, leidinius vertino dvi komisijos: ekspertų praktikų grupė, į kurią po vieną savo narį delegavo Lietuvos grafinio dizaino asociacija, Lietuvos spaustuvininkų asociacija ir Lietuvos leidėjų asociacija, ir knygos meno ekspertų komisija, į kurią savo narį delegavo Vilniaus dailės akademija, Lietuvos dailininkų sąjunga ir Vilniaus knygrišių gildija. Kitus du narius į komisijas skyrė kultūros ministras.
LKM inf.
Paskelbti Nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai
Pirmadienį paskelbti 2020 metų Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai.
Rašytojas Saulius Tomas Kondrotas premiją pelnė už pasaulį be ribų literatūroje, kino operatorius Jonas Vitoldas Tomaševičius – už Lietuvos kino vaizdo poetikos aukštumas, aktorė Regina Šaltenytė – už nuosekliai puoselėtą vaidybos meno meistrystę, muzikologė Rūta Stanevičiūtė – už muzikos kultūros modernėjimo viziją ir kritinės minties atvirumą, architektas Gintaras Balčytis – už miestui ir žmogui atvirą architektūrą, dailininkė Eglė Ridikaitė – už kultūros paveldo aktualizavimą šiuolaikinėje tapyboje.
LKM inf.
Kultūros ministerija skelbia dokumentų priėmimą Balio Buračo premijai gauti
Premija skiriama Lietuvos meninės fotografijos kūrėjams už reikšmingiausią kūrinį ar kūrinių ciklą, kuriame analizuojamos, dokumentuojamos ar interpretuojamos Lietuvos kultūros temos ir objektai.
Kas du metus skiriama 1 premija, kuri yra 40 bazinių socialinių išmokų dydžio (1560 EUR).
Kūrėjus premijoms gauti turi teisę siūlyti kultūros įstaigos ir organizacijos.
LKM inf.
Parengtas patobulintas Lietuvos kultūros politikos strategijos „Kultūra 2030“ projektas
Kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko vadovaujama darbo grupė baigė rengti patobulintą Lietuvos kultūros politikos strategijos „Kultūra 2030“ projektą ir po konsultacijų su visuomene bei suinteresuotomis institucijomis teiks jį tvirtinti Vyriausybei.
„Kultūros politikos strategija parengta siekiant užtikrinti reikšmingą kultūros indėlį kuriant darnią Lietuvos visuomenę. Šis dokumentas remiasi nuostata, kad kultūra yra lemiamas nacionalinės pažangos, asmens ir bendruomenės savivertės, įvairių kūrybingumo formų bei inovacijų veiksnys. Be kultūros veiksnio neįmanoma šiuolaikiška politinės demokratijos raida, ekonominis augimas, socialinė darna ir visavertis kiekvieno Lietuvos piliečio gyvenimas“, – teigia kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas. Pasak ministro, tobulinant strategijos projektą, taip pat akcentuota nacionalinių investicijų į reikšmingiausių kultūros vertybių išsaugojimą ir kultūros paveldo objektų įveiklinimą, kultūros plėtros regionuose, mecenatystės skatinimo svarba.
Kultūros ministro vadovaujama darbo grupė vasario–kovo mėnesiais su įvairių kultūros sričių atstovais konsultavosi dėl Lietuvos kultūros politikos strategijos „Kultūra 2030“ tobulinimo. Šešiuose susitikimuose su kultūros paveldo specialistais, bibliotekininkais ir muziejininkais, teatrų ir koncertinių įstaigų, savivaldybių kultūros įstaigų ir kultūros centrų atstovais buvo diskutuojama ir ieškoma susitarimo, kaip detalizuoti strategijos „Kultūra 2030“ kryptis. Balandžio mėnesį kultūros politikos strategijos projektas apsvarstytas Kultūros ministerijos kolegijos ir Lietuvos kultūros ir meno tarybos posėdžiuose.
Lietuvos kultūros politikos strategija „Kultūra 2030“ nubrėžia tris kryptis: pirma, subalansuota ir integrali kultūros politika, antra, kūrybinga asmenybė ir stiprios tapatybės visuomenė ir, trečia, vertę kurianti kultūra.
Susipažinti su strategijos projektu, pateikti pasiūlymus ir pastabas galima iki gegužės 14 d.
LKM inf.
Kultūros ministerija siekia stiprinti ekspertinį kultūros projektų vertinimą
Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson Seimui pristatė Kultūros rėmimo fondo (toliau – fondas) įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siūloma padidinti Fondo lėšų kiekį, kuris galėtų būti skiriamas ekspertų paslaugoms apmokėti. Taip pat, siūloma sudaryti galimybę šias lėšas skirti stebėsenai ir tyrimams atlikti. Kultūros rėmimo fondą administruoja Lietuvos kultūros taryba (LKT).
„Kasmet Kultūros rėmimo fondui skiriame vis didesnį finansavimą. Kiekvienais metais pateikiama apie 7000 paraiškų, kurias reikia įvertinti ir užtikrinti skaidrų bei efektyvų Kultūros rėmimo fondo lėšų panaudojimą, o ekspertai, vertinantys projektus, gauna nuo 5 iki 7 eurų už vienos paraiškos vertinimą. Siekiant pritraukti geriausius kultūros ir meno sričių ekspertus, turinčius patirties tarptautiniuose, Europos fonduose, būtina didinti atlygį už paraiškų vertinimą“, – pristatydama įstatymo pataisas sakė ministrė L. Ruokytė-Jonsson.
Šiuo metu ekspertų darbo apmokėjimui skiriami 2 proc. Kultūros rėmimo fondo biudžeto. Siūloma šį skaičių didinti iki 4 proc.
„Be to, rudenį, įgyvendinant Vyriausybės programą, pradės veikti 10 regioninių kultūros ekspertų grupių – regioninių kultūros tarybų. Jas taip pat administruos Lietuvos kultūros taryba, todėl yra reikalingos papildomos lėšos ir šių ekspertų grupių paslaugoms apmokėti“, – pažymėjo ministrė.
Ministrė priminė, kad pernai, siekiant nuolat stebėti remiamų kultūros ir meno projektų efektyvumą, sklaidą, gyventojų įsitraukimą į kultūros procesus, projektus, įsteigtas LKT Stebėsenos ir analizės skyrius, kuris atlieka nuolatinę kultūros sektoriaus įgyvendinamų projektų stebėseną ir analizę, tačiau reikalingas ir rezervas, esant poreikiui, įsigyti išorės ekspertų, tyrėjų paslaugas.
Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas Seimo Kultūros komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti birželio 28 d.
Daugiau informacijos:
Ryšių su visuomene ir strateginės komunikacijos skyrius,
tel. +370 608 47 701, +370 671 99 451,
el. p. [email protected]
LKM inf.
Martyno Mažvydo premija šiemet paskirta senosios raštijos tyrėjui ir vertėjui Sigitui Narbutui
Martyno Mažvydo premija šiemet paskirta senosios raštijos tyrėjui ir vertėjui dr. Sigitui Narbutui. Premija skirta už reikšmingus pastarųjų penkerių metų mokslinius senosios Lietuvos literatūros ir rašytinio paveldo, lietuvių kultūros asmenybių literatūrinės ir kultūrinės veiklos, lietuviškos knygos ir spaudos tyrinėjimus.
Dr. Sigito Narbuto indėlis į Lietuvos senosios kultūros ir literatūros tyrinėjimus – itin svarus. Gerai žinomi ir vertinami jo LDK literatūros tyrimai ir vertimai iš senosios graikų bei lotynų kalbų, tarp kurių ypatingą vietą užima svarbiausias pastarųjų metų darbas – Alberto Kojalavičiaus-Vijūko veikalo „Šventasis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos bei jai priklausančių provincijų giminių ir herbų vardynas“/Rankraštinio šaltinio iššifravimas, tyrimas, komentavimas, vertimas ir publikavimas (išleido LMA Vrublevskių biblioteka, 2015). Tai reikšmingiausias ir didžiausias heraldikos veikalas įvairiakalbėje LDK raštijoje. Jame gausu informacijos apie visas LDK didikų ir gausias bajorų gimines, jį puošia daugiau kaip 600 herbų piešinių. Šis vardynas – itin vertinga mūsų kultūrinio paveldo dalis, o jo lietuviškos mokslinės publikacijos pasirodymas neabejotinai svarbus mokslo ir kultūros įvykis.
LKM inf.
Paskelbti Nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai
Nacionalinės kultūros ir meno premijos skirtos – aktorei Eglei Gabrėnaitei – už sceninio charakterio ryškumą ir profesinį maksimalizmą, kompozitorei Justei Janulytei – už vizualiųjų metaforų muzikinį įprasminimą, rašytojai Danutei Kalinauskaitei – už mažųjų meninės kalbos formų turiningumą, scenografui Gintarui Makarevičiui – už scenovaizdžio kūrybišką šiuolaikiškumą, vizualaus meno kūrėjams Svajonei ir Paulius Stanikams – už estetinį kūrybos provokatyvumą ir fotomeninkui Gintautui Trimakui – už fotografijos ištakų sudabartinimą.
„Tai aukščiausias mūsų kūrėjų apdovanojimas, kurį norėtųsi įteikti visiems aukšto lygio menininkas, kurių Lietuvoje turime tiek daug. Sveikinu laureatus ir manau, kad visi, kurie buvo nominuoti šiai premijai, yra nugalėtojai, nes jie – mūsų kultūros ir meno lobynas. Džiaugiuosi, kad šiais metais tarp laureatų yra ypatingai daug moterų kūrėjų“, – kalbėjo kultūros ministrė.
„Atėjo toks laikas, kai moterys tapo vis labiau matomos kultūros ir meno srityje. Kūrybingos moterys pažymi savotišką proveržį, lūžio tašką, kurį mes tikrai įsiminsime“, – teigė Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos pirmininkė, literatūrologė Viktorija Daujotytė-Pakerienė.
Šiemet nacionalinėms premijoms buvo pateikta 41 kultūros ir meno kūrėjų kandidatūra. Praėjusią savaitę nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija iš jų atrinko dvylika pretendentų.
Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijai vadovauja literatūrologė Viktorija Daujotytė-Pakerienė, komisijos nariai – kompozitorius ir dirigentas Vaclovas Augustinas, architektas Audrius Ambrasas, teatro ir kino aktorius Juozas Budraitis, muzikologė Jūratė Katinaitė, teatrologė Ramunė Marcinkevičiūtė, filosofas Nerijus Milerius, skulptorius ir filmų kūrėjas Deimantas Virgilijus Narkevičius, literatūrologė Jūratė Sprindytė, kino režisierius Audrius Stonys ir menotyrininkė Jūratė Tutlytė.
LKM inf.
Šekspyro teatre Gdanske vyks Lietuvos teatro savaitės renginiai
Lietuvos teatro savaitės Gdanske metu bus parodyti Eimunto Nekrošiaus režisuotas Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklis „Borisas Godunovas“, Rimo Tumino režisuotas Vilniaus Mažojo teatro spektaklis „Minetis“, Oskaro Koršunovo režisuotas Vilniaus OKT spektaklis „Žuvėdra“ bei teatro Dansema spektaklis patiems mažiausiems žiūrovams „Mozaika“.
Lietuvos teatro savaitės Gdanske metu taip pat bus atidaryta Dmitrijaus Matvejevo Lietuvos teatro gyvenimo akimirkas įamžinusi fotografijų paroda „Kaukės ir šešėliai“, įvyks du lietuvių poezijai skirti vakarai: Nijolės Miliauskaitės ką tik lenkų kalba pasirodžiusios poezijos rinktinės „Uždraustas įeiti kambarys“ (leidykla „Pogranicze“) pristatymas, kurį ves eilėraščių vertėjos Alina Kuzborska ir Agnieszka Rembialkowska, bei Kornelijaus Platelio poezijos rinktinės lenkų kalba „Odė įskilusiai vazai“ (leidykla „KEW“) pristatymas bei susitikimas su lietuvių poetu ir jo kūrybos į lenkų kalbą vertėju Adamu Pomorskiu. Festivalio programoje taip pat yra lietuvių trumpo metražo ir meninių filmų (Šarūno Barto „Šerkšnas“, Alantės Kavaitės „Sangailės vasara“, Kristijono Vildžiūno „Kai apkabinsiu tave“) peržiūra bei Audronio Liugos filmo apie vieną žymiausių Lietuvos režisierių „Eimuntas Nekrošius: nutolinti horizontą“ pristatymas, susitikimai su spektaklių kūrėjais ir kūrybinės dirbtuvės.
LKM inf.
Išrinktos gražiausios 2016 metų knygos
Kultūros ministerija, bendradarbiaudama su Lietuvos dailininkų sąjunga ir Vilniaus dailės akademija, kasmet rengia konkursą geriausioms meninio apipavidalinimo ir poligrafinio atlikimo Lietuvos leidyklų išleistoms knygoms išrinkti. Šiemet pagrindinė Metų premija paskirta dailininkei Agnei Dautartaitei-Krutulei.
Konkursui 63 leidyklos pateikė 142 knygas. Knygos meno ekspertų komisija knygas vertino pagal meninio apipavidalinimo ir leidybinio-poligrafinio atlikimo kriterijus.
Pagrindinė Metų premija paskirta dailininkei Agnei Dautartaitei-Krutulei už Luther Blissett knygos „Q“ apipavidalinimą (leidykla „Aukso žuvys“, BALTO print spaustuvė).
Dailininkams ir iliustratoriams paskirtos 6 premijos 12 diplomų pagal temines grupes.
Diplomai dailininkams, iliustratoriams, leidykloms ir spaustuvėms bus įteikti vasario 23 d. 12 val. Vilniaus knygų mugėje LITEXPO parodų centre.
Šešios premijos paskirtos pagal temines grupes:
dailininkei Sigutei Chlebinskaitei už knygą „Uosto fuga“/ Autorius Mindaugas Kvietkauskas (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, BALTO print spaustuvė), grožinė literatūra ir eseistika;
dailininkei, iliustratorei ir autorei Kotrynai Zylei už knygą „Didžioji būtybių knyga“ (leidykla „Aukso žuvys“, spaustuvė „Petro ofsetas“), knygos vaikams;
dailininkui Jokūbui Jacovskiui už knygą „Lietuvos Jeruzalės medikai“/ Sudarė Davidas Ščupakas (R. Paknio leidykla, BALTO print spaustuvė), mokslinės, dalykinės knygos, vadovėliai;
dailininkei Aušrai Lisauskienei už knygą „Absoliuti tekstilė: nuo ištakų iki XXI a.“/ Sudarė Eglė Ganda Bogdanienė (Vilniaus dailės akademijos leidykla, Standartų spaustuvė), meno leidiniai;
dailininkui Gyčiui Skudžinskui už knygą „Tada“/ Autorius Algis Griškevičius (VšĮ ,,Nerutina“, spaustuvė „Druka“), meninės ir dokumentinės fotografijos lediniai;
dailininkei Sigutei Chlebinskaitei už knygą „Giedanti gaidžio galva“/ Iliustratorius ir autorius Stasys Eidrigevičius (leidykla „Apostrofa“, Standartų spaustuvė), bibliofiliniai ir eksperimentiniai lediniai.
Dvylika diplomų pagal temines grupes skiriama:
grožinė literatūra ir eseistika:
dailininkei Deimantei Rybakovienei už knygą „Naisių vainikas. Zigmo Gėlės premijos laureatų poezijos antologija“/ Sudarytoja Deimantė Kažukauskaitė-Kukulienė (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, BALTO print spaustuvė);
dailininkui Tadui Karpavičiui už knygą „XXI a. Kudirka“/ Autorius Žygimantas Kudirka (leidykla ,,Kitos knygos“, spaustuvė „Kopa”);
knygos vaikams:
iliustratorei Daliai Karpavičiūtei už knygą „Kultūringa pelė Stasė“/ Autorė Monika Krikštopaitytė (išleido Modernaus meno centras, BALTO print spaustuvė).
iliustratorei Aušrai Kiudulaitei už knygą „Laimė yra lapė“/ Autorė Evelina Daciūtė (leidykla „Tikra knyga“, BALTO print spaustuvė);
mokslinės, dalykinės knygos, vadovėliai:
dailininkei Vidai Kuraitei už knygą „Pinigai Lietuvoje“/ Autoriai Dalia Grimalauskaitė ir Eduardas Remecas (išleido Lietuvos nacionalinis muziejus, spaustuvė ,,Petro ofsetas“);
dailininkei Silvai Jankauskaitei už knygą „Šiuolaikinės medijos ir informacija. Požeminiai garažai Google karalystėje“/ Autoriai Vincas Grigas, Andrius Šuminas, Arūnas Gudinavičius ir Modestas Grigaliūnas (Akademinė leidyba , BALTO print spaustuvė);
meno lediniai:
dailininkams Sigutei Chlebinskaitei ir Rokui Gelažiui už knygą „Atminimų sodai“/ Sudarytojos Rima Cicėnienė ir Reda Griškaitė (išleido Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, spaustuvė „Petro ofsetas“ );
dailininkei Viktorijai Leleivei už knygą „Peradresuota 1. Lietuvių ir litvakų tapyba Lietuvos išeivijos dailės fondo kolekcijoje“/ Sudarytoja Rasa Andriušytė-Žukienė (išleido ,,Lewben Art Foundation“ ir „Lietuvos išeivijos dailės fondas“, Standartų spaustuvė);
meninės ir dokumentinės fotografijos leidiniai:
dailininkui Izaokui Zibucui už knygą „Namų tyloj“/ Autorius Arūnas Baltėnas (R. Paknio leidykla, spaustuvė „Petro ofsetas“);
dailininkui Tomui Mrazauskui už knygą „Kasdienybė/Daily Life“/ Sudarytojas Gintaras Česonis (išleido Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyrius, spaustuvė „Kopa”);
bibliofiliniai ir eksperimentiniai leidiniai:
dailininkui Jurgiui Griškevičiui už knygą „Night shift“/ Autorius Mindaugas Jankauskas (spaustuvė „Kopa”); dailininkui Gyčiui Skudžinskui už knygą „Burning Slides“/ Autorė Aurelija Maknytė (leidykla ,,Nerutina“, spaustuvė „Druka“).
Vilniaus dailės akademijos premija skiriama dailininkui Zigmantui Butaučiui už knygą ,,Barokas ir betonas. Fotomanipuliacijos“ /Autorius Liudas Parulskis (leidykla ,,Actus musicus“ (Lapas), BALTO print spaustuvė).
Lietuvos dailininkų sąjungos premija skiriama dailininkei Sigutei Chlebinskaitei už knygą ,,Ne vien Dangus. Heaven and Beyond“/ Autorės Dalia Vasiliūnienė ir Skaidrė Urbonienė (išleido Advokatų kontora ,,Valiūnas ir partneriai Ellex“, spaustuvė ,,Petro ofsetas“).
