7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: LTMKM inf.

LTMKM inf.

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus pasitinka šimtmetį

2026 metais Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus (LTMKM) mini solidų jubiliejų. Šimtmetį LTMKM pasitinka su šūkiu „100 metų kultūros pasakojimų“. Visus metus muziejus kvies dalyvauti akcijose, renginiuose, išsamiau susipažinti su gausiomis muziejuje saugomomis vertybėmis.

LTMKM Muzeoteka. Z. Nekrošiaus nuotr.
LTMKM Muzeoteka. Z. Nekrošiaus nuotr.
Mykolas Labuckas. Scenovaizdžio eskizas šokio spektakliui „Terra archegon“ pagal Juliaus
Juzeliūno „Afrikietiškus eskizus“, Kauno valstybinis muzikinis teatras, 1972. Lietuvos
teatro, muzikos ir kino muziejus
Mykolas Labuckas. Scenovaizdžio eskizas šokio spektakliui „Terra archegon“ pagal Juliaus Juzeliūno „Afrikietiškus eskizus“, Kauno valstybinis muzikinis teatras, 1972. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus
LTMKM inf.

Įtraukianti garso ir vaizdo patirtis Muzeotekoje: pagaunant grybų judesių fragmentus

Lapkričio 18 d. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus (LTMKM) Muzeotekos salėje vyks trumpametražio filmo „Bėgančios žvaigždės“ (vok. „Fliehende Sterne“, rež. Jan Glöckner, 2025, 20 min.) premjera. Ši įtraukianti garso ir vaizdo patirtis pakvies žiūrovus pasinerti į meninių biotechnologijų laboratoriją, kurioje gyvena ir juda grybai.

„Bėgančios žvaigždės“
„Bėgančios žvaigždės“
Scena iš spektaklio „Nusišypsok mums, Viešpatie“. Rengėjų archyvas
Scena iš spektaklio „Nusišypsok mums, Viešpatie“. Rengėjų archyvas
LTMKM inf.

Parodoje – lietuvių ir ukrainiečių teatro dailininkų dialogai: archajinė praeitis, prikeltos legendos, senosios pasakos

Liepos 10 d. 18 val. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje (Vilniaus g. 41) atidaroma bendra Lietuvos ir Ukrainos teatro dailininkų paroda „Teatro scenos personažai: Ukraina – Lietuva“. Personažas yra pagrindinis teatro kūrinio veikėjas, vienintelė nepamainoma spektaklio dalis, kuri dalyvauja istorijoje ir apibūdina tam tikras asmens savybes ar reikšmes, atskleidžia gilesnius kultūrinius bei socialinius procesus ir atspindi istorinį tautos kontekstą.

Kostiumas iš Vydūno sceninės misterijos „Ne sau žmonės“, rež. Jonas Vaitkus, dail. Jonas Arčikauskas, Nacionalinis Kauno dramos teatras, 2021.
Kostiumas iš Vydūno sceninės misterijos „Ne sau žmonės“, rež. Jonas Vaitkus, dail. Jonas Arčikauskas, Nacionalinis Kauno dramos teatras, 2021.
LTMKM inf.

Muziejuje veriasi „portalai“: už teatro užuolaidų bei kino pliauškės – Vilniaus getas, Venecija, tarpukario Kaunas

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje veikia paroda „Portalai‘25“. Tai – Vilniaus dailės akademijos scenografijos bakalauro programos studentų baigiamųjų darbų paroda. Studentai interpretuoja literatūrinius kūrinius, kuria originalias vizualias scenografijas, eksperimentuoja su erdve, medžiagiškumu bei forma.

Parodos „Portalai‘25“ fragmentas. Organizatorių nuotr.
Parodos „Portalai‘25“ fragmentas. Organizatorių nuotr.
LTMKM inf.

Hipnotizuojantis art deco spindesys: parodoje – ir Lietuvoje kūręs latvių scenografas, mylėtas ir kritikuotas

Birželio 12 dieną, 17:30 val., Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje vyks parodos „Ludolfas Libertas (1895–1959). Hipnotizuojantis art deco spindesys“ atidarymas. Šiais metais art deco stiliui sukanka 100 metų. Šis dekoratyvaus meno stilius ir dizaino judėjimas sujungė senovės įtaką su futuristine vizija. Būtent Latvijoje art deco stilius buvo įsišaknijęs giliausiai, lyginant su kitomis Baltijos šalimis.

Piotras Čaikovskis. Baletas „Gulbių ežeras“. Valstybės teatras, Kaunas. 1931. Dirigentas Leiba Hofmekleris, Mariaus Petipa choreografija, baletmeisteris Nikolajus Zverevas. Uždangos eskizas. Lietuvos literatūros ir meno archyvas
Piotras Čaikovskis. Baletas „Gulbių ežeras“. Valstybės teatras, Kaunas. 1931. Dirigentas Leiba Hofmekleris, Mariaus Petipa choreografija, baletmeisteris Nikolajus Zverevas. Uždangos eskizas. Lietuvos literatūros ir meno archyvas
  < PUSLAPIS IŠ 8  >>> Archyvas