7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: LKT inf.

LKT inf.

Vyksta antrasis edukacinių stipendijų konkursas

Iki sausio 31 d. (imtinai) Lietuvos kultūros taryba priima kultūros ir (ar) meno kūrėjų paraiškas į antrąjį 2019 m. edukacinių stipendijų finansavimo konkursą.

 

Edukacinių stipendijų konkursai skelbiami tris kartus per metus, todėl šiuo metu skelbiamame konkurse skatinami dalyvauti kultūros ir meno kūrėjai, kurie edukacines veiklas yra nusimatę 2019 m. pavasarį ir vasarą. Edukacines veiklas rudenį ir žiemą planuojantys kūrėjai skatinami paraiškas galės teikti gegužės mėnesio konkursui. Primename, kad edukacinės stipendijos skiriamos ne ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui, o prašoma suma negali viršyti 3600 EUR. Verta atkreipti dėmesį, kad edukacinės stipendijos neskiriamos studijų aukštosiose mokyklose išlaidoms padengti.

V. Budrio nuotr.
V. Budrio nuotr.
LKT inf.

Regioninių kultūros tarybų rinkimai

Lietuvos kultūros taryba kviečia kultūros bendruomenės atstovus aktyviai dalyvauti iki liepos 19 d. vykstančiuose Regioninių kultūros tarybų narių rinkimuose. Lietuvos kultūros taryba laukia kultūros ir meno kūrėjų, vertintojų ir vadybininkų, gyvenančių įvairiuose Lietuvos regionuose (išskyrus Kauno, Klaipėdos ir Vilniaus miestų savivaldybes), paraiškų.

 

Galimybę regionams savarankiškai spręsti dėl jiems svarbių kultūros ir meno projektų įgyvendinimo suteikiantis Tolygios kultūrinės raidos įgyvendinimo regionuose modelis pasak Lietuvos kultūros tarybos pirmininkės Dainos Urbanavičienės, leidžia įgyvendinti kultūros finansavimo decentralizaciją ir įgalina regionus priimti sprendimus ir būti atsakingiems už savo regione vykstančius kultūros procesus. „Sėkmingam šio modelio įgyvendinimui itin svarbus aktyvus kultūros bendruomenės atstovų įsitraukimas į Regioninių kultūros tarybų veiklą, todėl visų Lietuvos regionų kultūros projektų vykdytojus kviečiame teikti paraiškas ir tapti Regioninių kultūros tarybų nariais“ – teigia D. Urbanavičienė.

LKT forumas. 2017 m. V.Budrio nuotr.
LKT forumas. 2017 m. V.Budrio nuotr.
LKT inf.

Šiemet kultūros ir meno projektams paskirstyta daugiau nei 15 mln. eurų

Lietuvos kultūros taryba baigė skirstyti finansavimą 2018 m. kultūros ir meno projektams. Šiemet finansavimas skirtas 1602 įvairių sričių ir žanrų projektams, kurie jau nuo metų pradžios įgyvendinami įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose bei užsienio šalyse.

 

Iš viso 2018 m. Lietuvos kultūros taryba kultūros ir meno iniciatyvoms paskirstė 15 mln. 350 tūkst. eurų Kultūros rėmimo fondo lėšų. 942 projektų finansuota pirmuoju ir 660 ką tik pasibaigusiu antruoju finansavimo etapu.

 

Finansuoti privačių, nevyriausybinių, valstybinių ir savivaldybių įstaigų projektai bus įgyvendinti 419 Lietuvos vietovių. Įvairūs kultūros renginiai ir kitos iniciatyvos šiemet daugiausia bus įgyvendintos Kauno, Panevėžio, Utenos ir Vilniaus apskrityse. Be to, 203 projektai bus įgyvendinti 54 pasaulio šalyse. Populiariausios Lietuvos kultūros ir meno pristatymo užsienyje kryptys šiais metais – Vokietija ir Lenkija.

V. Budrio nuotr.
V. Budrio nuotr.
LKT inf.

Edukacinių stipendijų konkursas

Edukacinės stipendijos skiriamos kultūros ar meno kūrėjų profesiniam meistriškumui tobulinti (dalyvauti stažuotėse, kursuose, konferencijose, simpoziumuose, rezidencijose ir kitoje veikloje, kuri skirta profesiniam meistriškumui tobulinti). Teikti paraiškas edukacinėms stipendijoms gauti gali visi kultūros ar meno kūrėjai – Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos valstybių ar trečiųjų šalių piliečiai, kurių veiklos objektas yra Lietuvos menas ir kultūra bei jų sklaida.

 

Edukacinių stipendijų konkursai skelbiami tris kartus per metus, todėl šiuo metu vykstančiam konkursui paraiškas skatinami teikti kultūros ir meno kūrėjai, kurie yra numatę dalyvauti edukaciniuose seminaruose, konferencijose ar kituose profesiniam meistriškumui tobulinti skirtuose renginiuose vėlyvą 2018 m. pavasarį ir vasarą. O edukacines veiklas kitą rudenį planuojantys kūrėjai paraiškas galės pateikti gegužės mėnesio konkursui.

Vytenio Budrio nuotr.
Vytenio Budrio nuotr.
LKT inf.

Darbą pradėjo naujos sudėties Lietuvos kultūros taryba

Šią savaitę darbą pradėjo naujai išrinkta Lietuvos kultūros taryba. Šalies kultūros bendruomenės renkamą ir kultūros ministro teikimu Vyriausybės tvirtinamą Lietuvos kultūros tarybą sudaro dešimt narių ir pirmininkas. Antrajai kadencijai pirmininkės pareigos pavestos kultūros vadybininkei Dainai Urbanavičienei, o Lietuvos kultūros tarybos nariais paskirti: aktorius, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Vytautas Anužis, tautinių mažumų atstovė, muzikos pedagogė Ema Silvija Bojadžian, menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis, rašytojas Rimantas Kmita, menotyrininkė Agnė Narušytė, architektas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Rolandas Palekas, teatrologė Ina Pukelytė, etnologė Radvilė Racėnaitė, menotyrininkė Skaidra Trilupaitytė ir paveldosaugininkė Ingrida Veliutė.

V. Budrio nuotr.
V. Budrio nuotr.
LKT inf.

Skelbiamas konkursas Lietuvos atstovavimui Venecijos architektūros bienalėje

Lietuvos kultūros taryba skelbia programos, skirtos pasirengti įgyvendinti Lietuvos nacionalinį paviljoną 16-oje Venecijos architektūros bienalėje 2017 m. ir įgyvendinti projektą 2018 m. konkursą. Iki gegužės 16 d. laukiama ne mažesnę nei penkerių metų architektūros ar šiuolaikinio meno projektų įgyvendinimo ir ekspozicijų rengimo patirtį Lietuvoje ir užsienio valstybėse turinčių organizacijų paraiškų.

 

Finansavimo konkursui teikiamą projektą turėtų sudaryti trys dalys: projekto idėjos aprašymas, ekspozicijos brėžinys (eskizas) ir projekto įgyvendinimo sąmata. Projektų konkursui teikiami projektai neribojami temos ar išraiškos priemonių atžvilgiu, tačiau šiam konkursui viena organizacija gali pateikti tik vieną paraišką. Lietuvos paviljono įgyvendinimui Venecijos architektūros bienalėje iš viso skirta 174 tūkst. eurų (daugiau informacijos – programos aprašyme).


Baltijos šalių paviljonas
Praėjusiais metais pirmą kartą Venecijos architektūros bienalėje dalyvavusi Lietuva buvo pristatoma kartu su Latvija ir Estija „Baltijos paviljone“. Architektūros fondo ir Estijos architektūros centro, kartu su Estijos, Latvijos ir Lietuvos šiuolaikinio meno centrais įgyvendintas projektas laimėjo finansavimo konkursus visose trijose šalyse atskirai ir „Baltijos paviljone“ subūrė visioms trims šalims atstovavusius autorius. Jėgas suvieniję kuratoriai Kārlis Bērziņš, Jurga Daubaraitė, Petras Išora, Ona Lozuraitytė, Niklāvs Paegle, Dagnija Smilga, Johan Tali, Laila Zariņa, Jonas Žukauskas pristatė regiono architektūrą neįprastu formatu. Ekspozicijoje ir ją lydėjusiuose renginiuose pristatytas Baltijos regiono erdvės skerspjūvis. Tokia jungtinė šalių prisistatymo forma nėra itin įprasta šioje tarptautinėje parodoje, greta būtų galima išskirti tik nuolatinį Šiaurės šalių paviljoną. Paroda Venecijos sporto rūmuose „Giobatta Gianquinto“, esančiuose greta pagrindinės bienalės ekspozicijų erdvės – Arsenalo, lankytojus kvietė nuo 2016 m. gegužės iki lapkričio pabaigos.


Nors visų trijų Baltijos šalių Kultūros ministerijų atstovai teigiamai įvertino bendro, visas tris šalis kaip regioną pristatančio, paviljono idėją ir pasiektus rezultatus, kol kas bendro prisistatymo Venecijoje idėjos tęstinumas neformalizuojamas. Tačiau sutarta siekti, kad Baltijos šalių paviljonai dalintųsi viena bendra ar gretimomis erdvėmis bienalėje. Taip pat sutarta bandyti vystyti bendrą komunikacijos strategiją. Tad Lietuvos kultūros taryba, bendradarbiaudama su partneriais Latvijoje ir Estijoje, skatintų planuojančius teikti paraiškas Lietuvos nacionalinio paviljono įgyvendinimui, atsižvelgti į šiuos tarptautinio bendradarbiavimo siekius ir planus.


Venecijos architektūros bienalės metu „Baltijos paviljonas“ pritraukė 31 tūkst. lankytojų, sulaukė tarptautinių architektūros leidinių susidomėjimo, „Google“ kultūros instituto dėmesio ir šiuo metu yra pristatomas kaip šios, vienos didžiausių pasaulyje, virtualios meno kolekcijos dalis. Baltijos paviljoną 15-oje Venecijos architektūros bienalėje finansavo Lietuvos kultūros taryba, Latvijos Respublikos kultūros ministerija, Estijos Respublikos kultūros ministerija ir Estijos kultūros rėmimo fondas.

 

TonuTunnel.com
TonuTunnel.com
LKT inf.

Lietuvos kultūros tarybos rinkimai

Lietuvos kultūros taryba (LKT) primena, kad šiuo metu vyksta naujos kadencijos LKT narių rinkimų procedūra, ir kviečia iki 2017 m. sausio 9 d. teikti kandidatus į LKT narius.

 

Dar savaitę kultūros bendruomenės kandidatus gali siūlyti ir fiziniai, ir juridiniai asmenys. Pretendentais į Lietuvos kultūros tarybos narius gali būti visi nepriekaištingos reputacijos, pasiekimais kultūros ar meno srityse Lietuvoje žinomi asmenys, turintys ne mažesnę kaip 5 metų patirtį įgyvendinant kultūrinius projektus. Be to, pretendentai turėtų turėti žinių ir gebėjimų, padedančių siekti LKT keliamų tikslų. Pretendentais negali būti tik kultūros ir meno organizacijų vadovai ir į Lietuvos kultūros tarybos rinkėjų sąrašą įtraukti rinkėjai. Lietuvos kultūros taryba renkama ketverių metų kadencijai.

LKT inf.

Lietuvos kultūros taryba skelbia pirmąjį 2017 m. finansavimo konkursą

Lietuvos kultūros taryba (LKT) skelbia pirmąjį 2017 m. kultūros ir meno projektų finansavimo konkursą. Kitais metais LKT paskirstys 1,5 mln. eurų daugiau nei šiemet. Į valstybės biudžetą surinkus daugiau lėšų iš loterijų ir azartinių lošimų mokesčio, KRF kitąmet sudarys apie 17 mln. eurų, kurie kultūros ir meno projektams bei programoms bus paskirstyti dviem etapais. 2017 m. kultūros ir meno sritims bus iš viso paskirstyta 5,6 mln. eurų. Nuo šiol finansavimas bus skiriamas dar vienai meno sričiai – lėlių teatrui. Įvairioms kultūros ir meno finansavimo programoms 2017 m. bus paskirstyta kiek daugiau nei 11 mln. eurų.

LKT inf.

Skelbiamas valstybės stipendijų konkursas

Lietuvos kultūros taryba skelbia valstybės stipendijų kultūros ir meno kūrėjams konkursą 2017 metams. Iki rugsėjo 30 d. priimamos fizinių asmenų paraiškos individualioms ir edukacinėms stipendijoms. Šį pavasarį buvo patvirtintas naujas Stipendijų kultūros ar meno kūrėjams skyrimo tvarkos aprašas, todėl planuojantiems teikti paraiškas rekomenduojame jį perskaityti ir atidžiai pildyti naujos formos paraiškas.

 

Pagal naująją tvarką, bus dažniau skelbiami edukacinių stipendijų konkursai: nuo šiol paraiškas edukacinėms veikloms bus galima teikti ne du, o tris kartus per metus. Tikimasi, kad tai padės kultūros ir meno kūrėjams patogiau ir efektyviau planuoti edukacines veiklas. Todėl šiuo metu skelbiamame konkurse skatinami dalyvauti kultūros ir meno kūrėjai, kurie edukacines veiklas yra nusimatę pirmąjį 2017 m. pusmetį. Pavasarį ir vasarą edukaciniuose seminaruose, konferencijose ar kituose profesiniam meistriškumui tobulinti skirtuose renginiuose planuojantys dalyvauti kultūros ir meno kūrėjai galės Lietuvos kultūros tarybai paraiškas pateikti ir nuo sausio 1 iki 30 dienos. O edukacines veiklas kitą rudenį planuojantys kūrėjai skatinami paraiškas teikti gegužės mėnesio konkursui. Primename, kad edukacinės stipendijos skiriamos ne ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui, o prašoma suma negali viršyti 3600 eurų. Verta atkreipti dėmesį, kad edukacinės stipendijos neskiriamos studijų aukštosiose mokyklose išlaidoms padengti.

LKT inf.

Paaiškėjo, kas atstovaus Lietuvai 2017 m. Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje

Kitais metais Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje Lietuvai atstovaus Šiuolaikinio meno centras, pristatysiantis Žilvino Landzbergo instaliaciją, į nuoseklų erdvinį pasakojimą jungiančią istorines nuorodas, archetipinius motyvus ir asmenines patirtis. Tokį sprendimą, remdamasi ekspertų komisijos išvadomis ir rekomendacijomis, priėmė Lietuvos kultūros taryba.

 

57-ajai Venecijos meno bienalei pasiūlytas Žilvino Landzbergo projektas – lyg šiuolaikinė Nojaus laivo versija, išryškinanti laikui būdingus kataklizmus ir drauge ieškanti alternatyvų, galimai slypinčių gamtoje, istorijoje bei mūsų vaizduotėje. Landzbergo kūryba apima įvairias medijas: skulptūrą, instaliaciją, animaciją, piešinius, tačiau kiekvienu atveju menininkas tyrinėja ir akcentuoja skulptūriškas ir asociatyvias medžiagos, spalvos ir šviesos savybes. Jo instaliacijos dažnai yra skirtos konkrečiai fizinei erdvei, kuria savarankiškas situacijas-inscenizacijas, tarpstančias jausminiame laike ir erdvėje, kai ryšiai tarp atskirų objektų ir elementų mezgasi pasitelkus sapno ir pasakos logiką. Taip menininko kūriniuose socialinės refleksijos – įdaiktintos ir įvietintos medžiagoje ir laike – susipina su asmeninių patirčių apmąstymu, išsiskleisdamos netikėtomis prasmių ir asociacijų, tikrų ir fiktyvių istorijų jungtimis.

Žilvinas Landzbergas, instaliacija „Mano benamiui dievui“. 2015 m. Ch. Henkelio nuotr.
Žilvinas Landzbergas, instaliacija „Mano benamiui dievui“. 2015 m. Ch. Henkelio nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 2  >>> Archyvas