Autorius: Artifex inf.

Artifex inf.

2020 11 04–11 21

Žodis kulisai (pranc. coulisses) – scenovaizdžio dalis – scenos pakraščius dengiantys stacionarūs arba judami skydai, pakabinami audeklo arba kt. medžiagos gabalai.

Išvestinis hibridas užkulisis (paprastai vartojama daugiskaitos forma užkulisiai) taip pat vartotinas, įgijęs savitų reikšmių: „vieta už kulisų teatre“, perkeltinė reikšmė – „nevieša veikimo sritis“. 

Vedinys užkulisinis vartojamas reikšme „viešai nepasireiškiantis, už akių veikiantis“ (VLKK).

Artifex inf.

2020 10 13 - 10 31
Parodos atidarymas 2020 10 13 (antradienį) 18 val. VDA galerijoje Artifex, Gaono g. 1, Vilnius

Artifex inf.

2020 09 29 – 10 10

Schemos – VDA meno doktorantūros rėmuose aktualizuotų islamiškų architektūrinių kontekstų refleksijos – ritualinės erdvės konstravimo brėžiniai.

Artifex inf.

2020 07 21 – 08 01 

Svyruojant, kaip vizginant pirštais, galima dalintis netikėtumu.

Pėda vaidina siurbtuką, nuo klausimų lydosi kaitlentės, skaitymas virsta šokiu...

– Čia tik atrodo, ar mus stebi W-forma?

– Leisk virpuliui virpinti, iš kitos pusės. 

– Ausys lyžteli lūpas. Čia tu? Ar paroda vartosi, vizgina, krato ir mirkteli, pračiuožia, laižo, užčiuopia..?

– Objektai vaizduoja. Praslysta tarp pirštų. 

Artifex inf., Artifex inf.

2020 06 30 – 07 18

Parodos atidarymas 2020 06 30 (antradienį) 18 val.

Paroda-performansas „Laukiu“ yra meditacija apie moters būtį, jos balsą ir žvilgsnį, matomumą ir girdimumą. Jį įkvėpė Kalifornijos menų instituto projektas Womanhouse, kai 1972 m. grupė moterų apleistame name rengė parodas, o menininkė Faith Wilding atliko performansą Waiting, moters gyvenimą išdainuodama kaip monotonišką laukimo litaniją. Laukimas – egzistencinio suspendavimo būsena. Laukiančioji yra „pakabinta“ tarp praeities ir ateities, čia ir ten, įkvėpimo ir iškvėpimo. Sulaikiusi kvapą laukiančioji stebi – ji yra membrana, chora, durys tarp dviejų pasaulių. Laukimas – tai liminali būtis tarp kalbų, kultūrų, miestų, gyvųjų ir mirusiųjų. 

Artifex inf., Artifex inf.

2020 06 30 – 07 18

Parodos atidarymas 2020 06 30 (antradienį) 18 val.

Paroda-performansas „Laukiu“ yra meditacija apie moters būtį, jos balsą ir žvilgsnį, matomumą ir girdimumą. Jį įkvėpė Kalifornijos menų instituto projektas Womanhouse, kai 1972 m. grupė moterų apleistame name rengė parodas, o menininkė Faith Wilding atliko performansą Waiting, moters gyvenimą išdainuodama kaip monotonišką laukimo litaniją. Laukimas – egzistencinio suspendavimo būsena. Laukiančioji yra „pakabinta“ tarp praeities ir ateities, čia ir ten, įkvėpimo ir iškvėpimo. Sulaikiusi kvapą laukiančioji stebi – ji yra membrana, chora, durys tarp dviejų pasaulių. Laukimas – tai liminali būtis tarp kalbų, kultūrų, miestų, gyvųjų ir mirusiųjų. 

Artifex inf.

Pirmiausia windy.com puslapyje stebimi vėjo gūsiai, vėliau - swell, swell 2, dew point ir currents filtrai. Vaizdas, spaudžiant zoom mygtuką, yra vis artinamas maždaug ties Atlanto vandenyno viduriu. Kompiuterio pelės ikona velka paviršių ir keliauja šiaurės link, stabteli ties Islandijos, Svalbardo, Grenlandijos krantais ir toliau kyla vandeniu aukštyn. Vaizdas priartinamas tol, kol pikseliuojasi, tampa abstrakcija, išnyksta atpažįstamos politinės šalių ribos, geografijos pamokoje išmokti ar žemėlapyje matyti kontūrai. 

Vaizdas priartinamas tol, kol jame pasiklystama. Toliau keliaujama jau sekant tik įvairias abstrakčias linijas bei spalvų ir ženklų kompozicijas. Kompiuterio pelės vedamas žvilgsnis slenka lietaus žemėlapiais, google palydovo vaizdais. Kryptys, kurias pasirenka žiūrintysis, dažniausiai yra vietos, į kurias jis pats norėtų fiziškai nukeliauti.

Artifex inf.

Mieli VDA galerijos „Artifex“ lankytojai , vėl atveriame duris menui ir jums! Grįžtame su Onos Gigaitės paroda „Saulėlydis“, kurią gyvai galėsite pamatyti nuo balandžio 29 d.

Primename, kad galerija laikosi visų saugumo nurodymų. Į galeriją vienu metu įleisime po 2 žmones. Lankytojai privalės dėvėti kaukes. Kas valandą patalpos bus vėdinamos, po kiekvieno apsilankymo bus dezinfekuojamos durų rankenos.

2020 04 29 – 05 30

Artifex inf.

2020 02 04 – 2020 02 22

„Dygsnis po dygsnio siuvinėju savo mintis ant medvilninio audeklo skiautės; šis užsiėmimas man reikalingas kaip oras. Siuvinėjimas yra tam tikras mąstymo būdas. Norėdama perkratyti ir surikiuoti savo mintis, turiu rasti laiko pabūti vienumoje su savimi, neskubėdama pasinerti į monotonišką darbą. Mano kūryba gimsta iš noro įvesti tvarką, ištyrinėti ir išsigryninti tam tikrus dalykus. Mano vaizdiniai yra tarsi dėlionė: pavienės detalės susidėlioja į visumą, o tada atitrūksta ir tampa kitos istorijos dalimi. Todėl mano kūryba juda įvairiomis kryptimis.“

Artifex inf.

Diletos Deikės projektas „Pauzė tarp krūptelėjimų“ – moters kūrybiškumo ir jos vietos socialinėje bei meno hierarchijoje tyrimas. Nors eksponuojamas „Artifex“ galerijoje, jis netelpa į parodos formatą ir laiką – nes svarbi jo dalis vyko Vilniaus miesto krizių centre. Tai veikiau ilgos trukmės (nesibaigiantis) performansas, kuriame menininkė bando individualias ir kolektyvines išlikimo taktikas.

Individualus būdas išgyventi traumą (savo ar kitos moters) yra pasirinkti „moterišką“ siuvinėjimo techniką ir privesti ją iki absurdo. Tiksliau, paversti ją kasdiene šiuolaikybės meditacija:
„Pradėjau moters kasdienybės dienoraštį, kai dienos siuvinys skiriamas tuo metu aktualaus žiniasklaidos pranešimo apmąstymui. Temos skaudžios – priekabiavimas, smurtas, lyčių stereotipai moteriai priskiriant menkesnius ar net žeminančius vaidmenis. Ir jos vis nesibaigia, diena iš dienos matai, kaip žiniasklaida visa jėga stumia tą seną surūdijusį vyro ir moters šabloninio vaizdavimo viešoje erdvėje traukinį. Nesitikėjau, kad man pasidarys taip tamsu. Beviltiškumo jausmas apėmė ne tik mintis, bet ir kūną, pajutau, kad nebegaliu iš vis nieko padaryti. Nes kokia prasmė, jei nejudame į priekį? Nutraukiau straipsnių analizę ir kolekcionavimą tam, kad apskritai galėčiau tęsti kasdienę meninę praktiką. Keletą metų siuvinys man tapo tarsi antra oda“.

Įkvėpimo menininkė sėmėsi žvalgydamasi į Niujorko Metropoliteno muziejų, kur tūkstantmetę žmonijos kūrybos istoriją atspindėjo vyrų menininkų kūriniai, o moterys tebuvo kūrėjų vaizdavimo objektas. Ir tik XVIII a. – XIX a. pasirodo „Moterų išsilavinimo pavyzdžiai“ – siuviniai su artimos aplinkos vaizdais. Jie įtraukti kaip išnykusios architektūros dokumentacija. Pasak menininkės, „moterų siuviniai tapo vyrų projektuotos architektūros archyvu“. Todėl sąmoningai rinkdamasi rankdarbius Dileta kvestionuoja visuomenės ir meno hierarchiją.

20 mėnesių ji siuvinėjo peizažą – nei konkretų, nei abstraktų – kaip regimybę. Kaip iliuzinė yra ir lyčių lygybė. Siuvinėjimas Diletai yra kaip „pasipriešinimo forma, tiksinti bomba“. Neatsitiktinai „šventą“ idealaus peizažo paveikslėlį primenantis siuvinys yra su metalo apkaustais. Tik tie apkaustai aštrūs ir visai ne sidabriniai.

Antroji, kolektyvinė projekto dalis vyko Vilniaus miesto krizių centre. Į socialiniame tinkle paskelbtą menininkės skelbimą atsiliepė smurtą patyrusios moterys, sutikusios paaukoti drabužį ir pasidalyti savo istorija. Menininkė iš skaudžią patirtį išgyvenusių moterų drabužių nėrė „skausmo kūnelius“, kuriuos susiuvo į kilimą. Krizių centre gyvenančios moterys kartu su vaikais įsijungė į bendrą darbo procesą. Nepaisant pagalbos ir palaikymo, tik nedaugelis moterų išdrįso papasakoti savo istoriją. Diletos kūrinys yra tarsi pauzė tarp „dar negaliu“, ir „jau nebenoriu“, suteikianti bendros pajautos galimybę.

Parodos kuratorė – Laima Kreivytė.
Parodos atidarymas: liepos 2 d. 18 val.
Parodos laikas: liepos 2-13 d.
Adresas: VDA Tekstilės galerija ARTIFEX, Gaono g. 1. Darbo laikas: II-V 12-18, VI: 12-16.
Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.