Autorius: KKKC inf.

KKKC inf.

KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) gegužės 20 d. 20 val. Muziejų nakties programoje savo audiovizualinį projektą „Gamtos potencialas“ („Natural potential“) pristatys KKKC tarptautinės meno rezidentūros dalyviai Jacek ir Ewa Doroszenko (Jacekas ir Eva Dorošenko, Lenkija).

Nuo balandžio pabaigos Klaipėdoje reziduojantis menininkų duetas, savo kūryboje naudojantis tarpdisciplinines technikas, labiausiai domisi meno terpės prigimtimi ir moderniomis pažiūromis į aplinką bei gamtą. Savo tyrimams jie pasirinko kraštovaizdžio garsinės ir vizualinės aplinkos analizę, fiksavimą bei surinktos medžiagos perkėlimą į skaitmeninės kultūros erdvę.

Projektas „Gamtos potencialas“ – tęstinis, menininkai jo ėmėsi 2014 m. meno rezidentūroje Barselonoje (Ispanija). Nuo tada jie kasmet aplanko vis kitą Europos šalį: be jau minėtos Ispanijos, projektas tęstas Norvegijoje, Graikijoje, Austrijoje. Paklausti, kodėl tolimesniems tyrimams pasirinko Klaipėdą, rezidentai juokėsi: „Aplankyta beveik visa Europa, ir susivokėme, kad dar nebuvome pas artimiausius kaimynus. Taigi nusprendėme patikrinti, kas vyksta Lietuvoje.“

Kraštovaizdžio garsų tyrimų strategijai Jacek ir Ewa Doroszenko ieško garsiniu požiūriu jiems įdomių vietų ir jose fiksuoja ne tik garsinį foną, bet ir vaizdus. Nors abu menininkai pagal išsilavinimą – tapytojai, pasak dueto, Jacekui artimesnis muzikos laukas, o Ewa mieliau atstovauja vizualiesiems menams, todėl jie puikiai papildo vienas kitą. Garso tyrinėjimas, anot menininkų, labai parankus rezidentūrai, kadangi į keliones nesunku pasiimti garso įrašymo techniką, kameras, skirtas registruoti savo tyrimų medžiagą.

Ankstesnėse rezidentūrose kūrėjai daugiau dėmesio skyrė miesto garsams, tačiau atvykę į Klaipėdą ir persikėlę į Smiltynę jie atrado natūralią gamtą, ir tai pakeitė jų tyrimų kryptį: „Klaipėdoje atliekame tyrimus, paremtus labiau gamtos garsų faktūra ir struktūra – jūros, miško. Iki tol daugiau tyrinėjome miestų garsus, o čia, miesto pakraštyje, Smiltynėje, gamtos aplinkoje, norisi atsitraukti nuo miesto. Čia labai daug miško, apskritai natūralios gamtos, ir netgi mieste naudojama daug natūralių medžiagų. Pasaulyje to vis mažėja, pavyzdžiui, Lenkijoje tai jau tampa problema, ten miestuose labai daug sintetinių, dirbtinių medžiagų. Mums patinka jūsų požiūris į gamtą ir ekologiją“, – pirmuosius įspūdžius iš rezidentūros Klaipėdoje atskleidė menininkai.

Svarbiausias meno rezidentų tyrimo tikslas yra garsas. Visa sukaupta audiomedžiaga, pasinaudojus specialiomis programomis, sluoksniuojama, komponuojama, iš jos kuriamos muzikinės kompozicijos. Jas galima išgirsti ne tik menininkų interneto puslapiuose – jie išleido ir savo įrašų kompaktinį diską, o rezidentūros Klaipėdoje metu sukurtą audiovizualinę kompoziciją menininkai pristatys KKKC Parodų rūmuose Muziejų nakties metu.

„Atlieku įvairiose Europos vietose įrašytų garsų tam tikrą selekciją – jungiu juos tarpusavyje, sluoksniuoju, komponuoju taip, kad susidarytų tarsi perkėlimo, persikūnijimo įspūdis, pavyzdžiui, groju vienos vietovės garsus, paskui – kitos, skirtingų vietovių garsai miksuojami, keičiami vietomis. Turime tikslą imituoti kraštovaizdžio garsus, groti kartu tai, kas užrašyta dabar, su iš anksto paruoštais garsais iš kitų teritorijų. Ši idėja kilo po rezidentūros Graikijoje – ten ištisą parą tvyrojo nenutrūkstantis triukšmas, ir pagalvojome, kad galima būtų perkelti garsus iš vienos teritorijos į kitą. Todėl dabar Klaipėdoje ieškome garsiniu požiūriu įdomių vietų ir norime padaryti tų garsų selekciją muzikinėje kompozicijoje“, – apie savo tyrimus pasakojo Jacek Doroszenko.

Paklausta, kokia forma pasireiškia projekto vizualizacija ir kokiu būdu ji jungiama su garsu, Ewa pasakojo: „Svarbiausias mūsų tyrimo tikslas yra garsas. Norėdami atskleisti, kaip matome ir jaučiame, pavyzdžiui, jūrą ar kitą kraštovaizdį, jį fotografuojame. Tačiau mūsų projektas paremtas tuo, kad pateikiame ne tiesiogiai užfiksuotą peizažo vaizdą, bet susintetiname jį, perkuriame skaitmeninės kultūros kalba, kuri mums labai artima. Esame kompiuterių, interneto karta ir norime apie gamtą, natūralią aplinką kalbėti skaitmenine kalba.“ „Manome, kad dabar yra per daug vaizdų, iš visų pusių mus atakuoja vizualinė tarša. Todėl savo projekte norėtume, kad tų vaizdų pirmame plane nebūtų tiek daug“, – savitą požiūrį į aplinką atskleidė Jacekas. „Kad ir kur būtume, visur matome labai daug turistų, kurie, užuot tiesiog mėgavęsi matomais vaizdais, nuolat fotografuoja. Mes norime klausytis garsų ir juos iliustruoti, papildyti kraštovaizdžiais, perteiktais subtilesne, grafine forma, ir videoįrašais“, – reziumavo Ewa.

Apie autorius

Ewa Doroszenko (g. 1983) Nikolajaus Koperniko universitete Torunėje, Lenkijoje, įgijo dailės daktaro laipsnį, yra daugelio meno rezidentūros stipendijų laureatė: 2016 m. Austrijos, 2015 m. Graikijos, 2015 m. Norvegijos, 2014 m. Ispanijos, 2006 m. Italijos. E. Doroszenko projektai buvo pristatyti tarptautiniuose meno festivaliuose Atėnuose (Graikija), San Paule (Brazilija), Vroclave, Gdanske (Lenkija), Vankuveryje (Kanada), Tiubingene (Vokietija). Menininkės darbai buvo eksponuoti Kasios Michalski galerijoje Varšuvoje, Torūnės šiuolaikinio meno centre (Lenkija), FAIT galerijoje Brno (Čekija) ir kt. Gyvena ir dirba Varšuvoje. Daugiau informacijos apie menininkę: www.ewa-doroszenko.com.

Jacek Doroszenko (g. 1979) baigė Krokuvos dailės akademiją. Dalyvavo tarptautinės meno rezidentūros programose Austrijoje, Graikijoje, Norvegijoje, Ispanijoje, Italijoje. Savo kūrybą pristatė Madrido (Ispanija), Neapolio (Italija), Torūnės, Krokuvos, Gdansko, Varšuvos (Lenkija), Atėnų (Graikija), San Paulo (Brazilija), Vankuverio (Kanada), Berlyno (Vokietija), Brno (Čekija) ir kt. galerijose bei šiuolaikinio meno centruose. Gyvena ir dirba Varšuvoje. Daugiau informacijos apie menininką ir jo kūrybą: www.doroszenko.com.

KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) gegužės 20 d., šeštadienį, 20 val. Jaceko ir Ewos Doroszenko (Lenkija) audiovizualino projekto „Gamtos potencialas“ („Natural potential“) pristatymas (nemokamai).

KKKC inf.

KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) 2017 m. balandžio 21 d., penktadienį, 17 val. atidaroma personalinė Karolio Vaivados šviesos meno paroda „Šviesūs prisiminimai“.

Karolis Vaivada yra jaunosios kartos menininkas, tarpdisciplininės raiškos kūrėjas, pasirinkęs savo kūrybą perteikti šviesos meno forma. 2012 metais baigęs tapybos magistro studijas Vilniaus dailės akademijoje, pradėjo dalyvauti grupinėse parodose Vilniuje ir Kaune, surengė keletą personalinių parodų. „Šviesūs prisiminimai“ yra pirmoji jo personalinė paroda Klaipėdoje ir iki šiol didžiausias kūrybos pristatymas.

Parodoje „Šviesūs prisiminimai“ pristatomi naujausi Karolio Vaivados kūriniai. Abstrakčiomis šviečiančiomis kompozicijomis, kuriose specialiu būdu derinama spalvota šviesa, siekiama sukurti stiprų vizualinį poveikį ir sukelti žiūrovui pojūčių, kokių jam sukeltų šviesa gamtoje, pavyzdžiui, saulėlydis ar ryški vasaros diena.

Šios parodos idėja yra kalbėti apie atmintį bei jos būsenas. Kiekvienas žmogus turi daugybę prisiminimų, sukeliančių įvairių jausmų. Kai kurie prisiminimai savaime iškyla mūsų galvose, paveikti tuo metu patiriamų išgyvenimų, kai ką mes patys stengiamės atgaivinti arba pamiršti. Turbūt daugelis yra patyręs „deja vu“ būseną, kai aplanko jausmas, tarsi tai, ką darome ar matome, jau yra buvę, nors vyksta pirmą kartą. Siekiant išsiaiškinti šį reiškinį, atlikta daugybė bandymų ir tyrimų, tačiau galutinės versijos, kodėl ir kaip tai vyksta, – nėra.

Karolio Vaivados parodos „Šviesūs prisiminimai“ tema – prisiminimai, kurių nebuvo. Menininkas, siekdamas grynosios abstrakcijos, savo kūriniuose naudoja šviesą, turinčią efemeriškumo, neapčiuopiamumo bruožų, ir šią šviesą sieja su taip pat neapčiuopiamu atminties fenomenu. Tai yra bandymas sugretinti metafizišką šviesos prigimtį su kitu mums pažįstamu, tačiau sunkiai suvokiamu reiškiniu – „deja vu“.

Paroda veiks iki 2017 m. gegužės 14 d.
KKKC Parodų rūmų (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) darbo laikas: trečiadienį–sekmadienį 11–19 val.

KKKC inf.

2017 m. balandžio 7 d. (penktadienį) 18 val. Klaipėdos fotografijos galerijoje KKKC parodų rūmuose atidaroma Gintaro Zinkevičiaus ir Agnės Narušytės paroda „Plakatai“.

1982–1996 m. Gintaras Zinkevičius gana nuosekliai fotografavo stendus, kuriuose būdavo klijuojami plakatai, iš pradžių – brežnevinės propagandos, paskui – perestroikos, dar vėliau – Atgimimo ir nepriklausomybės pradžios, kol galiausiai iš jų liko tik nuoplaišos – storas dešimtmečio sluoksnis. Pirmasis fotografo dėmesį patraukęs plakatas skelbė apie XIX Komjaunimo suvažiavimą ir priminė popmeno stilistiką. Dada ir Rauschenbergas to meto Lietuvos avangardistams buvo pasipriešinimo oficialiajam menui herojai. Fotografą suintrigavo akivaizdus neatitikimas – popartas, nepriimtinas Vakarų meno reiškinys, buvo naudojamas reikšti sovietinėms idėjoms. Ironija – neišvengiama.

Per dešimtmetį pasikeitė ne tik plakatų turinys, bet ir vizualinė išraiška: popartą išstūmė ekspresyvi stilizacija, ją – karikatūros, kurias pakeitė fotografija. Kartu iro plakatų kabinimo tvarka. Taigi stenduose, lyg sustabdytuose kino kadruose, pasakojama politinių lūžių, populiariosios kultūros, socialinės krizės, absurdo ir teatrališkų deklaracijų istorija.

Šį iki šiol nerodytą fotografijų ciklą lydi Agnės Narušytės „radijo komentaras“. Parodos atidarymo dieną 16.30 val. menotyrininkė skaitys paskaitą „Politinės sistemos kaitos nuojauta 9-ojo dešimtmečio Lietuvos fotografijoje“. Ne tik Gintaras Zinkevičius, bet ir Alfonsas Budvytis, Algirdas Šeškus, Vitas Luckus, Vytautas Balčytis, o taip pat Lietuvai artimas ukrainietis Borisas Michailovas fiksuodavo propagandinius plakatus ir kitus sovietinės sistemos ženklus. Pats fotografų dėmesys šiems objektams liudijo kritišką požiūrį ir pranašavo kaitą. Paskaitoje fotografijos analizuojamos apmąstant sovietmečio vizualinę kultūrą, jos santykį su ideologija, kartu prisimenant savo pačių kasdienybės patirtis ir procesus, atvedusius į Lietuvos nepriklausomybę ir mūsų dabartį.

Gintaro Zinkevičiaus ir Agnės Narušytės paroda „Plakatai“ bei A. Narušytės paskaita „Politinės sistemos kaitos nuojauta 9-ojo dešimtmečio Lietuvos fotografijoje“ yra fotografijos parodų ir edukacinių užsiėmimų ciklo „(Ne)būtos istorijos“ dalis. Projektą organizuoja Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyrius. Kuratorius Darius Vaičekauskas.
Paroda veiks iki gegužės 7 d.
www.photoklaipeda.lt

---

Fotografas, videomenininkas, performansų ir instaliacijų autorius Gintaras Zinkevičius yra legendinės grupės „Post Ars“ narys, dalyvavęs per 200 parodų Lietuvoje ir užsienyje, iš kurių naujausios: „Portfolio Depressanto“ (Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras, Šiuolaikinio meno centras, Vilnius, 2007–2008), „Nuobodulys“ (Nacionalinė dailės galerija, Vilnius, 2010), „Iliuzionistai. Apie scenografiją ir šiuolaikinį meną“ (ŠMC, Vilnius, 2013), „Ramus gyvenimas“ („Spokojne życie“ / „Quiet Life“, japonų meno ir technologijų muziejus „Manggha“ Krokuvoje, 2015), „Šaltas vanduo“ („Cold Water“ Talino „Kunstihoone“ galerija, 2015), „(Ne)fotografinis laukas. 1988–1995“ (Šiaulių fotografijos muziejus, Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras, 2015–2016). Taip pat išleido knygą „Kareivio dienoraštis“ (artbooks, 2014).

Audioteksto autorė – dr. Agnė Narušytė, Vilniaus dailės akademijos docentė, dailės ir fotografijos kritikė, LRT radijo laidos „Kultūros savaitė“ komentarų autorė, knygų „Nuobodulio estetika Lietuvos fotografijoje“ (VDA, 2008), „Lietuvos fotografija: 1990–2010“ (Baltos lankos, 2011) ir „Camera obscura: Lietuvos fotografijos istorija 1839–1945“ (kartu su Margarita Matulyte, VDA, 2016) autorė.

KKKC inf.

KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) 2017 m. vasario 24 d., penktadienį, 17 val. atidaroma Jūratės Stauskaitės kūrybos paroda „Esu“. Pristatymo metu dailininkė surengs parodomąją judesio piešinio pamoką, talkinant šiuolaikinio šokio teatro „Padi Dapi Fish“ šokėjoms ir Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijos mokiniams. Renginyje taip pat bus pristatyta šiais metais Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos išleista knyga „Jūratė Stauskaitė. ESU“.

Jūratės Stauskaitės paroda „Esu“ – tai nuotykis ne tik žiūrovui, bet ir pačiai menininkei, pirmąkart taip išsamiai pristatančiai savo kūrybos kardiogramą. Stabteldama ryškiausiuose kūrybos epizoduose,  ji pasitelkia konceptualų ekspozicijos modelį, apmąstydama sudėtingą ir prieštaringą žmogaus – moters gyvenimo kelią nuo patiklaus jaunystės naivumo per meditacijų tylą ir skrydžio ilgesį iki maištaujančios realybės ir brandos.

Šalia jau atpažįstamo braižo grafikos ciklų ,,Šokis“, ,,Baltas paukštis meta juodą plunksną“, ,,Kelionė“, ,,Arlekinas“ ir kt., ji prikelia ir vieną kitą pirmųjų savarankiškų darbų liudytoją – nuo jautraus ofortinio H. K. Anderseno ,,Undinėlės“ pasaulio iki paskutiniųjų metų dramatiškų plačiaformačių piešinių.
Pasirinkusi Klaipėdą šiam pasirodymui, ji sakosi realiai priartėjusi prie jūros – savo giliausių įkvėpimų šaltinio, kurios artumo paveikta Palangos dailininkų kūrybos namuose menininkė sukūrė įsimintiniausius darbus.

J. Stauskaitė – dailininkė, pedagogė, publicistė, viena ryškiausių mūsų šalies menininkių ir aktyvių kultūros lauko dalyvių, atstovaujanti kūrėjų kartai, subrandinusiai savo kūrybos pasaulį nepriklausomybės idėjų skleidimosi ir tapsmo laikotarpiu.

Menininkė yra įkūrusi pirmąją privačią Dailės mokyklą, šiuo metu vadinamą Vilniaus vaikų ir jaunimo dailės mokykla, vadovauja Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerijai, rašo straipsnius spaudoje, pasisako radijo ir televizijos laidose. Yra parengusi dailės pedagogikos vadovėlių, išleidusi pokalbių knygą ,,13x13: trylika klausimų trylikai vyrų“.

J. Stauskaitės indėlis į šalies kultūrą ir švietimą yra įvertintas Vilniaus miesto Šv. Kristoforo statulėle (2001 m.), 2008 m. jai įteikta Kultūros ministerijos premija už geriausius metų projektus, parengtus vaikams ir jaunimui, 2011 m. – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius bei Vyriausybės kultūros ir meno premija, 2016 m. paskirtas aukščiausias Kultūros ministerijos apdovanojimas – garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“ už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui, bendruomeniškumo stiprinimą, asmeninę atsakomybę kuriant kultūrinę ir dvasinę aplinką.

Dailininkė yra surengusi daug asmeninių parodų Lietuvoje ir užsienyje. Ši paroda – 70-oji. Jos kūrinių yra įsigiję Lietuvos dailės muziejus (Vilnius), Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus (Kaunas), Ludwigs modernaus meno muziejus (Kelnas, Vokietija), Čekijos nacionalinė galerija (Praha, Čekijos Respublika), Naujojo Orleano modernaus meno muziejus (JAV), Niujorko viešoji biblioteka (JAV), MMC (Lietuva), privatūs kolekcininkai.

Paroda veiks iki 2017 m. kovo 19 d.
KKKC Parodų rūmų (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) darbo laikas: trečiadienį–sekmadienį 11–19 val.

KKKC inf.

2017 02 24 – 03 26
Atidarymas – vasario 24 d., penktadienį, 18 val.
Fotografijos galerija, Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro parodų rūmuose, II aukšte (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda).
Parodą organizuoja Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyrius.
photoklaipeda.lt

Į šiandieninę tikrovę V. Pletkus žvelgia tarsi iš kažkada išgyventos, bet dabar jau tik menamos praeities. Todėl dabartis V. Pletkaus kūryboje įgyja subjektyvų vaizdinį, nusėtą praeities reliktais, susijusiais su įvairiais istorijos laikotarpiais ir kontekstais. V. Pletkaus fotografijose galima išvysti buvusių tarybinių fermų griuvėsius, apleistą raketinės bazės starto aikštelę, tarybinių laikų paminklą ar ant sienos išpieštą svastiką. Praradę savo pirminę paskirtį bei funkcionalumą, buvę galios simboliai apnuogina tik šiurkščią materiją ir savo egzistavimo beprasmybę. Tą patį išduoda ir nusidėvėję kasdienybės objektai: senas autobusas, yrančios sūpynės ar parduodami namai.

Kita vertus, V. Pletkaus kritika nėra nukreipta tik į konkretų istorinį laikotarpį, jo ideologiją ar kasdienybę. Šio autoriaus darbuose šiuolaikinės, nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos projektai atrodo tokie pat neperspektyvūs, kaip ir didieji komunizmo užmojai. Fotografas pastebi, kaip neadekvačiai į šiandienos kontekstą įsiterpia pasibaigusį sovietmetį pakeitusio kapitalizmo ženklai ar jau nauja ideologija pagrįsto militarizmo apraiškos.

Vis dėlto, istorinių laikotarpių ženklai apibrėžia tik akivaizdųjį V. Pletkaus fotografijų turinį, bet neriboja jų prasmės. Fotografui, regis, ne tiek svarbu demaskuoti atskiro laikotarpio ar ideologijos beprasmybę, kiek provokuoti abejones pačiais racionalaus pasaulėvaizdžio pagrindais. Autoriaus darbai nepalieka galimybės vienus istorijos tarpsnius bei ideologijas pasmerkti ir nesuteikia vilties kitose atrasti „teisingą“ visuomenės modelį ir prasmingos žmogaus egzistencijos pavyzdžius. Vietoje to, fotografas verčia užduoti nepatogius klausimus: ar neperspektyvi yra konkreti socialinė santvarka, ar pati (san)tvarkos idėja? O gal ir individualaus žmogaus egzistencija iš esmės neturi perspektyvos? Galbūt, žmonija apskritai yra „neperspektyvus projektas“?

V. Pletkaus fotografijose praeitis atrodo dar nepraėjusi, nes jos paliktos tuštumos neužpildė nei prasminga dabartis, nei ateities lūkesčiai. Materialaus, betikslio buvimo, kurį žymi tik nuolatinio nykimo ženklai, akivaizdoje laiko tėkmės neįmanoma nužymėti reikšmingais įvykiais, todėl prasmę praranda ir mums įprasta linijinė laiko samprata. Leisdamas fotoaparatui fiksuoti aplinkinę realybę tokiame būvyje, kurio negalima artikuliuoti nei vien dokumentinėje vaizdo plotmėje, nei metaforiškai perteikta konkretaus laikotarpio kritika, V. Pletkus atskleidžia ne tik žmonių apleistų vietovių, bet ir prasmės netekusios egzistencijos tuštumą.
Tomas Pabedinskas

KKKC inf.

KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) 2017 m. vasario 24 d., penktadienį, 17 val. atidaroma tapybos paroda „Tradicijų ir pokyčių karta“. Ekspozicijoje – XX amžiaus 10 dešimtmečio Tapybos katedros studentų darbai iš VDA muziejaus fondų, parodos kuratorius – Vidas Poškus.

Klaipėdos parodų rūmuose eksponuojami Vilniaus dailės akademijos vienos seniausių – Tapybos katedros 10 dešimtmečio studentų darbai iš akademijos muziejaus rinkinių. 1990–2000 metai VDA, kaip ir visos valstybės, istorijoje buvo kupini pokyčių, pasikeitimų ir vertybių perkainojimo. Viena vertus, tai buvo susiję su politinės, socialinės, ekonominės, kultūrinės situacijos kaita, iš kitos pusės – akademija, kaip ir bet kuri žmonių bendruomenė, turi ir net priversta keistis – tam, kad derintųsi prie pakitusių sąlygų, dėl to, jog vidinės transformacijos lemia progresą, kitokios kokybės kūrimą.
 
1989 metais įvykus savotiškai revoliucijai tuometiniame Dailės institute, besimokantieji tapybos buvo vieni iš to „perversmo“ katalizatorių. Studentų iniciatyva dalis senosios kartos dėstytojų buvo priversti palikti VDA (nors tokie autoritetai, kaip Augustinas Savickas, dirbo ir toliau, iki 1993 m.). Katedros vedėju tapo Arvydas Šaltenis, 1994 m. šiam tapus rektoriumi, jį pakeitė Ričardas Povilas Vaitiekūnas. Čia darbuojantis Leonardui Gutauskui, Linui Katinui, Mindaugui Skudučiui, Leopoldui Surgailiui ir kitiems, netrukus pradėjo dėstyti jaunesnės kartos menininkai – Henrikas Čerapas, Jonas Gasiūnas, Ričardas Nemeikšis. Didelį postūmį ne tik instituciniams, bet gilesniems pokyčiams suteikė 1992 metais vizitavęs profesorius Kęstutis Zapkus. Jis tiesiogiai paveikė konceptualia raiška Lietuvos meno scenoje tiesiog sprogusią studentų tapytojų grupuotę „Geros blogybės“ (parodoje dviem darbais, dedikuotais van Goghui, atstovaujamas Julius Ludavičius yra būtent iš jos). Dešimtmečio viduryje analogišką impulsą teikė studentų stažuotės užsienyje, antai Irma Leščinskaitė, Solomonas Teitelbaumas 1996 metais studijavo Zalcburgo vasaros dailės akademijoje pas Leoną Golubą, Nancy Spero.

Parodoje eksponuojami įvairiausių metų, skirtingų kursų studentų kursiniai ir diplominiai darbai, siekiant atskleisti tiek tuo metu dirbusių dėstytojų įvairovę bei jų dėstymo specifiką, tiek studentų (daugelis jų yra tapę ryškiomis meno pasaulio asmenybėmis) meninius charakterius. Specialiai Klaipėdos publikai į kolekciją yra įtraukti uostamiestyje gyvenančių tapytojų – tokių, kaip Virginijus Viningas ar Irma Leščinskaitė, studijų laikotarpio darbai.

Paroda veiks iki 2017 m. kovo 19 d.
KKKC Parodų rūmų (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) darbo laikas: trečiadienį–sekmadienį 11–19 val.

KKKC inf.

KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) spalio 14 d., penktadienį, 18 val. atidaroma paroda „Postidėja IV. Karas“, kuratorė – Laima Kreivytė. Dalyvauja menininkės: Jurga Barilaitė, Cooltūristės, Nezaket Ekici, Kristina Inčiūraitė, Aurelija Maknytė, Sigita Maslauskaitė, Neringa Rekašiūtė, Eglė Ridikaitė, Laisvydė Šalčiūtė, Laura Zala. Atidarymo metu vyks Cooltūrisčių ir „Sheep Got Waxed“ performansas „Himnų kova. Skaldyk ir valdyk“.

Kodėl karas? Net jei nenorime apie tai galvoti, jis jau yra čia. Ne tik mūšio lauke ir pabėgėlių stovykloje, Ukrainoje ir Sirijoje, televizijos ekranuose ir socialiniuose tinkluose. Anot Paulio Virilio, vyksta pasaulinis pilietinis karas – nes kovojama su piliečiais nepaisant valstybių sienų. Miestas tapo mūšio lauku, kuriame juda gyvi taikiniai ir gyvos uždelsto veikimo bombos. Šis asimetriškas transpolitinis karas veikia visus, ir įsivaizduojama mažos šalies ramybė nėra išsigelbėjimo pažadas.

KKKC inf.

Rugsėjo 9 d., penktadienį, 17 val. KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) atidaroma Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato skulptoriaus Regimanto Midvikio (1947–2015) memorialinė paroda „3M“, kuratorė – Aldevina Sturienė.

Pernai birželio 12-ąją skulptorius Regimantas Midvikis pabaigė paskutinį savo kūrinį – skulptūrinį ekslibrisą E. Hemingvėjaus „Seniui ir jūrai“, ir išėjo. Palikęs mums iškilius savo darbus – ir sukurtas, bet dar nepastatytas, ir jau gyvenančias savąjį gyvenimą skulptūras. Tarp pastarųjų – ir, pasak paties kūrėjo, jo trys didžiosios „M“: Mindaugas, Mažvydas ir Miltinis.

KKKC inf.

Rugsėjo 9 d., penktadienį, 18 val. KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) pristatoma Andrus Joonas (Estija) kūrybos paroda „Proto banglentininkas, vol. 4“ („Mindsurfer, vol. 4“) ir performansas „Geltonojo vilko sugrįžimas“ („Return of the Yellow Wolfman“).

Tarpdisciplininio meno kūrėjo Andrus Joonas kūrybiniu imperatyvu tapo rašytojo, budizmo meditacijos mokytojo Sogyalo Rinpoche’s mintis apie šiuolaikinio meno prasmę: „Galbūt šiuolaikinis menas didžiąja dalimi yra ribotas, nes žmonės nebegalvoja apie nematomą šventą meno kilmę ir paskirtį: perteikti žmonėms jų tikrosios prigimties viziją ir vietą pasaulyje, kad jie vėl ir vėl iš naujo įsisąmonintų gyvenimo vertę ir jo begalines galimybes.“ Anot kūrėjo, galima naršyti internete arba begaliniame prote; žmogaus vystymasis nėra prabangos dalykas, tai neatsiejama kiekvieno iš mūsų dalis. Paroda yra asmeninė menininko erdvė – tiek mentaline, tiek fizine prasme, kurioje jis gali sąžiningai komunikuoti su žiūrovu ir būti asmeniškai atsakingas už savo kūrybą.

KKKC inf.

Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Meno kieme (Bažnyčių g. 4, Klaipėda) nuo lapkričio 18 d. pirmadieniais ir trečiadieniais 17.30–19 val. vyks japonų kalbos užsiėmimai. Kviečiami norintieji išmokti kalbėti japoniškai bei besidomintieji kaligrafija – renkama nauja pradedančiųjų lygio grupė.

Pasauliui vis labiau trinant tradicines ribas ir sienas, komunikacija tarp Vakarų ir Rytų kultūrų kaskart tampa vis glaudesnė. Ir nebūtinai tik keliaujant – Rytų šalių kultūra vakariečius pasiekia per literatūrą, kiną ar kitas meno formas.

KKKC Meno kiemas taip pat įsitraukęs į šį kultūrų jungties procesą – nuo pernai čia veikiančių japonų kalbos kursų populiarumas tik patvirtino klaipėdiečių norą neužsisklęsti, plėsti akiratį ir žinias. Juolab kad šių kursų lektorė, profesionali grafikė ir japonų kalbos vertėja Lina Itagaki pamokose neapsiriboja vien tradicinėmis kalbos dėstymo metodikomis – žinioms įtvirtinti kiekvieną pamoką skiriama laiko ir kursų dalyvių itin pamėgtai kaligrafijai. Anot L. Itagaki, tai pats geriausias būdas ne tik atsikvėpti nuo mokymosi – abėcėlės ženklų bei hieroglifų rašymas tušu padeda juos lengviau įsiminti.

Nuo lapkričio 18 dienos KKKC Meno kiemas vėl kviečia į japonų kalbos ir kaligrafijos kursus. Jie vyks du kartus per savaitę – pirmadieniais ir trečiadieniais. Pasak Linos Itagaki, šių užsiėmimų tikslas – išmokyti kursų lankytojus japonų kalbos pradmenų – hiraganos ir katakanos abėcėlių bei sudaryti paprastus sakinius, pasisveikinti, prisistatyti, paklausti paprastų klausimų ir pan.