7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Dalia Kutkaitė

Dalia Kutkaitė

Juos galima atpažinti

Paroda „Dienoraštis“ Modernaus meno centre

Tai viena iš parodų ciklo „Kūnas. Lietuvių grafika 1980–2013“ dalis. Parodoje ,,Dienoraštis“ pristatomos keturios menininkės: Irma Balakauskaitė, Inga Dargužytė, Danutė Gražienė ir Asta Rakauskaitė. Šių autorių grafikoje kūnas tampa žmogaus emocijų, asmeninių potyrių pasakotoju.
Ekspozicija pradedama grafikės I. Balakauskaitės darbais. Nenutolusi nuo savo ankstesnės kūrybos, kurioje vyrauja beveik antgamtiškos išvaizdos figūros bei teatro scenovaizdžius primenanti aplinka, autorė žiūrovą ir čia įveda į vidinės įtampos, net sąmyšio būseną. Ekscentriškos jos figūros atrodo lyg įkalintos vaizduojamoje erdvėje. Ne visai įskaitomi įrašai ranka verčia stebeilytis į kūrinius dar labiau susikaupus, žada išsipasakojimo situaciją. Tačiau iki galo neatsiskleisdamas dienoraštis lieka užkoduota paslaptimi – ne kiekvienam lemta jį perskaityti. Akį ypač traukia dinamiškas figūrų bruzdėjimas – lyg pasimetusios ar pamišusios jos, rodos, blaškosi. Galima tik spėlioti, mėginti intuityviai suprasti vaizduojamų figūrų būsenas.

Danutės Gražienės darbų ekspozicija. A. Lekytes nuotr.
Danutės Gražienės darbų ekspozicija. A. Lekytes nuotr.
Danutės Gražienės darbų ekspozicijos fragmentas. A. Lekytes nuotr.
Danutės Gražienės darbų ekspozicijos fragmentas. A. Lekytes nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Lekytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Lekytės nuotr.
Irmos Balakauskaitės darbų ekspozicija. A. Lekytes nuotr.
Irmos Balakauskaitės darbų ekspozicija. A. Lekytes nuotr.
Astos Rakauskaitės darbų ekspozicija. A. Lekytes nuotr.
Astos Rakauskaitės darbų ekspozicija. A. Lekytes nuotr.
Dalia Kutkaitė

Tekstilės turtai

Pokalbis su Bažnytinio paveldo muziejaus fondų saugotoja Rita Pauliukevičiūte

Kas slepiasi po žodžiais bažnytinė tekstilė?

Didžiausią skaičiumi Bažnytinio paveldo muziejaus rinkinio dalį sudaro liturginiai drabužiai: arnotai, dalmatikos, kapos, stulos ir kt. Įvairios XX a. liturginės reformos palietė ir dvasininkų aprangą, tad pakitus drabužių formoms daugybė jų sugulė į bažnyčių zakristijų ar palėpių komodas, kur sąlygos dažnai nėra palankios audiniams saugoti. Tiesa, galima pasidžiaugti, kad dažnoje aplankytoje bažnyčioje buvo rūpinamasi nenaudojamais liturginiais drabužiais, jie peržiūrimi, vėdinami, deja, ne visur yra kam tai daryti. Tokie nebenaudojami drabužiai dažniausiai

Siuvinėtos dalmatikos fragmentas, Prancūzija (?), XVIII a. vid. Vilniaus Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia. K. Stoškaus nuotr.
Siuvinėtos dalmatikos fragmentas, Prancūzija (?), XVIII a. vid. Vilniaus Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia. K. Stoškaus nuotr.
Arnotas, XVIII a. Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia. K. Stoškaus nuotr.
Arnotas, XVIII a. Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia. K. Stoškaus nuotr.
Veliumas, XVIII a. Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčia. K. Stoškaus nuotr.
Veliumas, XVIII a. Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčia. K. Stoškaus nuotr.
Liturginis drabužis persiūtas iš carinės Rusijos valdininko munduro. K. Stoškaus nuotr.
Liturginis drabužis persiūtas iš carinės Rusijos valdininko munduro. K. Stoškaus nuotr.
Liturginis drabužis persiūtas iš carinės Rusijos valdininko munduro. Fragmentas. K. Stoškaus nuotr.
Liturginis drabužis persiūtas iš carinės Rusijos valdininko munduro. Fragmentas. K. Stoškaus nuotr.