2014 vasario 14–28 d.
Šių metų pradžioje itin džiugina diskusijos, siūlančios susimąstyti apie maišto fotografijoje kainą ir būtinybę. Šios diskusijos vis dar semiasi syvų iš NDG vykstančios V. Luckaus fotografijų parodos, kuri tarsi eksponuotas fotopopierius vėsokų ryškalų vonelėje vis dar neleidžia aiškiai įžiūrėti problemų kontūrų ir akcentų. Stebime atsirandant vis naujas detales, kurios nustelbia anksčiau išryškėjusias, o koks bus galutinis rezultatas – neaišku. Bet ar turi būti aišku? Ar fotografija turi tikslą? Ar ji reprezentuoja autorių? Kartais atrodo, kad fotografą pažinti galime, žvelgdami į jo darbus, betgi žiūrovo akis ir žiniasklaida godi – darbuose mėgstama ieškoti fotografo gyvenimo faktų, kurie kaip efektingas filtras iškreipia ir darbų suvokimą.
Analoginės fotografijos mėgėjų padangėje neseniai sušvito naujas įvykis. Vasario 17 d. dieną įvyko steigiamasis Lietuvos analoginės fotografijos (LAFA) susirinkimas. LAFA – tai analoginės fotografijos kūrėjų bendruomenę jungianti asocijacija, siekianti populiarinti įvairias ne skaitmeninės, senosios fotografijos formas ir būdus, materialaus atspaudo naudojimą. LAFA nariai ketina rengti parodas, užsiimti šviečiamąja edukacine veikla, dalintis informacija apie analoginės fotografijos problematiką. Susirinkimo metu buvo išrinkti valdybos nariai Gintas Kavoliūnas, Domas Rinius, Kipras Kasputis, Mingailė Bartkevičiūtė, Mindaugas Rakštelis, Petras Saulėnas, Renaldas Kalnius, Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė. Pirmuosius LAFA gyvavimo metus pirmininko pareigas eis pagrindinis asocijacijos inicijatorius ir steigėjas Andrius Penkauskas. Nuo balandžio 8 d. asocijacija yra oficialiai įtvirtinta organizacija, savo veiklą grindžianti Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu ir kitais Vyriausybės nutarimais.
