Parodoje pristatomas seniausiu Lietuvoje esančiu tapybos darbu įvardijamas, XV ir XVI amžių sandūra datuojamas stebuklingas Lukiškių Dievo Motinos atvaizdas. Rašytiniai šaltiniai liudija, kad šią ikoną iš karo su Maskva apie 1649 m. į savo Dumblio dvarą atsivežęs Lazdijų seniūnas, Lietuvos artilerijos generolas Motiejus Korvinas Gosievskis (†1683). Jo sūnus Vincentas Gosievskis dovanojo ją Seinų dominikonams, o šie – Vilniaus Lukiškių Šv. Pilypo ir Jokūbo dominikonų vienuolynui. Rodoma ir 1737 m. išleista prie paveikslo patirtų stebuklų knyga „Mistinis fontanas“, pateikiama detali Lukiškių Dievo Motinos istorija, ikonografiniai tyrimai, vaizdžiai parodyta restauravimo darbų eiga.
Lukiškių Dievo Motinos ikonos ekspozicija – puiki proga aptarti praeities paveldą, kuris ir pats kinta, ir keičiasi jo kontekstas. Iš pradžių pristatysiu stačiatikių religinį atvaizdą – ikoną kaip tapybos darbą. Paprastai tapoma ant lentos, šiaurės kraštuose dažniausiai liepos, nes tai vienas iš minkščiausių medžių ir nesakingas. Vidurinė lentos dalis
Lukiškių Dievo Motina prieš restauravimąDievo Motinos veidas pradėjus daryti zondus. FragmentasKūdikėlio veidas, atidengtos akysRestauruota Lukiškių Dievo Motina. XV a. pab. – XVI a. pr.
