7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Giedrė Mickūnaitė

Giedrė Mickūnaitė, Agnė Narušytė

Normalybės privilegija

Pokalbis Baltijos šalių dailėtyrininkų konferencijai pasibaigus

Giedrė Mickūnaitė: Tradicinį kas porą metų rengiamų Baltijos šalių dailėtyrininkų konferencijų ritmą išbalansavo COVID-19 pandemija, o 2022 m. vasario 24 d. prasidėjusi rusijos invazija į Ukrainą išstūmė į aktualių veiklų užribį, tad tik karui Ukrainoje tapus rutina (nors ir siaubinga tai konstatuoti) imta galvoti apie tęstinumą. Spalio 4–5 d. Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros institutas, bendradarbiaudamas su Latvijos ir Estijos dailės akademijomis bei nacionalinėmis Dailės istorikų (Latvijoje ir Estijoje dar ir kuratorių) draugijomis, surengė tarptautinę konferenciją „Baltijos dailėtyros: vaidmenys, vertinimai, ryšiai“.

Auditorija paruošta Baltijos šalių dailėtyrininkų konferencijai. 2024 m. S. Butrimienės nuotr.
Auditorija paruošta Baltijos šalių dailėtyrininkų konferencijai. 2024 m. S. Butrimienės nuotr.
Dailėtyros instituto direktorė dr. Dalia Klajumienė sveikina konferencijos dalyvius. 2024 m. S. Butrimienės nuotr.
Dailėtyros instituto direktorė dr. Dalia Klajumienė sveikina konferencijos dalyvius. 2024 m. S. Butrimienės nuotr.
Baltijos šalių dailėtyrininkų konferencijos dalyviai. 2024 m. S. Butrimienės nuotr.
Baltijos šalių dailėtyrininkų konferencijos dalyviai. 2024 m. S. Butrimienės nuotr.
Dr. Giedrė Mickūnaitė pristato pranešėją – dr. Agnę Narušytę. 2024 m. S. Butrimienės nuotr.
Dr. Giedrė Mickūnaitė pristato pranešėją – dr. Agnę Narušytę. 2024 m. S. Butrimienės nuotr.
Pranešimą skaito dr. Karolina Jakaitė ir dr Triin Jerlei. 2024 m. D. Klajumienės nuotr.
Pranešimą skaito dr. Karolina Jakaitė ir dr Triin Jerlei. 2024 m. D. Klajumienės nuotr.
Kavos pertraukėlė. Konferencijos dalyvės dr. Giedrė Mickūnaitė, dr. Krista Kodres ir dr. Katrin Kivimaa. 2024 m. S. Butrimienės nuotr.
Kavos pertraukėlė. Konferencijos dalyvės dr. Giedrė Mickūnaitė, dr. Krista Kodres ir dr. Katrin Kivimaa. 2024 m. S. Butrimienės nuotr.
Dr. Giedrė Mickūnaitė moderuoja diskusiją, kalba dr. Aiga Dzalbe, dr. Agnė Narušytė ir dr. Katrin Kivimaa. 2024 m. D. Klajumienės nuotr.
Dr. Giedrė Mickūnaitė moderuoja diskusiją, kalba dr. Aiga Dzalbe, dr. Agnė Narušytė ir dr. Katrin Kivimaa. 2024 m. D. Klajumienės nuotr.
Konferencijai pasibaigus – beveik visų dalyvių nuotrauka. 2024 m. D. Klajumienės nuotr.
Konferencijai pasibaigus – beveik visų dalyvių nuotrauka. 2024 m. D. Klajumienės nuotr.
Giedrė Mickūnaitė

Prarasti, kad atrastum?

„Lukiškių Dievo Motina. Kad būtų atvilgytos sudiržusios širdys Bažnytinio paveldo muziejuje 

Parodoje pristatomas seniausiu Lietuvoje esančiu tapybos darbu įvardijamas, XV ir XVI amžių sandūra datuojamas stebuklingas Lukiškių Dievo Motinos atvaizdas. Rašytiniai šaltiniai liudija, kad šią ikoną iš karo su Maskva apie 1649 m. į savo Dumblio dvarą atsivežęs Lazdijų seniūnas, Lietuvos artilerijos generolas Motiejus Korvinas Gosievskis (†1683). Jo sūnus Vincentas Gosievskis dovanojo ją Seinų dominikonams, o šie – Vilniaus Lukiškių Šv. Pilypo ir Jokūbo dominikonų vienuolynui. Rodoma ir 1737 m. išleista prie paveikslo patirtų stebuklų knyga „Mistinis fontanas“, pateikiama detali Lukiškių Dievo Motinos istorija, ikonografiniai tyrimai, vaizdžiai parodyta restauravimo darbų eiga.
 

Lukiškių Dievo Motinos ikonos ekspozicija – puiki proga aptarti praeities paveldą, kuris ir pats kinta, ir keičiasi jo kontekstas. Iš pradžių pristatysiu stačiatikių religinį atvaizdą – ikoną kaip tapybos darbą. Paprastai tapoma ant lentos, šiaurės kraštuose dažniausiai liepos, nes tai vienas iš minkščiausių medžių ir nesakingas. Vidurinė lentos dalis

Lukiškių Dievo Motina prieš restauravimą
Lukiškių Dievo Motina prieš restauravimą
Dievo Motinos veidas pradėjus daryti zondus. Fragmentas
Dievo Motinos veidas pradėjus daryti zondus. Fragmentas
Kūdikėlio veidas, atidengtos akys
Kūdikėlio veidas, atidengtos akys
Restauruota Lukiškių Dievo Motina. XV a. pab. – XVI a. pr.
Restauruota Lukiškių Dievo Motina. XV a. pab. – XVI a. pr.