Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje, Vilniaus g. 33, Kaune
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje, Vilniaus g. 33, Kaune balandžio 15 d., pirmadienį, 10 val. vyks vertingiausių Lietuvos istorinių monetų replikų pristatymas. Pirmoji kolekcijos moneta – Žygimanto Augusto lietuviškas portugalas 1562 m.
„Monetų namų“ atstovė Ieva Galiauskienė kartu su Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus numizmatikos skyriaus vadovu Ignu Narbutu pristatys vertingiausių ir reikšmingiausių Lietuvos istorinių monetų replikas, papasakos apie jų simbolines reikšmes ir sukūrimo kelią. Renginyje taip pat dalyvaus Lietuvos numizmatikos ekspertas, profesorius Stanislovas Sajauskas.
Balandžio 4 d., ketvirtadienį, 16 val.
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus M. Žilinsko dailės galerijoje, Nepriklausomybės a. 12 , Kaune Balandžio 4 d., ketvirtadienį, 16 val. kviečiame į susitikimą su Francescos Galliani parodos „Atminties išlaisvinimas“ („A freedom state of mind“) kuratoriumi Enzo Fornaro.
Specialiai atvykstantis garsus italų kuratorius E. Fornaro pristatys F. Galliani darbų parodą, mielai atsakys į visus klausimus bei kvies pokalbiui apie fotografiją, meną ir kūrybą.
F. Galliani yra tarptautiniu mastu pripažinta menininke, kurios darbai eksponuojami plačiai visame pasaulyje. Jos kūriniai buvo rodomi šalia tokių meistrų kaip Helmut Newton, Robert Mapplerthorpe, Pierre et Gilles, David LaChapelle, Joel-Peter Witkin, Man Ray ir Marina Abramovic darbų.
Fotografija, tapyba ir koliažo elementai yra jos darbo sritys. F. Galliani ant kūrinių rašydama žodžius ir frazes jau sukurtam darbui suteikia daugiau intymumo, panaikina bet kokį atstumą tarp žiūrovo ir meno kūrinio. Jos kūryba – tai vidiniai proto, troškimų, aistros ir jausmų vaizdiniai.
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Paveikslų galerijoje, K. Donelaičio g. 16, Kaune
Balandžio 5 d., penktadienį, 17 val. įvyks parodos „Zenonas Varnauskas – Kauno mokyklos maestro“ atidarymas.
Visas dailininko Zenono Varnausko (1923–2010) kūrybinis gyvenimas prabėgo Kaune. Be šios asmenybės neįsivaizduojamas XX a. Kauno meno pasaulis. Zenonas Varnauskas čia studijavo tekstilę ir grafiką (1942–1947), čia užsidegęs kūrė aukštąją dailės mokyklą ir joje dėstė. Energingas, veržlus, lankstus organizatorius. Atsidavęs, sąžiningas kompozicijos, piešimo, tapybos dėstytojas. Impulsyvus, eksperimentuojantis ir labai savitas tapytojas, tekstilininkas, grafikas.
M. Žilinsko dailės galerijoje, Nepriklausomybės a. 12 , Kaune
Nuo kovo 23 d., šeštadienio pradės veikti Francescos Galliani paroda „Atminties išlaisvinimas“ („A freedom state of mind“).
F. Galliani yra tarptautiniu mastu pripažinta menininke, kurios darbai eksponuojami plačiai visame pasaulyje. Jos kūriniai buvo rodomi šalia tokių meistrų kaip Helmut Newton, Robert Mapplerthorpe, Pierre et Gilles, David LaChapelle, Joel-Peter Witkin, Man Ray ir Marina Abramovic darbų.
M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje, M. K. Čiurlionio g. 35, Druskininkuose
Kovo 8 d. atidaryta paroda „Sesuo rūpintojėlė“, skirta M. K. Čiurlionio sesers Valerijos Čiurlionytės-Karužienės atminimui.
Šia ekspozicija pradedamas parodų ciklo „M. K. Čiurlionis ir Druskininkai“ maratonas, dedikuotas M. K. Čiurlionio memorialinio muziejaus 50-mečiui.
Parodoje eksponuojami Vlado Eidukevičiaus, Mildos Kulikauskienės, Petro Stausko, Vytauto Klemkos tapybos darbai bei gausus nuotraukų lobynas, memorialinai daiktai iš M. K. Čiurlionio memorialinio muziejaus archyvo, padeda atkurti ne tik iškiliosios muziejininkės portretą, bet ir M. K. Čiurlionio pamėgtų Druskininkų, tėvų namų atmosferą.
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus M. Žilinsko dailės galerijoje, Nepriklausomybės a. 12 , Kaune
Kovo 8 d., penktadienį, 17 val. įvyks Jono Rimšos (1903–1978) parodos „Bronziniai žmonės. Atskleidęs indėnų dvasią“ atidarymas.
J. Rimša – vienas ryškiausių lietuvių išeivijos dailininkų, garsinusių Lietuvos vardą svetur, – nusipelnęs Bolivijos kultūrai, apdovanotas aukščiausiu iš civiliams skiriamų „Andų Kondoro kavalieriaus ordinu“. Jam suteiktas Bolivijos valstybės Garbės piliečio titulas (1950) ir Garbės profesoriaus vardas (1974). Bolivijos vyriausybė iš dailininko įsigijo apie 250 paveikslų ir perdavė juos svarbiausioms valstybės įstaigoms. Didžiulis ir įspūdingas Rimšos paveikslas „La Paso įkūrimas“ (1948) kabo Bolivijos sostinės municipaliteto rūmų salėje. Nemažai darbų yra La Paso centriniame banke, taip pat pas privačius asmenis.
J. Rimša, šalia Cecilio Guzmáno de Rojaso, laikomas stipriausiu bolivų dailininku, vienu iš geriausių visoje Iberoamerikoje. Gyvenimo aplinkybių nublokštas į tolimus kraštus, jis niekada neužmiršo Lietuvos, svajojo joje apsilankyti. 1938 m. tris savo paveikslus Rimša atsiuntė į IV Rudens dailės parodą Kaune, iš kurių vieną nupirko Čiurlionio galerija. Gyvenimo saulėlydyje Lietuvos dailės muziejui Rimša padovanojo 23 geriausius paskutiniojo – Taičio kūrybos periodo darbus.
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Keramikos muziejuje, Rotušės a. 15, Kaune
Kovo 1 d., penktadienį, 17 val. įvyks tarptautinės Baltijos šalių šiuolaikinės keramikos parodos „Pavasaris 2013“ atidarymas.
Jau septintąjį kartą vyksianti Baltijos šalių šiuolaikinės keramikos paroda „Pavasaris 2013“ supažindins su naujausiomis keramikos meno tendencijomis, technologiniais ieškojimais bei originaliais kūrybiniais sprendimais.
Šių metų ekspozicijoje šalia vyresniosios kartos dailininkų parodoje dalyvauja nemažas būrys jaunųjų menininkų. Parodoje savo darbus pristato kūrėjai iš Estijos, Latvijos, Lenkijos ir Lietuvos.
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Paveikslų galerijoje, K. Donelaičio g. 16
Kovo 1 d., penktadienį, 17 val. įvyks Aleksandros Jacovskytės fotografijų parodos „Vilniaus vaizdai“ atidarymas.
A. Jacovskytė – žinoma teatro dailininkė. Yra sukūrusi scenografiją ir kostiumus daugybei teatro spektaklių, operų ir baletų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
Ši menininkė nuo studijų laikų fotografuoja draugus, kolegas, pažįstamus ar žinomus žmones parodų atidarymuose, įvairiuose interjeruose ir Vilniaus senamiestyje, kuris daugeliu atvejų jau nebėra toks, koks buvo tada, prieš daug metų. Menininkė turi sukaupusi nuo 1963 iki 1993 metų žymių Lietuvos kultūros veikėjų portretų. Tai: Rimtautas Gibavičius, Vytautas Kalinauskas, Audrius Puipa, Mečislovas Bulaka, Antanas Mončys, Algimantas Švėgžda ir daugelis kitų.
