Autorius: VGMC inf.

VGMC inf.

2017 m. balandžio 5–29 dienomis Vilniaus grafikos meno centro ekspozicijų salėje „+“ veiks Dalios Juodakytės kūrybos paroda „Hedonisto užrašai. Kūrėjas prieš Sukurtąjį“.

Atidarymas 2017 m. balandžio 5 d., 18 val. VGMC ekspozicijų salėje „+“ (Latako g. 3, Vilnius)
2016 m. baigusi studijas Vilniaus dailės akademijoje, Dalia Juodakytė tęsia savo kūrybinius ieškojimus pasitelkdama išgalvoto personažo Dovydo Tylos (Hedonisto) istoriją. Jaunosios kartos menininkės kūryboje glaudžiai persipina vaizduojamoji dailė ir proza, kurių pagalba meninė fikcija parodoje tampa laikinai instaliuota realybe.

„Ar gali būti taip, kad fikcija pranoksta savo autorių? Taip (greičiausiai) nutiko man. Negana to, kad Hedonistas turi aukštesnį IQ, automobilį, butą, visus reikiamus gabumus ir galimybes nuolatos tobulėti profesinėje srityje, o jo tekstus spausdina kultūriniai savaitraščiai, jam dar tenka garbė kartu dalyvauti mano pirmojoje parodoje!

Dovydas Tyla nėra profesionalus dailininkas ir su šia sritimi yra susijęs tik tiek, kad piešti jį mokė mama, kai šis dar buvo mažas. Motina buvo iliustratorė ir tapytoja. Dabar ji jau mirusi, o Dovydas naudojasi jos palikimu – drobėmis ir dažais. Pamačiusi Dovydo darbus, kuriuos jis daro laisvalaikiu, pasiūliau daryti bendrą parodą. Nesuprato, bet sutiko. Tada mudu nusprendėm parungtyniauti piešiniais. Dėl šios priežasties kai kurie motyvai ir kompozicijos mūsų darbuose labai panašūs. Kūrėme vienas kito portretus, taip pat piešėm iš nuotraukų, kurias Dovydas darė savo „Zenit“ fotiku. Vaizdavome tai, kas kiekvienam iš mūsų svarbu ir taip, kaip kiekvienas mokam bei norim. Visai netrukus Dovydas įsijautė į talentingo menininko vaidmenį ir pamatęs mano darbą, kuriame nutapytas medituojantis jogas tarė:
– Labai jau tobulas. Ir kam tiek stengtis, Dalia?
– Padaryk geriau, – pajuokavau.
– Challenge accepted!..
Po kelių dienų jis pakvietė mane į svečius parodyti naujo šedevro. Viršūnė!
Mano tobulą medituojantį jogą Dovydas pavertė pašaipia auksine figūra, kuri abiem rankom rodo fakus!

Darydami darbus neretai susitikdavome, šnekėdavomės, netgi susiginčydavom. Dažnai diskutuodavome apie tai, kas yra profas, o kas ne. Ar jeigu baigei dailės akademiją tu jau profas? Ar jeigu moki nupiešti žmogų tu jau kietas? O gal kaip tik: kuo labiau „nemoki“, tuo laisvesnis esi?
Mudviejų darbai labai skirtingi, dėl to vienas šalia kito atsiskleidžia didžiausiu pajėgumu. Vienas autorius atspindi aiškią ir šviesią, tobulybės siekiančią žmogaus prigimties pusę. Kitas atstovauja atvirkštinę – instinktus, spontaniškumą, agresiją, jėgą, emocijas, laisvę.

Dovydas darė viską, ko neleidžiu savo mokiniams per kompozicijos pamokas – naudojo dažus tiesiai iš dėžutės (nemaišė spalvų), tapė juoda spalva, nedarė eskizų, pradėdavo piešti „nuo akies“ (piešimo būdas, kai pradedi vaizduoti objektą nuo detalių, nors derėtų nuo pamatų). Mano metodai buvo pagrįsti taisyklėmis – eskizavau prieš pradėdama didelį darbą, kruopščiai apgalvodavau kompozicijas, koloritą, turinį, nenaudojau juodos spalvos, vienai spalvai surasti (susimaišyti) kartais užtrukdavau daugiau nei valandą. Tuo tarpu, kai kurie Dovydo darbai netrukdavo nė pusvalandžio. Tad liko vienintelis klausimas (publikai): KIENO DARBAI GERESNI?“
Dalia Juodakytė

Organizatorius Vilniaus grafikos meno centras
Rėmėjai LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos dailininkų sąjunga
Informacija +370 5 261 19 95, graphic.lt

VGMC inf.

2017 m. balandžio 5–29 dienomis Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairė-dešinė“ veiks Ramintos Šumskytės Sum kūrybos paroda „Ex voto' 365“. Atidarymas 2017 m. balandžio 5 d., 18.30 val. VGMC galerijoje „Kairė-dešinė“ (Latako g. 3, Vilnius)

Votas – lot. votum - linkėjimas, dovana, pažadas. Tai asmeninės padėkos, įžado arba prašymo ženklas, maldaujant dieviškųjų jėgų pagalbos. Tvirtinamas ant šventyklos sienų, prie ypatingai garbinamo ar stebuklingu laikomo šventojo atvaizdo, statulos arba relikvijų saugojimo vietose. Daugelyje Europos šalių votai vadinami lotyniškais žodžiais – ex voto - pagal duotą pažadą.
Krikščionių pasaulyje paprotys aukoti votus fiksuotas jau IV a. Iki XVII a. vidurio dominavo vaškiniai ir ant mažų medinių lentelių tapyti votai. XVII–XVIII a. įsigalėjo tradicija šventųjų paveikslus ar statulas puošti įvairiais brangiais papuošalais: vėriniais, segėmis, kryželiais, rožiniais.

Dauguma Lietuvos bažnyčiose kabančių senųjų votų – sukurti XIX ar XX a. pr. Dažniausiai tai žmogaus kūno dalių formas – širdį, akis, kojas, rankas ir kt. atkartojančios metalo plokštelės, pagamintos iš aukso, sidabro ar paauksuoto vario. Populiariausias ir daugiausiai prasmių turintis votas – širdis.

Aukojimo formulė, kai prašoma malonė, mainais į kažką aukojamo – savotiški prekybiniai mainai – būdinga visoms religijoms. Votų aukojimo tradicija, nors ir ne tokia populiari kaip ankstesniais šimtmečiais, išliko gyvybinga iki mūsų dienų. Tik kokias papildomas reikšmes ir formas šiais, silpno tikėjimo, greito maisto ir gausybės norų laikais įgyja voto ženklas? Kokiems „šventiesiems“, už kokias patirtas ar norimas patirti malones jis aukojamas?

365 votai – po vieną norą, prašymą, maldavimą kiekvienai metų dienai. Tai tik maža dalis iš neišsenkančio žmogaus norų aruodo.

Pagrindinę parodos dalį sudaro 365 „šiuolaikinių“ prašymų, maldavimų, norų ženklai – cinko ir vario raižiniai, bei „Malonių“ ir „Prašymų“ knygos. Informacinėje dalyje – glausta ex voto istorija.
Raminta Šumskytė Sum

Organizatorius Vilniaus grafikos meno centras
Rėmėjai LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba
Informacija +370 5 261 19 95, graphic.lt

VGMC inf.

2017 m. kovo 7 – balandžio 1 dienomis Vilniaus grafikos meno centro ekspozicijų salėje „+“ veiks Tatjanos Diščenko kūrybos paroda „Istorijos“. Atidarymas 2017 m. kovo 7 d., 18.00 val. VGMC ekspozicijų salėje „+“ (Latako g. 3, Vilnius)

Naujoje ofortų serijoje menininkė Tatjana Diščenko, kaip ir ankstesniuose savo darbuose, remiasi Renesanso citatomis ir rytų estetika. Jie pasireiškia tiek kūrinių plastikoje, tiek ir filosofinėse jų potekstėse. Serijoje dominuoja namų ir žmonių siluetai. Juos autorė analizuoja skvarbiu žvilgsniu ir su pavydėtinu atidumu, pasiūlydama skirtingus žiūrėjimo ir požiūrio taškus. Tarsi taip norėtų pabrėžti įvairialypiškumą, būsenų ir nuotaikų kismą ir kitokio matymo galimybę. Šiam tikslui menininkė pasitelkia netgi žvilgsnį iš šalies – parodoje greta Diščenko estampų rodomas keramikės Rūtos Šipalytės specialiai šiai ekspozicijai sukurtas keramikinis objektas. Jis vizualiai pratęsia Diščenko sukurtų namelių seką ir praplečia interpretacijos erdves nuo tvirto ir patikimo namo įvaizdžio iki gležno ir trapaus vaizdo. Vizualiai santūrūs pasakojimai estampuose byloja ir apie menininkei būdingą plastinę kalbą – sudėtingą ir precizišką spaudos būdą, asketišką, meditatyvią kompoziciją, melsvą, oro prisodrintą koloritą. Kūrinių plastika, objektai ir personažai sujungia ofortus į vientisą ir įtaigią istoriją.

Anot menotyrininkės Ievos Pleikienės, Tatjanos Diščenko metalo graviūros suskamba kaip meditatyvinio susikaupimo salelės. Grafinė vaizdo įtaiga čia stipresnė už ženkliškąsias nuorodas. Nesvarbu, ar dailininkė imasi karališkųjų simbolių, aristokratiškojo renesanso interpretacijų, ar paprasčiausio peizažo.

Organizatorius Vilniaus grafikos meno centras
Rėmėjai LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba
Informacija +370 5 261 19 95, graphic.lt

VGMC inf.

2017 m. kovo 7 – balandžio 1 dienomis Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairė-dešinė“ veiks Lidos Dubauskienės kūrybos paroda „214.8“.

Atidarymas 2017 m. kovo 7 d., 18.30 val. VGMC galerijoje „Kairė-dešinė“ (Latako g. 3, Vilnius)
Grafikės Lidos Dubauskienė kūrybos parodoje pristatomas 2011–2017 metų laikotarpiu sukurtas darbų ciklas „214.8“. Pasak pačios menininkės, pavadinimo reikšmė – atstumas. Apie ką jis? Apie čia ir dabar.

Dubauskienės kūrybai būdinga subtilaus minimalizmo ir trapaus santūrumo estetika. Menininkė geba konceptualiai perteikti asmeninę patirtį ir momentinius potyrius, taupiai, bet taikliai fiksuoti juos plokštumoje. Ankstesniame kūrybiniame etape autorei būdinga atminties autorefleksija – slapčiausių pasąmonės užkaborių susigrąžinti vaizdiniai ir jų keliami jausmai, būdingos laukimo būsenos. Šis emocinis laukas išlieka ir pastarojo laikotarpio kūriniuose, kinta tik veiksmo vieta, kuri išryškina naujus jausmų ir asociacijų pustonius. Itin svarbus tampa paprastas „čia ir dabar“ matmuo, dabarties akimirkoje išgyventos emocijos ir jų fiksavimas. Tiek geografinis 214.8 km atstumas tarp dviejų, autorei reikšmingų, taškų, tiek ir pamėgtas peizažo žanras tėra tik pretekstas, nes svarbiausiomis kūryboje išlieka asmeninės būsenos, kurias inspiruoja vietos, vaizdai ir patirtys. Būtent jie ir fiksuojami kūriniuose, atsisakant bet kokių apčiuopiamų nuorodų. Jautrias būsenas perteikia abstrakčios struktūros, sukurtos laisvais, nelyginant atsainiais potėpiais. Darbuose jaučiamas menininkės kūrybinis komfortas, prilygstantis meditacijai – gebėjimas galvoti tik apie dabarties momentą, atsisakant abejonių, baimių, netikrumo.

Organizatorius Vilniaus grafikos meno centras
Rėmėjai LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba
Informacija +370 5 261 19 95, graphic.lt

VGMC inf.

2017 m. vasario 7 – kovo 4 dienomis Vilniaus grafikos meno centre veiks grafikos ir piešinių paroda iš Povilo Ričardo Vaitiekūno kolekcijos.

Atidarymas 2017 m. vasario 7 d., 18 val. VGMC galerijoje „Kairė–dešinė“ (Latako g. 3, Vilnius)

Tapytojas Povilas Ričardas Vaitiekūnas turi sukaupęs solidų XX a. tapybos, grafikos, piešinių, objektų, skulptūrų ir periodinės spaudos rinkinį. Dailininko iniciatyva praskleisti šį archyvą suteikia žiūrovams unikalią galimybę patyrinėti intriguojančią medžiagą, kuri aprėpia platų XX a. lietuvių dailės spektrą. Kolekcijos pagrindą sudaro ryškių dailės istorijos asmenybių bei šiandien aktyviai tebekuriančių klasikų kūriniai. Rinkinyje taip pat esama menkai žinomų ir savamokslių marginalų bei pavienių užsienio menininkų darbų. Šioje parodoje pristatomi piešiniai, estampai, knygų iliustracijos, smulkieji spaudiniai (ekslibrisai, naujametiniai sveikinimai etc.), parodoma žanrų, stilių, išraiškos priemonių, technikų įvairovė.

Iki šiol niekur nerodyta asmeninė Vaitiekūno kolekcija aktuali ne tik dėl meninės savo vertės. Ji vaizdžiai liudija ir tradicijas, kurias XX a. puoselėjo Lietuvos kūrėjų bendruomenė – kultūros renginius, diskusijas, kūrinių mainus ir pan. Oficialaus dailės gyvenimo užkulisius praskleidžia pluoštas darbų, sukurtų per privačius menininkų susibūrimus. Tokie eksperimentiniai kūriniai, atsiradę laimingo atsitiktinumo dėka, nes po ranka laiku pasitaikė pieštukas, yra sklidini akimirkos polėkio ir dažnu atveju netikėtai atsiveria visai kitokia gerai žinomo autoriaus pusė.

Ši paroda – tai pragmatizmo nesukaustytas menininko-kolekcininko žvilgsnis į kolegų kūrybą, raginantis ją vertinti ir deramai saugoti. Tik ypatingas Vaitiekūno akylumas ir atida lėmė, kad kai kurių dailininkų kūriniai išliko iki šių dienų, nes jų nesaugo muziejai, o ir patys autoriai nebeturi.

Autoriai:
Jüri Arrak (1936) / Stephen Raul Anaya (1946) / Alfonsas Andriuškevičius (1940) / Valentinas Antanavičius (1936) / Arūnas Baltėnas (1956) / Konstantinas Bogdanas (1926–2011) / Konstantinas Bogdanas (jaun.) (1961) / Gerardas Bagdonavičius (1901–1986) / Juozas Brusokas (1931) / Saulius Bučas (1937–2007) / Mečislovas Bulaka (1907–1994) / Eugenijus Antanas Cukermanas (1935) / Jonas Čepas / Kostas Dereškevičius (1937) / Gražina Didelytė (1938–2007) / Chaimas Mejeris Fainšteinas (1911–1944) / Paulius Galaunė (1890–1988) / Adomas Galdikas (1893–1969) / Nicholas Garland (1935) / Rimtautas Gibavičius (1935–1995) / Stanislovas Giedraitis (1953) / Kęstutis Grigaliūnas (1957) / Leonardas Gutauskas (1938) / Antanas Gudaitis (1904–1989) / Linas Jablonskis (1959) / Vytautas Kazimieras Jonynas (1907–1997) / Danutė Jonkaitytė (1951) / Witold Jurkowski / Vytautas Kairiūkštis (1890–1961) / Elvyra Kairiūkštytė (1950–2006) / Vytautas Kalinauskas (1929–2001) / Gediminas Karosas (1936–2000) / Dalia Kasčiūnaitė (1947) / Marcė Katiliūtė (1912–1937) / Leonas Linas Katinas (1941) / Gražina Kazakevičiūtė (1936) / Arvydas Stanislavas Každailis (1939) / Vincas Kisarauskas (1934–1988) / Antanas Kmieliauskas (1932) / Henrikas Kulšys (1944–1991) / Romualdas Kunčius (1943–2014) / Algimantas Jonas Kuras (1940) / Stanislovas Kuzma (1947–2012) / Jonas Kuzminskis (1906–1985) / Tosio Kojima (1957) / Gintaras Makarevičius (1965) / Antanas Martinaitis (1939–1986) / Ignas Adakris Martinaitis (1937–1993) / Jonas Martinaitis (1898–1947) / Žibuntas Mikšys (1923–2013) / Rainer Gottlieb Mordmüller (1941) / Boleslovas Adomas Motuza-Matuzevičius (1910–1990) / Algirdas Pakeliūnas (1938–2003) / Kęstutis Paliokas (1933–1978) / Vygantas Paukštė (1957) / Stasys Petrauskas (1950–2010) / Viktoras Petravičius (1906–1989) / Algirdas Petrulis (1915–2010) / Vaclovas Ratas-Rataiskis (1910–1973) / Petras Repšys (1940) / Algis Skačkauskas (1955–2009) / Edmundas Saladžius (1950) / Augustinas Savickas (1919–2012) / Mindaugas Skudutis (1948) / Jūratė Stauskaitė (1947) / Petras Stauskas (1919–2003) / Algimantas Julijonas Stankevičius-Stankus (1933–2002) / Arvydas Šaltenis (1944) / Aleksandras Šepetys (1910–1982) / Vytautas Šerys (1931–2006) / Šarūnas Šimulynas (1939–1999) / Rimantas Šulskis (1943–1995) / Algimantas Švažas (1933–2003) / Algimantas Švėgžda (1941–1996) / Vladas Vaitėkūnas (1906–2002) / Rytis Valantinas (1961) / Jonas Vilutis (1907–1978) / Mikalojus Povilas Vilutis (1944) / Viktoras Vizgirda (1904–1993)

Parodą inicijavo ir kūrinius skolino
Povilas Ričardas Vaitiekūnas
Kuratorės
Kristina Kleponytė-Šemeškienė, Jurga Minčinauskienė
Organizatorius
Vilniaus grafikos meno centras
Rėmėjai
LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba

Informacija +370 5 261 19 95, graphic.lt

VGMC inf.

2016 m. lapkričio 3–26 dienomis Vilniaus grafikos meno centro galerijoje veiks Eglės Kuckaitės ir Evaldo Mikalauskio kūrybos paroda „Judu. Už pievos kalnai. Už kalnų pieva“. Atidarymas 2016 m. lapkričio 3 d., 18 val. VGMC galerijoje „Kairė–dešinė“ (Latako g. 3, Vilnius).

Jungtinėje viduriniosios kartos dailininkų – Eglės Kuckaitės ir Evaldo Mikalauskio – kūrybos parodoje rodomi pastarųjų dviejų metų darbai. Talentingas meninis duetas atskleidžia abiejų meilę ir ištikimybę giliaspaudei grafikai, būdingą metaforų kalbą, dėmesį ir jautrumą žmogiškajai egzistencijai. Kuckaitės ir Mikalauskio estampus gaubia nuolatinė sapno būsena – levitacija nuo regimosios tikrovės į neribotos fantazijos plotmes. Eglės kūrybai būdingas siužeto ir grafinės linijos romantizmas, metaforų teikiamas poetiškumas parodoje grakščiai sąveikauja su Evaldo (savi)ironija ir neįmantria žiūrovo provokacija.

VGMC inf.

2016 m. spalio 6–29 dienomis Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairė-dešinė“ veiks  9-osios tarptautinės mažosios grafikos trienalės „Vilnius 2016“ paroda. Parodos atidarymas ir laureatų apdovanojimas vyks 2016 m. spalio 6 d. 18 val.

Tarptautinė mažosios grafikos trienalė Vilniuje vyksta nuo 1994 m. Šiemet ji jau 9-oji. Tai puiki žinia tiems, kurie domisi šiuo renginiu, nekantriai jo laukia. O kitiems tai pati tinkamiausia proga pradėti pažintį su Lietuvos ir užsienio šalių mažąja grafika. Trienalė aktualizuoja ją kaip gyvą procesą ir svarbų tarptautinį reiškinį, o kas trejetą metų nepertraukiamai vykstantis renginys įgauna vis daugiau svorio, įsitvirtina tarp ryškių europinių šio žanro parodų.

Šiemet trienalė ypač išsiplėtė geografiškai – iš 178 paraiškų vertinimo komisija parodai atrinko 97 autorių iš 29 pasaulio šalių kūrinius.

VGMC inf.

2014 m. gruodžio 2–20 dienomis Vilniaus grafikos meno centro ekspozicijų salėse veiks paroda „Postidėja III. Plotas”.

Parodos atidarymas 2014 m. gruodžio 2 d. (antradienį) 18 val.

„Postidėja III. Plotas” yra tęstinis projektas, pristatantis aktualias meno tendencijas per moters suvokimo prizmę. Tai šiuolaikinių menininkių paroda, išryškinanti kūrybinių strategijų raiškos skirtumus ir analizuojanti kultūrines „moteriškumo“ konstrukcijas per santykį su biografija ir aplinka.

VGMC inf.

2014 m. lapkričio 12–29 dienomis Vilniaus grafikos meno centro ekspozicijų salėse veiks tarptautinės grafikos meno bienalės Splitgraphic (Kroatija) laureatų paroda „Dešimt bienalės Splitgraphic metų 2003–2013: ilgalaikė retrospektyva“.

Parodos atidarymas 2014 m. lapkričio 12 d. (trečiadienį) 17 val.
2014 m. lapkričio 13 d. 16 val. galerijoje „Kairė-dešinė“ vyks Marinos Majić paskaita „Splitgraphic ir šiuolaikinė kroatų grafika“ (paskaita vyks anglų kalba)

VGMC inf.

2014 10 30–11 29
VDA parodų salė „Titanikas“ (Maironio g. 3, Vilnius)

Šiemet Mikalojus Povilas Vilutis minėjo brandžią sukaktį. Tai viena iš priežasčių, paskatinusių surengti tokį dailininko kūrybos pristatymą, kuris aprėptų ne paskirus tarpsnius, o visumą, kitaip tariant, norėjome parodyti ne vien tai, ką išskyrė kritika ir jau atsirinko dailės istorija, bet natūralią kūrybos išklotinę, su kuria ir kviečiame susipažinti.