Autorius: LKS inf.

LKS inf.

LKS inf.

Šią savaitę Lietuvos kinematografininkų sąjungoje pristatytas naujas leidinys „Lietuvos kinematografininkai“. Jo sudarytoja kino kritikė Rasa Paukštytė sako, kad žinynas, nors ir buvęs sumanytas kaip nišinis leidinys, gali būti reikalingas ne tik kino srityje dirbantiems žmonėms, bet taip pat įdomus smalsiems viso kultūros lauko profesionalams ir gerbėjams.

Sumanymas atnaujinti Laimono Tapino 1986 m. leidinį „Lietuvos kinematografininkai“ buvo L. Tapino ir režisieriaus, ilgus metus buvusio Lietuvos kinematografininkų sąjungos vadovu Gyčio Lukšo iniciatyva.

„Vadinu šį darbą tarsi bendra fotografija, kurioje užfiksuoti įvairių kino kūrybos sričių profesionalai. Leidinyje publikuojamos atnaujintos kūrybinių biografijų duomenys po 1986-ųjų, ir jis papildytas per daugiau kaip 30 metų susikaupusiais, po įvairius šaltinius išsibarsčiusiais ar išvis nepublikuotais duomenimis. Kūrybinės filmų autorių biografijos aiškiai rodo, kaip po 1990-ųjų, po Nepriklausomybės atgavimo, pasikeitė galimybės be ideologinių patarėjų pagalbos kurti kiną, steigti kino gamybos įmones, rūpintis kūrinių sklaida. Žvelgiant į tuos „tik“ duomenis, kurie lydi filmų pavadinimus, kūrybinių veiklų apibūdinimą, akivaizdu, kaip keičiasi kartos, kokios galimybės atsivėrė siekiant profesinio tobulėjimo, kaip naudojamasi bendros gamybos su kitomis Europos šalimis galimybėmis Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą. Leidinyje siekiau aprėpti kuo platesnį kūrėjų ratą: ir tų, kurie priklauso kūrybiniams sambūriams, ir tų, kurie jokioms organizacijoms nepriklauso, bet be jų kūrybos lietuvių profesionalaus kino panorama sunkiai įsivaizduojama. Tik gaila, kad leidiniui parengti turėjau mažokai laiko, be to, dėl pustrečio karto išaugusių projekto apimčių nebuvo galimybės surinkti absoliučiai visų duomenų, tad teko taikyti šiokius tokius apribojimus,“ – sako R. Paukštytė.

LKS inf.

Šiais metais kino režisieriui Liudgardui Maculevičiui būtų sukakę 100 metų. Ta proga birželio 15 dieną, 18 val. Lietuvos kinematografininkų sąjungoje rengiamas vakaras jam prisiminti. Vakarą ves dokumentinių filmų režisierius Gediminas Skvarnavičius.

Liudgardas Maculevičius gimė 1917 m. birželio 17 d. Feodosijoje, Kryme. 1939–1944 m. studijavo Sąjunginiame kinematografijos institute Maskvoje. 1944–1946 m. buvo Lietuvos kino studijos atstatymo ir organizavimo darbuotojas. 1946–1990 m. – Lietuvos kino studijos režisierius.

LKS inf.

Birželio 6 d. Lietuvos kinematografininkų sąjungoje įvyko Visuotinis sąjungos narių susirinkimas, kuriame buvo renkamas Sąjungos pirmininkas. Nuo 1991 metų Sąjungai vadovavo kino režisierius Gytis Lukšas. Šiame susirinkime, pasibaigus kadencijai, G. Lukšas nebekėlė savo kandidatūros. Naujuoju Sąjungos pirmininku Visuotinis susirinkimas išrinko kino režisierių, prodiuserį Arūną Matelį.

LKS inf.

Lietuvos kompozitorių sąjungos muzikologų sekcija balandžio 25 dieną surengė praėjusių metų muzikologijos darbų apdovanojimo iškilmes naujoje ORGANUM koncertų salėje Verslo centre „B Nordic 26“ J. Basanavičiaus gatvėje.

Onos Narbutienės premija apdovanota etnomuzikologė Austė Nakienė už įtaigų šiandienos etnokultūrinio sąjūdžio ištakų ir raidos atskleidimą knygoje „Nuo tradicinės polifonijos iki polifoninės tradicijos: lietuvių muzikos kaita XX–XXI a.“ (išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas). Pasak laudaciją laureatei tarusio kultūros kritiko Jurijaus Dobriakovo, „tradicinės lietuvių ir baltų kultūros elementai naujai atrandami arba išrandami, puoselėjami, interpretuojami, įtraukiami į šiuolaikinę kultūrą pirmiausia jaunų žmonių. Ne visuomet šis tradicijų aktualizavimas vyksta atsižvelgiant į istorinį kontekstą ir esmę; kartais naujam gyvenimui ar tiesiog vartojimui prikeliama vien tik forma. Neslėpkime, šiandien įvairiose viešo gyvenimo ir populiariosios kultūros srityse etninės kultūros formos, ištrauktos iš konteksto, yra ir fetišizuojamos, paverčiamos tiesiog madingu gyvenimo būdo elementu. Suprantama, kad naujai atradę savo „prigimtinę tapatybę“ žmonės, ypač jaunesnio amžiaus, yra linkę suvokti save kone kaip pirmeivius. Austės Nakienės knyga gali tapti kaip tik tuo žinių šaltiniu, kuris suprantama ir įtaigia kalba atskleis neseniai etninę lietuvių kultūrą ir daugybę jos šiuolaikinių formų atradusiems žmonėms turtingą etnokultūrinio sąjūdžio (ar sąjūdžių) istoriją bei šakotą raidą iki šių dienų. Nors kiekviena epocha ir kiekviena karta kultūros ir istorijos paveldą perskaito savaip, žinojimas, kas buvo tavo pirmtakai ir kaip viskas prasidėjo, yra didžiulis privalumas.“

LKS inf.

(1940 12 11 – 2017 04 07)

Balandžio 7 dieną, eidamas 77-uosius metus, po ilgos ir sunkios ligos mirė kino režisierius Algirdas Dausa.

Algirdas Dausa gimė 1940 m. gruodžio 11 d. Vilniuje. 1965 m. jis baigė Maskvos kinematografijos institutą (VGIK). Kine Dausa debiutavo 1963 m., drauge su režisieriumi Algirdu Tumu sukūręs dokumentinį filmą „Naktis prieš parodos atidarymą“. 1966 m. Dausa sukūrė vieną geriausių savo dokumentinių filmų „Ten, už durų“, pasakojantį apie Panevėžio dramos teatrą ir režisierių Juozą Miltinį.

LKS inf.

Balandžio 1 d. Lietuvos kompozitorių sąjungos visuotinio susirinkimo metu paaiškėjo kas vadovaus įstaigai artimiausius ketverius metus. Į naująją asociacijos tarybą išrinkti: kompozitoriai Vaclovas Augustinas, Zita Bružaitė, Antanas Kučinskas, Faustas Latėnas, Mykolas Natalevičius, muzikologai Jūratė Katinaitė, Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė, Linas Paulauskis ir Asta Pakarklytė.

Naujuoju pirmininku tapo kompozitorius Mykolas Natalevičius, kuris pakeis dvi kadencijas poste išbuvusią kompozitorę, pedagogę, Tarptautinio šiuolaikinės muzikos festivalio „Iš arti“ meno vadovę Zitą Bružaitę.

LKS inf.

Pagrindinis prizas atiteko režisieriaus Lino Mikutos filmui „Šaltos ausys“ – už jautrų ir brandų pasaulio matymą. Specialiuoju diplomu pažymėtas režisieriaus Igno Miškinio filmas „Karalių pamaina“ – už naujos lietuviško kino dramaturgijos paieškas. Antras specialusis diplomas paskirtas režisierės Agnės Marcinkevičiūtės filmui „Prisimenu motinos balsą“ – už profesionalų ir įtaigų išskirtinės asmenybės kino portretą.

Lietuvos kinematografininkų sąjungos apdovanojimai skiriami už reikšmingiausius Sąjungos narių sukurtus kinematografijos kūrinius (kūrybinius darbus kine). 

Apdovanojimų laureatus paskelbė Apdovanojimo komisijos nariai – Valdas Jakniūnas (komisijos pirmininkas), kino kritikė Rūta Birštonaitė, kino kritikė Neringa Kažukauskaitė, kino režisierė Ramunė Rakauskaitė ir kino operatorius Viktoras Radzevičius.

LKS inf.

Gruodžio 16 d. 17 val. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje jau aštuonioliktą kartą bus paskelbtas Lietuvos kinematografininkų sąjungos apdovanojimas. Šis apdovanojimas skiriamas už reikšmingiausią Sąjungos narių sukurtą kinematografijos kūrinį (kūrybinį darbą). 

Iškilmių metu Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus taip pat paskelbs savo apdovanojimą „Pėda, palikta Lietuvos kino istorijoje“, jau aštuntus metus skiriamą žymiausiems Lietuvos kino meno kūrėjams.

Kam šiemet įteikti Kinematografininkų sąjungos apdovanojimą, sprendė komisija, kurioje – penki kino profesionalai: kino kritikė Rūta Birštonaitė, kino kritikė Neringa Kažukauskaitė, kino režisierius Valdas Jakniūnas (komisijos pirmininkas), kino režisierė Ramunė Rakauskaitė ir kino operatorius Viktoras Radzevičius.

LKS inf.

Apdovanojimas bus teikiamas už reikšmingiausią Lietuvos kinematografininkų sąjungos narių sukurtą kinematografijos kūrinį (kūrybinį darbą). Apdovanojimo komisija svarstys Sąjungos narių sukurtus vaidybinius, dokumentinius ir animacinius filmus, viešai parodytus Lietuvoje ne anksčiau kaip 2015 m. gruodžio 1 d. ir ne vėliau kaip 2016 gruodžio 1 d. Komisija gali svarstyti Sąjungos nario kūrybinį darbą filme, kurio režisierius nėra Kinematografininkų sąjungos narys.