Lietuvos nacionaliniame muziejuje rugsėjo 18 dieną atidaroma tarptautinė paroda „Kijevo Rusia. Pradžia“. Parodos autorių siekis – atskleisti valstybės, kurią dabartinė Ukraina laiko savo istorinėmis ištakomis, istoriją ir paveldą, šiandien susiduriančius su rimtais klastojimo iššūkiais. Eksponatus parodai skolino beveik dvi dešimtys muziejų ir institucijų iš septynių valstybių. Ji veiks Istorijų namuose Vilniuje iki kitų metų kovo mėnesio pabaigos.
Lietuvos nacionalinis muziejus pristato išskirtinę Kazio Varnelio darbų parodą „Kazys Varnelis. Optinis klasicistas iš Lietuvos“, kuri bus atidaryta Paryžiaus Pompidou moderniojo meno centre rugsėjo 13 dieną. Parodoje eksponuojama 16 išskirtinių optinio meno meistro darbų.
Lietuvos nacionalinio muziejaus, Kultūros paveldo departamento ir kapinių administracijos atstovams pavyko išsiaiškinti iki tol net giminėms nežinomą žymios lietuvių egiptologės Marijos Rudzinskaitės-Arcimavičienės (1885–1941) palaidojimo vietą Vilniaus Saulės kapinėse. Paaiškėjus, jog savo gyvenimą Egipto mirusiųjų kultūrai pašventusi tyrėja jau ilgus metus pati yra likusi be kapavietės, buvo nuspręsta jos atminimą įamžinti skulptorės Ksenijos Jaroševaitės sukurtu sarkofago formos kenotafu su įrašu „SENOVĖS AIGIPTO PAKERĖTA SAULĖS DUKRA“.
Lygiai prieš 90 metų visõs tarpukario Lietuvos dėmesį sukaustė mažas pasienio miestelis: Naumiestyje (dab. Kudirkos Naumiestis) buvo atidengtas Vincui Kudirkai skulptoriaus Vinco Grybo sukurtas paminklas. Kodėl šis paminklas žinomą skulptorių įklampino į skolas, kiek truko stebėtinai ilga tiesioginė radiofono iškilmių transliacija ir kaip ši visai Lietuvai švente tapusi akimirka kartu tapo ir dviejų prezidentų – Kazio Griniaus ir Antano Smetonos – akistata?
Birželio 5 d. Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje Lietuvos nacionalinis muziejus pristato išskirtinių juvelyrinių dirbinių parodą „Filum granum“. Lankytojai iki rugsėjo mėnesio galės apžiūrėti pirmą kartą vienoje vietoje eksponuojamus visus unikalius XIII–XIV a. žiedus, saugomus Lietuvos muziejuose, archeologo ir juvelyro Evaldo Babensko meistriškai atkurtas identiškas jų kopijas bei sužinoti apie sudėtingą archeologinės juvelyrikos atkūrimo kelią.
Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje Kazio Varnelio namuose-muziejuje pradeda veikti išeivijos menininko Algimanto Kezio fotografijų paroda. Nespalvotose juostose fotografas užfiksavo modernius 7–10 praėjusio amžiaus dešimtmečių Šiaurės Amerikos – Čikagos, Niujorko, Vankuverio – miestovaizdžius. Proga surengti neįprastą parodą atsirado ruošiantis šį rugsėjį Paryžiuje atsidarysiančiai Kazio Varnelio kūrybos parodai.
Vilniuje, Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinio – Buvusios areštinės pastato teritorijoje, vykdant archeologinius tyrimus, buvo aptikta vertingų radinių ir Vilniaus miesto ištakų medinių statinių fragmentų. Archeologinius tyrimus 1390 metais kryžiuočių sudegintos Kreivosios pilies įtvirtintame papilyje atlieka UAB „Enero“ ir MB „Miestų archeologija“, tyrimams vadovauja archeologas dr. Atas Žvirblys. Radiniai papildys Lietuvos nacionalinio muziejaus fondus ir ekspozicijas.
Gegužės 15 d. Jono Basanavičiaus gimtinės sode atidaryta nauja lauko paroda „Iš avilio“. Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje veikianti paroda atskleidžia gilų žmogaus ir bitės kultūrinį, ekologinį ir dvasinį santykį ir skatina susimąstyti apie bičių ateitį.
Vilniuje, Verkių dvarvietės teritorijoje, Archeologijos projektų centro „Antiqua“ archeologai, kasinėdami parko šiaurės vakarinėje dalyje, rado XIII–XIV a. kapus. Šio laikotarpio kapinynas buvo aptiktas dar 2008 m., tačiau, siekiant tiksliau nustatyti kapinyno ribas ir jo datavimą, archeologiniai tyrimai pratęsti 2024 m. pavasarį. Archeologinių tyrimų vadovas – archeologas Robertas Žukovskis, užsakovas – Pavilnių ir Verkių regioninio parko direkcija. Radinius konservuos ir restauruos Lietuvos nacionalinio muziejaus Restauravimo centras. Vilniaus mieste atliekamų archeologinių tyrimų radiniai pagal nustatytą tvarką perduodami į Lietuvos nacionalinį muziejų, kuris juos tvarko, saugoja ir eksponuoja.
Gegužės 8 d. Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje Jono Šliūpo muziejuje atidaryta nauja vieno eksponato paroda „Moteris su kamera XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje“, kurioje eksponuojamas itin retas fotografės Paulinos Mongirdaitės portretas. Lankytojai kviečiami sužinoti, kas buvo toji moteris, kuri pirmoji Lietuvoje paėmė į rankas fotoaparatą ir įkūrė savo privačią „Fotografiją“ Palangoje? Parodą taip pat lydės įtraukiančių lydimųjų renginių ciklas.
