2025 metais Lietuvos nacionalinis muziejus švenčia 170 metų gimtadienį. Šia ypatinga proga nuo kovo 4 dienos muziejus kviečia į interaktyvų žaidimą-kelionę, kuris apims visus dvylika padalinių. Tai ne tik smagus iššūkis, bet ir galimybė pažinti Lietuvos istoriją iš arti, tyrinėjant muziejaus lobius visoje šalyje.
Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namai pristato nuo vasario 25-osios prasidedantį išskirtinių pokalbių ciklą „Balkono fenomenas: istorija ir kasdienybė“. Pokalbiai kviečia apmąstyti balkonus kaip politinį ir architektūrinį fenomeną, kaip menininkų susidomėjimo objektą, kaip kasdienio gyvenimo dalį.
Praeitis, sustingusi akimirkose, bet vis dar alsuojanti gyvybe – toks yra Algimanto Kunčiaus fotografijų albumas „Susitikimai praeitame šimtmetyje. 1963–2000“, kurį išleido Lietuvos nacionalinis muziejus (sudarytoja Onutė Butkutė, dizainerė Vida Ona Kuraitė). Leidinyje skaitytojai ras kelis šimtus fotografijų, kurios atveria duris į dailininkų dirbtuves, teatro užkulisius, rašytojų susibūrimus ir tyliausias menininkų kūrybos valandas.
Vasario 20 d. Valensijos istorijos muziejuje atidaroma Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda „Etnografinis opartas“ (angl. Op Art in the Textile Tradition of Lithuania), kurioje subtiliai susipina liaudies meno tradicijos ir Kazio Varnelio optinio meno elementai. Paroda į Ispaniją atkeliavo iš Prancūzijos, Provanso Ekse įsikūrusio Vazarelio fondo (Fondation Vasarely).
Prieš trejus metus Istorijų namuose surengta paroda į dienos šviesą iškėlė tuomet dar žmogumi-slėpiniu laikyto ir mažai kam žinomo fotografo Antano Ingelevičiaus fotografijų archyvą. Paroda baigėsi, tačiau tyrimas nesustojo. Šiemet šį procesą Lietuvos nacionalinis muziejus vainikuoja monumentaliu leidiniu „Antanas Ingelevičius. Fotografo archyvas“, kuriuo Antanas Ingelevičius galutinai bus įrašytas į Lietuvos fotografijos istoriją. Jame – per aštuonis šimtus fotografijų ir jas kontekstualizuojantys muziejininkų Vitalijos Jočytės bei Gyčio Grižo, fotografijos istorikės dr. Margaritos Matulytės ir architektūros istoriko dr. Vaido Petrulio straipsniai.
2025 metais Lietuvos nacionalinis muziejus švenčia 170-ąjį jubiliejų. Šis svarbus įvykis pažymimas išskirtiniais renginiais visuose dvylikoje muziejaus padalinių, kuriuose bus atidarytos vieno eksponato parodos. Muziejaus gimtadienio proga Signatarų namai pristato legendinį Laisvės balkoną ir jau trečius metus iš eilės skelbia Laisvės mėnesį, simboliškai sujungiantį dvi moderniai Lietuvos valstybei svarbias datas – Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją, kviečiantį švęsti Laisvę bei dalintis ja kartu su kitais.
Du Lietuvos muziejai praėjusių metų pabaigoje sulaukė ypatingos dovanos: atlikus tyrimus buvo įrodyta, kad Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje saugoma pelerina (apsiaustas su gobtuvu) ir Lietuvos nacionaliniame muziejuje esantis biretas (kepurėlė) priklausė pirmojo Vilniaus universiteto rektoriaus Petro Skargos iškilmingai akademinei aprangai. Daugiau nei 400 metų įvairių istorinių negandų akivaizdoje išsaugotos relikvijos paskutinį kartą vienoje vietoje buvo matytos 1936-aisiais, o tada ilgam pradingo iš akiračio.
Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) padalinys Gedimino pilies bokštas – vienas ryškiausių šalies simbolių ir svarbiausių Lietuvos paveldo objektų. LNM šiemet mini 170-ąjį gimtadienį ir kviečia sužinoti, ar tikrai prisimenate glaustą šio ikoniško padalinio istoriją.
Po daugiau nei tris mėnesius trukusios parodos „Kazys Varnelis. Optinis klasicistas iš Lietuvos“ Pompidou moderniojo meno centre, Paryžiuje, 15 geriausiai menininko kūrybą reprezentuojančių darbų vėl galima pamatyti Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje Kazio Varnelio namuose-muziejuje. Paroda Pompidou centre ne tik pristatė Kazį Varnelį tarptautinei auditorijai, bet ir įrašė menininko vardą šalia garsiausių oparto meistrų.
2024-ieji Lietuvos nacionaliniam muziejui buvo įsimintini ne tik dėl intensyvios veiklos Lietuvoje, bet ir tarptautinių pasiekimų. LNM parodose užsienyje apsilankė apie 220 tūkst., o Lietuvoje – 380 tūkst. lankytojų. Per Lietuvos sezoną Prancūzijoje užmegztos draugystės su pasauliniais muziejais, tokiais kaip Pompidou moderniojo meno centras ir Luvras, peraugo į ambicingus bendradarbiavimo projektus, kurie tęsis ir ateityje.
