7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Rengėjų inf.

Rengėjų inf.

Festivalis „Ave Maria“

Vėl kviečia į sakralinės muzikos vakarus

 

Ketvirtąjį rugpjūtį pajūrio kurortų gyventojus ir svečius iš kasdienio šurmulio pabėgti kvies vienintelis Palangoje sakralinės muzikos festivalis „Ave Maria“, skirtas paveikslui „Švč. Mergelė Marija su vaikeliu“.

 

Džiugu, kad jau keletą metų iš eilės jis turi puikius globėjus – Telšių vyskupą Joną Borutą bei Palangos merą Šarūną Vaitkų, nuoširdžiai palaikančius festivalio organizatorių iniciatyvą.

 

„Ave Maria“ koncertai šiemet vyks rugpjūčio 4–18 dienomis. Laukia net 15 profesionaliosios muzikos vakarų kartu su geriausiais Lietuvos atlikėjais ir svečiais iš užsienio. Išplito ir koncertų geografija – dalis renginių keliasi į Šventąją.

Sakralinės muzikos festivalis „Ave Maria“. Nuotrauka iš festivalio archyvo
Sakralinės muzikos festivalis „Ave Maria“. Nuotrauka iš festivalio archyvo
Rengėjų inf.

„Ginčą sprendžiu TAIKIAI“

Prasideda trumpametražių filmų festivalio atranka

Ginčą galėtų laimėti visi jo dalyviai, jei, užuot atsiraitoję rankoves ir kibę į atlapus ar kreipęsi į teismą ginti savo teisių, nesutarimą pabandytų išspręsti taikiomis derybomis. Arba dar geriau – imtų kamerą ir apie siūlomą ginčo sprendimo būdą be pykčio ir teismo susuktų trumpametražį filmą festivaliui „Ginčą sprendžiu TAIKIAI“.

 

Kino mėgėjai, profesionalūs menininkai, studentai, moksleiviai ir visi, kuriems bent kartą gyvenime į rankas buvo tekę paimti kamerą, kviečiami ieškoti taikių ginčo sprendimo formų. Kai darbdavys atsiskaito ne visiškai, kaimynas pamiršta užsukti vonios čiaupą ar vėl užstato mūsiškį automobilį, ką paprastai darome? Grasiname paduoti į teismą ir jame „užtampyti“. Trumpametražių filmų festivalio „Ginčą sprendžiu TAIKIAI“ organizatoriai sako, kad tai ne išeitis. Yra geresnių, veiksmingų, bet tarp lietuvių nepopuliarių ginčų sprendimo būdų. Vienas iš jų – mediacija.

 

Rengėjų inf.

„Meno forto“ vasaros maršrutai

Gastrolių išklotinė

Teatrui „Meno fortas“ ši vasara gausi gastrolių. Birželio mėnesį legendinis režisieriaus Eimunto Nekrošiaus spektaklis „Hamletas“ buvo vaidinamas istoriniame W. Shakespeare’o teatre „The Globe“ Londone, vėliau F. Dostojevskio „Idiotas“ vyko į Rusijos Tatarstano Respublikos sostinę Kazanę, kur šį spektaklį žiūrėjo, aptarė ir analizavo į edukacinį forumą susirinkę įvairių teatro sričių profesionalai ir pedagogai iš visos Rusijos.

 

Liepos mėnesį kelionę po pasaulio scenas pratęsė naujausias E. Nekrošiaus spektaklis „Dieviškoji komedija“, sukurtas šį pavasarį pagal Dantės Alighieri poemą. Šį kartą jis atstovavo Lietuvai viename didžiausių ir svarbiausių šiaurės Italijoje vykstančių kultūrinių forumų „Mittelfest“. Festivalio idėja gimė 10-ojo dešimtmečio pradžioje, griuvus sienoms tarp Rytų ir Vakarų Europos. Friulio-Venecijos Džulijos regionas, kuriame vyksta festivalis, istoriškai yra vienintelė vieta Europoje, kur susiduria trys svarbiausios kalbos ir kultūros – lotynų, germanų ir slavų. Todėl ir pagrindinė festivalio idėja, anot prezidento Antonio Devetago, yra parodyti Centrinės Europos meno įvairovę, atskleisti menininkų nuo Baltijos iki Juodosios jūros emocinę ir kultūrinę bendrystę. Festivalio programą sudaro bemaž visi meno žanrai – klasikinė muzika, džiazas, dramos, šokio ir muzikinis teatras, kinas, vizualiniai menai, literatūra. Šiemet speciali programos dalis buvo skirta Čekijai ir jos sostinei Prahai, o joje išskirta neseniai mirusio prezidento Vaclavo Havelo dramaturginė kūryba.

„Dieviškoji komedija“. D. Matvejevo nuotr.
„Dieviškoji komedija“. D. Matvejevo nuotr.
Rengėjų inf.

Gintaro Karoso „Kultūra“

Naujas kūrinys Europos parke

Naujas skulptoriaus Gintaro Karoso dailės kūrinys „Kultūra“ bus pristatytas visuomenei ateinantį sekmadienį, liepos 29 d. 12 val. Europos parke.

 

„Kultūra“ – tai didžiulis kraštovaizdžio menui priskirtinas darbas, įsikomponavęs išraiškingame daugiau kaip hektaro ploto muziejuje po atviru dangumi. Penkios šviesių atspalvių skulptūrinės formos, kurių kontūrai primena ledkalnio, kalnų ar architektūros objekto siluetus, tarytum tirpsta ir vėl išnyra gamtoje, sudarydamos natūralios gamtos elementais užsibaigiančią seką. Vinguriuojančios skulptūrinės formos, iškylančios iki beveik aštuonių metrų aukščio, yra sulipdytos iš kelių šimtų tūkstančių smulkių marmuro šukių. Išskirtinį dailės kūrinį Europos parke 7 meistrų brigada statė net trejus metus.

 

Gintaras Karosas. „Kultūra“
Gintaras Karosas. „Kultūra“
Rengėjų inf.

Irano kino savaitė

Rugpjūčio kino žemėlapis

Rugpjūčio 24–29 d. Vilniuje pirmą kartą bus surengta Irano kino savaitė. Jos rengėjai – „Skalvijos“ kino centras, Irano ambasada Lenkijoje ir Irano vizualiųjų medijų institutas. 1994 m. įkurtas institutas – viena žinomiausių Irano organizacijų, platinančių ir populiarinančių Irano filmus užsienyje.

 

Irano kino savaitę pradės daug apdovanojimų pelniusi Mojtabos Raei poetinė alegorija „Drugelio gimimas“ („Tavalod-e parvaneh“, 1998). Iš trijų pasakojimų („Gimimas“, „Kelias“, „Drugelis“) sudarytas filmas nagrinėja tikėjimo išbandymo klausimus, iškylančius jo personažams. Patėvis priverstas rūpintis paaugliais, kurių motina miršta, luošas berniukas nusprendžia vienas pats leistis į piligriminę kelionę, o į gimtinę mokytojauti grįžęs Šabodinas tampa dvasiniu kaimo lyderiu ir susiduria su nepagrįstais lūkesčiais. Vaizdinguose Šiaurės Irano ir Azerbaidžano kalnuose nufilmuotas „Drugelio gimimas“ atskleidžia po dramatiškų įvykių augančią tarpusavio įtampą ir būtinybę rinktis.

 

Įtampa pasižymi ir geriausiuoju 2006 m. Irano filmų festivalyje „Fajr“ pripažintas Ebrahimo Hatamikia filmas „Vardan Tėvo“ („Be Nam-E Pedar“, 2006 ). Pasaulyje žinomas Irano režisierius daug dėmesio skyrė karo su Iraku poveikio Irano visuomenei klausimams. Šis filmas išryškina skirtingą dviejų kartų požiūrį į karą. Per archeologinius kasinėjimus sužeista mergina sužino, kad jos tėvas buvo minuotojas.

 

„Drugelio gimimas“
„Drugelio gimimas“
„Aga Josefas“
„Aga Josefas“
„Čia be manęs“
„Čia be manęs“
  < PUSLAPIS IŠ 531  >> Archyvas