Rusijos, Baltarusijos ir Lietuvos dailininkų darbų pristatymas
LDS galerija „Arka“, Aušros Vartų g. 7, LT 01304 Vilnius
Paroda atidaroma 2016 m. kovo 15 d., antradienį, 18 val.
Paroda veiks iki balandžio 2 d.
2016 m. kovo 15 d. 18 val. LDS galerijoje „Arka“ atidaroma tęstinė Tarptautinė paroda „TAPYBOS DIALOGAS“. Parodos organizatorius - kultūros organizacija „Maskvos namai“. Pagrindinė parodos idėja atsispindi jau parodos pavadinime. Vilnius nuo seno garsėja kaip daugelio tautų ir kultūrų miestas, čia darniai ir taikiai sugyvena lietuvių, lenkų, baltarusių, rusų, žydų, totorių ir kitų tautybių žmonės. Kiekviena tauta turi galimybes puoselėti savo nacionalinę kultūrą, dailę ir tradicijas. Bet tuo pat metu šios skirtingos kultūros liečiasi tarpusavyje ir papildo viena kitą.
Šimtametį požeminį rezervuarą VDA Nidos meno kolonija trumpam pavers galerija
VDA Nidos meno kolonijos projektas „Laipiojant nematomomis struktūromis“ persirito į parodų etapą. Praėjusių metų pabaigoje iš Lietuvoje, Norvegijoje ir Islandijoje vykusių meno rezidencijų sugrįžo paskutiniai menininkai. Šių metų balandžio 29 – gegužės 15 dienomis Nidos meno kolonija organizuoja pirmąją jų kūrybos rezultatus pristatančią parodą. Paslėptas mūsų šiandienos elgesio priežastis – naujuosius kasdienybės ritualus nagrinėjančio projekto paroda vyks ne įprastoje galerinėje erdvėje, o praeiviams nematomoje vandens saugykloje Vilniuje.
Projektų erdvė „Sodų 4“, Sodų g. 4, Vilnius
Paroda veikia 2016 m. kovo 17 – balandžio 6 d. ketvirtadieniais–šeštadieniais 12–20 val.
Atidarymas 2016 m. kovo 16 d., trečiadienį, 18 val.
Atidarymo garsas GOT MOU
Kovo 17 d., ketvirtadienį, 17 val. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, V. Putvinskio g. 55, Kaune, įvyks dailininko Algimanto Švėgždos (1941–1996) grafikos darbų parodos „Mano burtai“ atidarymas.
Minint žymaus Lietuvos dailininko Algimanto Švėgždos (1941–1996) 75-ąsias gimimo metines, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje rengiama menininko grafikos darbų paroda, kuri aprėpia vėlyvąjį menininko kūrybos laikotarpį.
Fotografo, menininkų asociacijos bei žurnalistų sąjungos nario Evaldo Butkevičiaus fotografijų ciklas „Bespalvis dangus“ Kauno nepilnamečių kolonijoje buvo kuriamas nuo 1995 iki 1996 m. Šiuo metu, tai tapo tik spygliuota viela apraizgyta mūrinė uždara teritorija į kurią atviru žvilgsniu galima pažvelgti tik iš tuo laiku sukurtų fotografijų. Buitinės ir gyvenamosios sąlygos, vienoda apranga ir tvarka priminė dar išlikusius sovietinius laikus. 1995 metais dar nebuvo draudimo fotografuoti tokiose ir panašiose įstaigose, todėl buvo galima patekti į jų darbo ir buitines patalpas, parodyti kaip atrodė reali buitis, kokiomis sąlygomis ir nuotaikomis gyveno. O ir patys nuteistieji neketino slėptis prieš objektyvą.
Šiuo metu pasikeitė įstatymai ir galimybės fotografuoti be leidimo neliko.
2016 m. kovo 17 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje įvyks knygos „Jašiūnų dvaras – kultūros židinys“ sutiktuvės. Dalyvaus sudarytoja žurnalistė Aurelija Arlauskienė, kraštotyrininkas Kazimieras Karpičius ir kt. Vakaro metu bus rodoma 1997 m. apie šiuos dvaro rūmus sukurta televizijos laida iš ciklo „Vizijos ir tikrovė“, demonstruojamos fotografijos.
„Progreso meteoras“ – tai kūrybinis poeto Jurgio Dabrilos, kurio knygą 1926-aisiais išleido Vilkaviškio spaustuvė „Progresas“, pseudonimas. Jį „pasiskolino“ architektūros istorikė, humanitarinių mokslų daktarė, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentė Marija Drėmaitė, parašiusi pirmąkart taip išsamiai pramonės architektūrą Lietuvoje pristatančią monografiją„Progreso meteoras: Modernizacija ir pramonės architektūra Lietuvoje 1920-1940“.
„Kai papasakojau pažįstamiems architektams, kad rašau knygą apie pramonės architektūrą, jie ilgokai suko galvą, kas ją galėtų simbolizuoti. Tyrimų laboratorija? „Pieno centro“ rūmai Laisvės alėjoje? O gal Linkaičių ginklų fabrikas Radviliškio miškuose? Kas išliko ir ką mes apie tai žinome? Ką, be „smetoniško sviesto“ žinome apie tarpukario Lietuvos industrializaciją, ir kodėl, mano manymu, yra svarbu apie tai žinoti?“, – apie tai, kaip jos idėja buvo sutikta profesionalų rate, pasakoja knygos autorė.
Žiniasklaidos klubas „Formatas - A3“ kovo 15 d. rengia susitikimą su rusų kino aktore ir režisiere Vera Glagoleva. Susitikimo tema – „Amžinosios vertybės: kine ir gyvenime“, taip pat bus parodytas naujausias režisierės filmas „Dvi moterys“.
Vos baigusi mokyklą Glagoleva debiutavo Rodiono Nachapetovo filme „Į pasaulio kraštą...“ (1975). Filmo sėkmė paskatino ją atsisakyti sportininkės karjeros ir gyvenimą skirti kinui. Ji vaidino per 50 kino ir televizijos filmų, daug filmavosi 8-ajame ir 9-ajame dešimtmečiais ir tapo viena populiariausių sovietų aktorių. Glagolevos amplua – taurios, trapios, poetiškos, bet kartu dvasiškai stiprios ir savarankiškos moterys. Aktorė ypač išpopuliarėjo 1985 m., ekranuose pasirodžius Vitalijaus Melnikovo melodramai „Ištekėti už kapitono“. Žurnalo „Sovetskij ekran“ apklausos duomenimis, ji buvo pripažinta geriausia metų aktore.
Vasario pabaigoje pristatytas naujausias Lietuvių teatro agentūros projektas – elektroninis žurnalas „Lietuvos teatro biuletenis“. Scenos menams skirtoje internetinėje platformoje apžvelgiamos naujos Lietuvos teatro tendencijos, nagrinėjamos aktualios scenos menų problemos, dalijamasi pokalbiais su netikėtais pašnekovais ir kritinėmis profesionalų įžvalgomis. „Lietuvos teatro biuletenis“ publikuojamas lietuvių ir anglų kalbomis – taip siekiama skatinti informacijos apie lietuvių teatrą sklaidą užsienyje bei ketinama su užsienio teatro aktualijomis supažindinti Lietuvos teatro bendruomenę.
Kovo 18 d. (penktadienį) 18 val. Tolerancijos centre (Naugarduko g. 10/2, Vilnius) įvyks XLI Vilniaus aukcionas. Aukcionui teikiamus meno kūrinius bus galima apžiūrėti aukciono ekspozicijoje Tolerancijos centre kovo 16, 17 d. nuo 10 iki 18 val., taip pat kovo 18 val. nuo 10 iki 14 val., bei tinklapyje www.menorinka.lt.
Šis XLI Vilniaus aukciono rinkinys kontrastingas: viena vertus, ramus ir kiek konservatyvus, kita vertus, – šelmiškas. Pirmiausia, jame pristatomi naujokai – tai Olga Dubeneckienė‐Kalpokienė – dailininkė, balerina ir choreografė. Aukciono rinkinyje pateikiamas jos darbas 1926 m. „Butkų Juzė (poeto Juozo Butkaus (1893–1947) portretas“.
