Autorius: Rengėjų inf.

Rengėjų inf.

Tapytojas ekspresionistas K.Petrulis gimė 1951 metais Vilniuje. 1977 metais jis baigė Valstybinį dailės institutą (dabar Vilniaus dailės akademija), tapybos specialybę. Jau kitais metais debiutavo Respublikinėje jaunųjų dailininkų parodoje Kaune. Nuo tada K.Petrulis pradėjo aktyviai eksponuotis grupinėse parodose Lietuvoje, vėliau ir užsienyje: Australijoje, Austrijoje, Belgijoje, Danijoje, Didžiojoje Britanijoje, Čekijoje, Ispanijoje, JAV, Kanadoje, Latvijoje, Lenkijoje, Norvegijoje, Olandijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Suomijoje, Švedijoje, Turkijoje, Vokietijoje.
Personalines parodas dailininkas rengė nuo 1989 metų, jų būta beveik 40.

Rengėjų inf.

Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2) vasario 19  d., penktadienį, 17 val. atidaroma Reginos Šulskytės (Šiauliai) fotografijų paroda „Mano laikas“, kuratorė Danguolė Ruškienė.

Fotografijų ciklo „Mano laikas“ autorei Reginai Šulskytei „laikas“ yra reliatyvi sąvoka. „Mano laikas yra tas laikas, kuriame esu čia ir dabar, kai galiu kvėpuoti, regėti, jausti, patirti, išgyventi, o po to –  viską užmiršti ir vėl prisiminti... Kartais mano laikas visiškai nesutampa su pasaulio laiku. Iš dalies dėl to ir jungiu keletą fotografijų, kurdama kitą, prisiminimų erdvę ir savo patirčių laiką. Ką toje kitoje erdvėje galime stebėti? Galbūt kambarius, kuriuose bent kartą miegojau, kiemą, kur žinau kiekvieną augalėlį, miško takelį, kuriuo bėgiojau vaikystėje, vaizdus per kambario langą ar peizažą su bažnyčia tolumoje – tai mano tėvo gimtinė. Toje erdvėje nutinka keistų dalykų, nors, iš pažiūros, atrodo gana įtikinama. Nežinant, kad fotografijoje vaizduoju mamą mergaitę, o pati esu suaugusi, tuomet čia nieko keisto nenutinka“, – savo darbus pristato R. Šulskytė.

Rengėjų inf.

KKKC parodų rūmuose – Julijono Urbono paroda „Alternatyvių realybių prototipai“

Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) vasario 19 d., penktadienį, 17 val. atidaroma Julijono Urbono objektų paroda „Alternatyvių realybių prototipai“. Vasario 20 d., šeštadienį, 14 val. menininkas kviečia į paskaitą „Išplėstinis parodos „Alternatyvių realybių prototipai“ gidas“. Jos metu autorius pristatys parodą ir papasakos apie specifinę kūrybinę metodologiją, taikytą vienam ar kitam projektui.

Julijonas Urbonas – menininkas tyrėjas, dizaino mokslininkas, inžinierius – savo veiklos įvairove ryškiai išsiskiria pasaulinėje meno ir dizaino erdvėje. Iš pirmo žvilgsnio tokia sričių įvairovė gali gluminti, tačiau, pasak J. Urbono, visa tai vienija tikrovės fantastika. Tikrovių su skirtingomis – psichologinėmis, socialinėmis, mokslinėmis, technologinėmis – laiko ir erdvės sampratomis yra begalė, tad realybės modeliavimas reikalauja tarpdalykiškų kompetencijų. Todėl menininko kūryboje jungiamos tokios sritys, kaip dizaino fikcija, spekuliatyvi inžinerija, socialinė fantastika, performatyvi architektūra, šokėjiška euristika, medicina, teatras, šokis.

Rengėjų inf.

Nacionalinėje dailės galerijoje – Birutės Stančikaitės grafika

Vasario 19 d., penktadienį, 18 val. Nacionalinėje dailės galerijoje (NDG) atidaroma Birutės Stančikaitės kūrinių paroda „Šviesa tamsoje“ (veiks iki kovo 20 d.).

SPAUDOS KONFERENCIJA – vasario 19 d., 11 val. Joje dalyvaus dailininkė Birutė Stančikaitė, parodos kuratorė Regina Urbonienė, menotyrininkės dr.  Aleksandra Aleksandravičiūtė ir dr.  Ramutė Rachlevičiūtė.

Rengėjų inf.

MeKuSa. Analai IX

2016 metų vasario 19 d. Jono Meko vizualiųjų menų centre neeilinis įvykis – atidaroma Klaipėdos neformalios meno scenos lyderių MeKuSa (ne)retrospektyvinis projektas „MeKuSa. Analai IX“.   Parodoje apžvelgiama bei pristatoma Meno kūrėjų sąjungos (MeKuSa) 2008 – 2015 metus apimanti  (kontr)kultūrinė, (ne)meninė, muzikinė ir kitokia veikla. Parodoje pristatoma įvairių (kontr)kultūrinių veiksmų dokumentacija, performatyvių intervencijų fotografijos, meninių procesų video dokumentacijos, sąjungos narių autoriniai video darbai,  filmai („Žmogus su video kamera“, „John OFF“, „Filmas be pavadinimo, be pradžios ir pabaigos“), objektai – daugiausia buvusių meninių veiklų artefaktai, garso instaliacijos, brėžiniai, eskizai, dokumentų archyvas, grindcore ir jam artimų sunkiosios muzikos žanrų festivalio „Ont GRIND‘ų“ dokumentacija bei reportažai, Klaipėdos Kultūros Žurnalo reportažai ir t.t.

Rengėjų inf.

Žilvitis

Parodos autoriai: Danutė Gambickaitė ir Arnas Anskaitis

Nuo 2016 m. vasario 18 d. iki balandžio 2d. galerijoje „Vartai“ veiks paroda „Žilvitis”, kuria paminimas galerijos 25 metų jubiliejus.

Nuo pat įkūrimo 1991 m. galerija „Vartai“ yra stiprus kultūrinės traukos centras. Čia vyko ne tik modernaus meno parodos, bet ir knygų pristatymai, poezijos vakarai, kamerinės muzikos koncertai. „Vartai“ visada buvo atviri įvairioms iniciatyvoms ir formatams, todėl per ketvirtį amžiaus išgyveno ne vieną virsmą, permąstė savo tapatybę, stebėjo kultūros lauką ir keitėsi kartu su juo. Galų gale tapo viena svarbiausių ir aktyviausių Lietuvos privačių galerijų, joje galima pamatyti (ir įsigyti) įvairiausių medijų Lietuvos ir užsienio šiuolaikinių menininkų kūrinių.
Grupinė paroda „Žilvitis“ – tai keliasluoksnė ekspozicija, kurioje pristatomi su galerija bendradarbiaujančių, Lietuvos bei užsienio meno laukui puikiai pažįstamų menininkų Žilvino Kempino, Deimanto Narkevičiaus, Svajonės ir Pauliaus Stanikų, Julijono Urbono, Andriaus Zakarausko, Jurgos Barilaitės, Lauros Garbštienės, Ugniaus Gelgudos, Roberto Narkaus, Lino Jusionio, RūtenėsMerkeliopaitės, Vytauto Viržbicko kūriniai. Ekspoziciją papildo ir specialiai šiai parodai sukurtos menotyrininkės Danutės Gambickaitės ir menininko Arno Anskaičio instaliacijos.

Rengėjų inf.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus
Paveikslų galerijoje, K. Donelaičio g. 16, Kaune

Vasario 25 d., ketvirtadienį, 18 val.

įvyks Eimučio Markūno parodos „Didžiojo chaoso mažoji versija“ atidarymas.

Yra sakoma, kad, pasigavęs vieną idėją, menininkas jos nepaleidžia tol, kol iki galo jos neišpildo. Šioji E. Markūno paroda yra jo sukurtos ir šešerius metus gvildentos grafito technika atliktų darbų reziumė. Šiuos kūrinius menininkas atlieka vienu atsikvėpimu, tačiau tai nereiškia, kad darbai sukuriami greitai ir be vargo. Didelio formato drobės yra patiesiamos ant grindų, ir E. Markūnas, kaip koks Jacksonas Pollockas, be jokių eskizų kuria tiesiog čia ir dabar. Baigtas kūrinys paliekamas džiūti. Būtent džiūvimo metu pilki tonai tamsėja – ir taip stebuklingai tapyba simboliškai tampa panaši į fotografiją. Ir, kaip sako pats menininkas: „Niekada negali nuspėti galutinio rezultato.“ Tapyba grafitu apima du aspektus: gestinės abstrakčios tapybos raišką ir fotografiją, o tiksliau – jos optinių savybių imitaciją.

Rengėjų inf.

Vilniaus paveikslų galerijoje – dailininko klajūno kelią pristatanti Vlado Eidukevičiaus jubiliejinė paroda

Lietuvos dailės muziejus vasario 18 d., ketvirtadienį, 16 val. Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) atidaro VLADO EIDUKEVIČIAUS 125-osioms gimimo metinėms skirtą kūrybos parodą „Dailininkas klajūnas“ (veiks iki balandžio 17 d.). Lankytojams pristatoma per 100 dailininko darbų. Greta ankstesnėse parodose rodytų kūrinių eksponuojami naujai muziejų įsigyti tapytojo darbai, taip pat paveikslai iš privačių Rolando Valiūno ir Algimanto Miškinio kolekcijų. Didžiąją parodos dalį sudaro 3–4 dešimtmetyje sukurti portretai, kompozicijos, peizažai.

Parodą atidarys Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, parodos kuratorė Rima Rutkauskienė.

Rengėjų inf.

Nuo vasario 24 d. Bažnytinio paveldo muziejuje pristatoma kunigo Antano Rimavičiaus (1865–1933) skulptūrų paroda „Dievui ir Žmogui“.

Religinės temos kūriniai sudaro didžiąją A. Rimavičiaus kūrybos dalį. Niekur nesimokęs dailės ar drožybos amato savamokslis skulptorius, nelyginant kaimo dievdirbys, nesitenkino vien mažomis skulptūrėlėmis, bet ėmėsi ir įspūdingą dydį (3 metrus) siekiančių skulptūrų drožybos. Kitaip nei kaimo dievdirbių kūryboje, tarp jo skulptūrų neišvysime tokių šventųjų kaip šv. Jurgis, šv. Izidorius, šv. Florijonas, šv. Agota ir kitų svarbių valstiečių kasdieninės veiklos globėjų. Kitokį temų pasirinkimą galima paaiškinti tuo, kad A. Rimavičius, būdamas kunigas ir savo kūrinius skyręs bažnyčioms, atliepė tuo metu, t. y. XX a. I pusėje, Bažnyčios skleistos Dievo gailestingumo ir meilės žmonijai idėją. Todėl tarp jo kūrinių svarbią vietą užima laiminančio Kristaus, Jėzaus maldos Alyvų kalne, Švč. Jėzaus Širdies siužetai. Nemažai kūrė ir Švč. Mergelės Marijos, ypač Dievo Motinos su Kūdikiu, Lurdo Švč. Mergelės Marijos, Pietos atvaizdų.

Rengėjų inf.

Vasario 24 d., trečiadienį, 17:30 val. Kauno Fotografijos Galerijoje atidaroma Šiaulių Fotografijos muziejaus meninės fotografijos rinkinio paroda „Kolekcija“, kurioje XX a. 5–9 dešimtmečių Lietuvos fotografijos raidą reprezentuos beveik pusšimčio mūsų šalies autorių kūriniai.

Paroda veiks iki kovo 26 d.
Galerijos darbo laikas: II–V 11–18 val., VI–VII 11–17 val.

Įėjimas nemokamas

Nuo pat Šiaulių fotografijos muziejaus kūrimosi daugiau kaip prieš 4 dešimtmečius muziejaus pradininko fotografo Antano Dilio ir jo bendražygių pradėtoje kaupti iškiliausių šiuolaikinių Lietuvos fotografų kūrinių kolekcijoje šiandien saugoma – daugiau kaip 8000 eksponatų. Tai viena iš didžiausių ir išsamiausių muziejuose saugomų šiuolaikinės Lietuvos fotografijos kolekcijų, kuri taip nuodugniai parodoje bus pristatoma antrą kartą.