Ketvirtadienį, rugsėjo 22 d., 18 val. Nacionalinės dailės galerijos (NDG) auditorijoje įvyks skulptoriaus Mindaugo Navako parodai „Šlovė buvo ranka pasiekiama“ skirtos knygos pristatymas.
Renginyje dalyvaus leidinio sudarytoja Elona Lubytė, vieno iš knygoje publikuotų tekstų autorius skulptorius Henrikas B. Andersenas (Danija), meno kritikė ir kuratorė Dovilė Tumpytė, istorikas Arūnas Streikus, skulptorius Antanas Šnaras. Renginį moderuos NDG vadovė Lolita Jablonskienė.
Lietuvos dailininkų sąjungos galerija „Arka“ pristato 4 – ąją Vilniaus keramikos meno bienalę
2016 metų rugsėjo 27 dieną, 18.00 valandą Lietuvos dailininkų sąjungos Arkos galerijoje atidaroma 4 –oji Vilniaus keramikos meno bienalė.
Apie 50 autorių kolekciją atrinko specialiai šiam svarbiausiam keramikos renginiui Vilniuje sudaryta vertinimo komisija.
XI tarptautinis folkloro festivalis ,,Pokrovskije kolokola“, kuris vyks Vilniuje lapkričio 16–20 dienomis, ir vėl žada tapti reikšmingu įvykiu. Geriausi folkloro kolektyvai ir solistai iš devynių šalių visą savaitę draugiškai bendraus, dalinsis kūryba ir dovanos Lietuvos klausytojams liaudies tradicijų grožį. Vėliau jie parsiveš namo dalelę meilės mūsų svetingai šaliai.
Tapti didžiosios daugiadienės folkloro šventės dalyviais nėra labai paprasta: kolektyvus atrenka tarptautinė komisija, kurią sudaro garsūs folkloristai. Net vaikų kolektyvai dalyvauja išankstiniame konkurse. Griežtus atrankos kriterijus lemia organizatorių siekis išsaugoti aukštą festivalio dalyvių profesionalumą – kviečiami tikri tautinių tradicijų pateikėjai, autentiški kolektyvai. Reikalavimus diktuoja ir tikslas pristatyti įvairių tautų publikai geriausius liaudies meno pavyzdžius. Neatsitiktinai atlikėjų pasirodymai vyksta garsiausiose salėse: Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, Šv. Kotrynos bažnyčioje, Vilniaus rotušėje, Vilniaus universiteto Teatro salėje, pravoslavų bei katalikų bažnyčiose, muziejuose.
Spalio 8 d. „Keistuolių teatras“ pristatys pirmąją šio sezono premjerą – jaunosios kartos režisieriaus Gildo Aleksos statomą aštrią socialinio humoro komediją „Heraklis“.
Iki šiol keistuoliška dvasia kone dvi užaugintas žiūrovų kartas žavėjęs teatras naujuoju spektakliu pasiryžęs ne tik nustebinti ar lengvai sukrėsti senuosius gerbėjus, bet ir sulaužyti kai kuriuos nusistovėjusius stereotipus, kurie nuo apsilankymo teatro salėje galbūt sulaikė kitus. Režisierius Gildas Aleksa, šiais metais Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje atsiėmęs magistro diplomą, savo naująjį spektaklį apibūdina kaip agresyvią komediją. „Kurdamas spektaklį turi į kontekstą pataikyti dvejopai – atsižvelgti į laikotarpį ir vietą, kurioje jis bus rodomas. „Heraklis“ turi savotiško žaismingumo, būdingo „Keistuolių teatrui“ – tą dariau sąmoningai, spektaklis būtų kiek kitoks, jei statyčiau jį, pavyzdžiui, Lietuvos nacionaliniame dramos teatre“, - pasakojo režisierius.
Spalio 7-ąją dieną 18 val. Tolerancijos centre, Vilniuje (Naugarduko g. 10), įvyks XLIV Vilniaus aukcionas. Aukciono ekspoziciją apžiūrėti bus galima spalio 5–6 dienomis nuo 10 iki 18 val. bei spalio 7 dieną nuo 10 iki 14 val. Su aukcione pristatomais darbais susipažinti galima ir internetiniame tinklalapyje www.menorinka.lt.
Šis XLIV Vilniaus aukcionas – tai galimybė pamatyti skirtingų tapytojų abstrakčios kūrybos darbus. Būtent abstrakcijai ir skirta aukciono In Focus skiltis. Joje pristatoma 11 skirtingai abstrakcijos raišką plėtojusių kūrėjų. Ypatinga ekspresija išsiskiria Rimvidas Jankauskas-Kampas, ekspresyvūs, kontrastingo kolorito ir Lino Katino darbai, kilę iš Labanoro girių tamsumos ir nakties gelmių (aukcione pristatomi kūriniai iš ciklo „Ten“). Priešinga strategija juntama Kristinos Mažeikaitės pristatomuose kūrybos darbuose. Čia pagrindinis veikėjas – šviesa (saulė), o ekspresiją keičia loginės struktūros. Šalia In Focus skiltyje galima atrasti Rūtos Katiliūtės darbą – „Nutolimas“, atrodo, gimusį per ilgą stebėjimą, meditaciją ir tylą ar Leono Urbono gaivališkas, ženklines kompozicijas.
Senosios muzikos festivalis „Banchetto musicale“ rugsėjo 19 d. kviečia pasinerti į baroko epochos šokio stichiją. Ansamblis iš Ispanijos „La Ritirata“ Valdovų rūmų Didžiojoje renesansinėje menėje pristatys programą „Baroko epochos šokiai pagal „Don Kichotą“. Tai reta proga išgirsti to laiko baletuose ir operose skambėjusias šokių kompozicijas.
Šįmet minimos Miguelio de Cervanteso 400-osios mirties metinės tarsi užgožiamos Shakespeare’o tokios pat reikšmingos sukakties. Tačiau ši aplinkybė nepaneigia fakto, jog Europos literatūra neįsivaizduojama be „Don Kichoto“, o europietiškasis mąstymas – be tokių metaforų kaip, pavyzdžiui, kova su vėjo malūnais. Ispanijos aukso amžiuje sukurtas romanas apie kilmingąjį riterį iš La Mančos tapo daugelio vėlesnių kūrinių įkvėpimo šaltiniu.
Rugsėjo 14 dieną 19 valandą VDA Nidos meno kolonijoje (E.A. Jonušo g. 3, Neringa) reziduojanti lenkų menininkė Magda Buczek (PL) pristatys performansą „Pušyse, pušyse“.
Du mėnesius gyvenanti ir kurianti Nidoje, Magda Buczek bendradarbiauja su kuratore Aneta Rostkowska. Kartu jos tyrinėja žmogaus ir augalų santykį. Kaip galėtume užmegzti ryšį su nebyliu floros pasauliu? Galų gale, žemė, iš kurios išauga augalai, yra praeities substancija – metaforiškai ir fiziškai ji priklauso mūsų protėviams. Ar galime komunikuoti ties riba tarp šių pasaulių? Menininkė tiria šiuos klausimus fotografijoje, eksperimentuodama su šviesa, ryškalais ir inversija, taip pat tyrinėdama kalbą. Šio projekto rezultatas ‒ meninė knyga, kurią menininkė apibūdina kaip „balto triukšmo kiberpanko istoriją“. „Pirma norėjau sukurti gotikinę romantinę istoriją, vėliau ji pavirto gotikine kiberpanko istorija, o šiuo metu krypsta link neturtingų baltųjų gotikinės kiberpanko romantikos“, ‒ sako menininkė.
Rugsėjo 8 d. Europos parko muziejuje ir Liubavo dvaro sodyboje įvyko mokslinė konferencija „Rapolas Slizienis – tiltas tarp paribio tautų“, skirta Liubavo dvare gyvenusiam ir kūrusiam garsiam XIX a. lietuvių skulptoriui Rapolui Slizieniui (1804–1881). Kadangi informacijos apie talentingą XIX a. skulptorių ir architektą, kuris gyveno, kūrė ir yra palaidotas Liubavo dvaro koplyčioje, nėra daug, mūsų šalies istorikai kartu su Lenkijos ir Baltarusijos kolegomis pamėgino labiau atskleisti šio talentingo menininko asmenybę bei kultūrinį to laikotarpio kontekstą.
Konferencijoje dr. Reda Griškaitė papasakojo apie XIX a. Vilniaus kultūrinį kontekstą ir Senienų muziejų bei kitokį dvarininką R. Slizienį. Dailėtyrininkė dr. Jolanta Širkaitė kalbėjo apie R. Slizienio ir kitų menininkų ryšius tarpsukiliminėje Lietuvoje. Viešnia iš Lenkijos, istorikė, LDK teritorijoje buvusių privačių bibliotekų tyrinėtoja dr. Lilia Kowkiel nagrinėjo Slizienių šeimos XIX a. knygų rinkinius, o jos kolega istorikas Sebastianas Piotras Slizienis plačiau papasakojo apie skulptoriaus sūnaus Henriko meno kolekciją. Baltarusijos menotyrininkas, skulptorius ir medalininkas Valerijus Kaliasinskis pasidalino mintimis apie atminimo medalio, skirto R. Slizieniui, kūrimą bei patį menininką.
2016 m. rugsėjo 13 – spalio 1 dienomis Vilniaus grafikos meno centre veiks Emilijos Liobytės-Vilutienės (1916–1955) kūrybos paroda.
Atidarymas 2016 m. rugsėjo 13 d. 18 val. VGMC ekspozicijų salėjė „+“, Latako g. 3, Vilnius.
Emilija Liobytė-Vilutienė – skulptorė ir talentinga piešėja, kūrusi XX a. viduryje. Iki šiol jos darbai buvo epizodiškai rodyti pavienėse parodose, o meninis palikimas tebelaukia išsamaus tyrimo. Ši paroda, skirta dailininkės 100-osioms gimimo metinėms paminėti, tapo proga vienoje vietoje sutelkti šeimos ir kultūros institucijų archyvuose saugomus kūrinius.
Rugsėjo 14 d. (trečiadienį) 17.30 Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galerijoje (Šv. Jono g. 11, Vilnius) atidaroma Urugvajaus lietuvių menininkų paroda „Tarp uostų / Entre puertos“. Renginyje dalyvaus: Urugvajaus garbės konsulas Lietuvoje Donetas Karčiauskas, specialiai šiai parodai darbus sukūrusi Urugvajaus tekstilininkė Beatriz Carballo Skripkiunas ir parodos kuratorė Zita Dargužytė. Renginyje muzikuos duetas „Sidabro upė“: Miguelis Jimenezas Lopezas (akustinė gitara) ir Federiko Mähne Zavickas (vokalas).
Paroda „Tarp uostų / Entre Puertos“ yra skirta Lietuvos diasporos Urugvajuje menui. Joje eksponuojamos dokumentinės ir meninės fotografijos, tekstai ir instaliacijos supažindina su Urugvajaus sociokultūrine raida ir išeivių iš Lietuvos įsikūrimo strategijomis bei jų kultūrine veikla.
Manoma, kad pirmieji žydų išeiviai iš Lietuvos, litvakai, į Urugvajų atvyko XIX a. pabaigoje, o lietuvių – nuo 1920-ųjų. Nors lietuvių bendruomenė skaičiumi neprilygo kur kas gausesnėms ispanų ir italų bendruomenėms, litvakų ir lietuvių įnašas į Urugvajaus kultūrinį ir mokslinį gyvenimą yra svarus. Pavyzdžiui, José Gurvich meninis palikimas pristatomas viename įspūdingiausių šalies muziejų, o Eduardo Gudyno, daug kartų apdovanoto prestižinėmis premijomis, gamtosauginiai tekstai – privalomi skaitiniai garsiausiuose pasaulio universitetuose.
