Autorius: Rengėjų inf.

Rengėjų inf.

Palanga – Vilnius
2017 m. gruodžio 5–7 d.

Konferencijos problematiką inspiravo austrų rašytojo Stefano Zweigo autobiografinė knyga „Vakarykštis pasaulis: europiečio prisiminimai“. XX amžiaus metraštininko perteiktas Europos kultūrinis žemėlapis ir rašytojo įžvalgos apie vertybių krizę provokuoja apmąstyti per šimtmetį nuo Lietuvos valstybės atkūrimo sukaupto nacionalinio kultūros paveldo istorinę, meninę, muziejinę vertes, šiandien keliamus ideologinius prioritetus. Konferencija skatina kritiškai pažvelgti į Lietuvos kultūros tyrinėjimų lauką, dominuojančius bei kontraversiškus tyrimų žiūros taškus, kuriamus konvencinius bei performatyvius naratyvus, aptarti istoriografijos paradigmas, apibrėžti naujas definicijas, aktualizuoti mokslo ir meno sąveiką. Zweigas lygina save su komentatoriumi, aiškinančiu per paskaitą rodomas skaidres: „laikas atplukdo vaizdus, o aš tik palydžiu juos žodžiais“. Konferenciją lydės „vakarykštį pasaulį“ atspindinčios parodos: „Pajūrio kapinynų archeologija: išgelbėti baltų proistorės liudijimai“, „Po Italijos saule: XVIII–XX a. I p. Lietuvos dailininkų kūryba“, „Kazio Bradūno meno pasaulis“.

Organizatoriai: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, Lietuvos dailės muziejus
Vykdytojai: LKTI Baltų ir Lietuvos kultūros istorijos skyrius, LDM Vaizduojamosios dailės skyrius

Organizacinis komitetas: dr. Romualdas Juzefovičius (LKTI), prof. dr. Rimantas Balsys (LKTI, KU), dr. Margarita Matulytė (LKTI, LDM), Laima Bialopetravičienė (LDM), Regina Urbonienė (LDM)
Koordinatorė dr. Margarita Matulytė

Rėmėjai: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba

I konferencijos sesija „Baltų kultūros ištakos ir jos santykis su XXI amžiaus pasauliu“
Palangos gintaro muziejus, 2017-12-05
Sesijos koordinatoriai: dr. Rimantas Balsys (LKTI, KU), [email protected], dr. Sigita Bagužaitė-Talačkienė (LDM), [email protected]

Lietuvos kultūros politika vis dar stokoja gebėjimų plėtoti krašto kultūrą taip, kad reikšmingos nacionalinio paveldo vertybės rastų dermę su bendra europietiška kultūra. Dėl to ir toliau išlieka būtinybė mąstyti ir diskutuoti apie globalizacijos bei sociokultūrinės integracijos sąlygomis iškylančias nacionalinio paveldo aktualizavimo problemas. Lietuvos istorinio-kultūrinio paveldo vietą Europoje ir nacionalinį savitumą bei išskirtinumą įmanoma suvokti tik pažinus ir objektyviai įvertinus baltų kultūros ištakas, jos santykį su aplinkiniu pasauliu. Pasitelkiant naujausius istorinius, archeologinius, filologinius, etnologinius tyrimus siūloma aptarti šiuos klausimus: kas yra baltai, kaip mes juos suvokiame ir identifikuojame XXI amžiuje, kokios baltų kultūros sampratos mokslinės korekcijos įmanomos ir būtinos.

II konferencijos sesija „Kūrybinės terpės ir kultūros komunikacijos slinktis nuo Apšvietos iki XXI amžiaus“
Vilniaus paveikslų galerija, 2017-12-06
Sesijos koordinatorės: Dalia Tarandaitė (LDM), [email protected], dr. Margarita Matulytė (LKTI, LDM), [email protected]

Mūsų valstybės europietišką dvasią formavo daugialypiai kultūriniai veiksniai, tačiau vienas svarbiausių integracijos į Europą postūmių tapo visuomenės poreikis semtis žinių iš Vakarų švietėjų, suprasti jų kūrybines patirtis. Koncentruojant dėmesį į kultūros komunikaciją, lemiančią meno centrų ir mokyklų susiformavimą, siūloma analizuoti Europos kultūros įtaką lietuvių dailei, literatūrai, muzikai bei kitoms meno sritims, ieškoti kūrybinių ryšių bei idėjinės bendrystės, kelti klausimus apie modernios tautos ištakas, pasaulėjautos ir pasaulėžiūros kismą, tradicijų tęstinumą ir pažangos perspektyvas.

III konferencijos sesija „Kultūrinė atmintis ir tapatybės sampratos kaita XXI amžiuje“
Vytauto Kasiulio dailės muziejus, 2017-12-07
Sesijos koordinatoriai: dr. Romualdas Juzefovičius (LKTI), [email protected], Ilona Mažeikienė (LDM), [email protected]

Siekiant tarpdisciplininiu požiūriu įvertinti nacionalinės tapatybės sampratos kaitą, siūloma aptarti ją įtakojusius Lietuvos ir pasaulio kultūros raidos procesus, jų sąveikas ir kontekstus. Minint Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmetį yra svarbu apmąstyti, kaip XX a. istorinės pertvarkos skatino naujas individualios ir kolektyvinės tapatybės konfigūracijas, apibrėžti kūrybos formų, raiškos būdų ir reikšmių įsigalėjimą bei sklaidą, nustatyti iškilių XX a. asmenybių kūrybinės veiklos, Lietuvoje bei išeivijoje steigtų organizacijų, institucijų reikšmę kultūros ir mokslo plėtotei, jų šviečiamąjį indėlį ir svarbą XXI a. visuomenės vertybinėms nuostatoms ugdyti.

Prašome paraiškas su pranešimų pavadinimais siųsti sesijų koordinatoriams iki 2017 m. birželio 1 d. Konferencijos pranešimų pagrindu 2018 m. bus išleistas recenzuotas straipsnių rinkinys.

Rengėjų inf.

2017 m. balandžio 13 d. – balandžio 30 d.
Parodos atidarymas balandžio 13 d. (ketvirtadienį), 17.00 val. Šiaulių dailės galerijoje (Vilniaus g. 245)

Organizatorius: LDS “Šiaulių dailininkų organizacija”

56-oji Šiaulių dailininkų paroda kasmet sukuria platformą, kurioje galima susipažinti, diskutuoti, vertinti meninę tradiciją iš skirtingų perspektyvų, palyginti kūrybinį potencialą lokaliame, respublikiniame bei tarptautiniame kontekste. Šiais metais Šiaulių dailės galerijoje bus galima išvysti tapybos, grafikos, skulptūros, keramikos, fotografijos ir kt. meno kūrinių. Parodoje dalyvauja virš 40 kūrėjų.

Parodos dalyviai:
Benas Alejūnas, Simona Bagdonaitė - Gubinienė, Rimas Bagdonas, Gediminas Beržinis, Eglė Bičkienė, Kazys Bimba, Vilius Biskis, Rimantas T. Buivydas, Ramūnas Dagys, Gitana Evseičikaitė, Ričardas Garbačiauskas, Egidijus Godliauskas, Arvydas Gudas, Žaneta Jasaitytė, Gitana Kaltanienė, Ieva Kavaliauskaitė, Virginijus Kinčinaitis, Vaiva Kovieraitė - Trumpė, Bitė Kuic, Vilma Kundrotienė, Vitalija Kurtinaitienė, Vilma Laužikienė, Vitalija Lesauskienė, Virgis Malčius, Renata Murauskaitė, Nijolė Ošurkovienė, Alvidas Paškauskas, Dalius Puzinas, Bronius Rudys, Antanas Šeronas, Andrius Seselskas, Irena Šliuželienė, Vilius Šliuželis, Živilė Spūdytė (Žvėrūna), Regina Šulskytė, Virginijus Tamošiūnas, Dainius Trumpis, Arūnas Vasiliauskas, Aldona Visockienė, Antanas Visockis, Viktorija Visockytė, Vidmantas Zarėka, Vita Žabarauskaitė.

LAGŪNA IR PRIEŠTARAVIMAS. 56-oji Šiaulių menininkų paroda
Meno matavimo vienetas, kaip ir daugelio kitų veiklų nūdien, - vieneri metai. 56-oji šiauliečių dailininkų paroda - rami laiko/amžiaus talpa, santūriai pasikartojantis dažnis anapus kitų stambesniais apmąstymais grįstų meno visetų judesio. Tos pačios vietos, to paties laiko įvykis, savaime nekuriantis tęstinumo nė viena laiko kryptimi – archyvai nesikaupia, o kitų metų tokia pat paroda įvyks kaip neišvengiamybė. Neišvengiamo įvykio kartotė sukuria nuostabią tabula rasa – ramiai kinta kartos, persipina stiliai, lankstosi mados, įlekia ir išbilda naujovės, parodydamos susiekiantį lokalumo indą su visais likusiais daugiau ar mažiau pasaulio mačiusiais. Kartą metuose sugrįžtančiųjų biografijos, prievolė ir viltis, meno metų laikai. Visi skirtumai sugarma į tą pačią vienovės įdubą, įvykiai ir pergalės susilieja į genius loci šnabždesį.

Kiekvienas kūrinys bando pa(si)pasakoti apie santykį su sambūviu čia: egalitarinė lagūna, sklidina estetinės ramybės. Galiausiai ir fenomenologinis suskliautimas leistų išsivaduoti iš kontekstų erzelynės, kuri juk iš esmės nieko nekeičia. Savitumai nepranašaujantys skirtumų, tačiau būnantys sau pakankamais ir galbūt dėl to nesusintetinamais, beveik autentiškais ir atpažįstamais. Susirenka į krūvą, paskui išsiskirsto, jie mobilūs, tačiau prirakinti nematomose skalėse, vieni juda plačiomis parabolėmis, kiti vos krusteli, tačiau persipindami su begaliniu kitų kūrinių kitoje vietoje tinklu liudija vienovę ir būtinybę. Tradicija, kurios tęstinumas jau viršija brandaus žmogaus metus, būna išgyvenusi visko – klestėjimų ir sąstingių, santarvės etapų ir demoniškų konfliktų.

Tam tikru aspektu tokios parodos yra netgi savaip įdomios – jokia išankstinė nuostata ar tema neįpareigoja žiūros, o estetiniai potroškiai atviri. Anava įdomus daugiasluoksnis potėpis, spalvų sąskambis, formos netikėtumas. Nors keisčiausias taksonomijas įgavusios visokiausių šiuolaikinių parodų rūšys tarsi ir nebepriima parodos pačios savaime, gal kaip tik nuo klasifikavimo grandinių paleisti meno kūriniai dar gali leisti laisvai ieškoti ir patirti betarpišką estetinį sąlytį, grynų gryniausią nesuinteresuotumą. Autentiškumo raiška prisigretina prie kasdienybės estetikos, buvimas kuriant ima reprezentuoti egzistencinius pradus, o eklektikos turtingumas gali ir nurungti švariai išsijotą meninę rūšį.

Tekstas dr. Salomėjos Jastrumskytės

Rengėjų inf.

Balandžio 18–22 d. asociacija „Slinktys“ kviečia nepraleisti progos pasinerti į jau septinto jaunųjų rašytojų festivalio „Literatūrinės slinktys“ renginius.

„Literatūrinės slinktys“ – vienas didžiausių jaunųjų literatūros autorių festivalių, kitaip nei ankstesniais metais, dar labiau išsiplėtė geografiškai. Šiemet jaunieji kūrėjai kartu su organizatoriais lankysis Vilniaus, Kauno, Pakruojo, Varėnos, Jonavos rajonų mokyklose, bibliotekose ir kitose literatūrai neabejingose vietose. Ten „slinktininkai“ bendraus su mokiniais, pedagogais, šiaip skaitančiąja bendruomene, atsakinės į jiems rūpimus klausimus, o neretai klausys ir pačių vietos talentų kūrybos.

Rengėjų inf.

Naujasis Baltijos šokis

Gegužės 12–20 d. savo kalendoriuose gali pasižymėti visi šokio gerbėjai, nes tuo metu gerąją energiją skleis 21-asis tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis „Naujasis Baltijos šokis '17“. Be mūsiškių, šalių kaimynių ir Europos valstybių kūrėjų, į festivalį atvyksta svarbiausia Azijos trupe tituluojamas „Cloud Gate“ šokio teatras iš Taivano. Be to, šiemet festivalis plečia savo geografiją ir šiuolaikinio šokio spektaklius pristatys ne tik Vilniuje, bet ir Kaune, Klaipėdoje bei Naujojoje Vilnioje.

„Kaip ir kiekvienais metais, taip ir šiais siekiame įgyvendinti pagrindinį festivalio tikslą – supažindinti šiuolaikinio šokio gerbėjus su šio žanro naujovėmis, įdomiausiais darbais, perspektyviais jaunaisiais kūrėjais ir, žinoma, žvaigždėmis. Šių metų programa atspindi visus išvardytus aspektus“, – sakė naujoji festivalio vadovė Gintarė Masteikaitė.

Rengėjų inf.

Šiuolaikinės dramaturgijos festivalio „Dramokratija“ organizatoriai paskelbė šių metų renginių programą. Balandžio 6 d. „Taste map“ kavinėje vykusioje spaudos konferencijoje dalyviai pasidalino savo pjesių idėjomis bei pasakojo, kas įkvėpė rašyti kūrinius. Socialine tema „Čia ir dabar“ parašytas pjeses galėsite išgirsti balandžio 17-22 dienomis nemokamuose festivalio renginiuose.

Pjesių skaitymų festivalio idėjinė vadovė – dramaturgė Gabrielė Labanauskaitė. Prieš trejus metus ji subūrė tuometinius LMTA kino dramaturgijos studentus pirmajam festivaliui. „Pirmasis festivalio tikslas buvo surengti dramaturgijos laboratoriją, kurioje įvairių kursų studentai bendradarbiautų tarpusavyje, ypatingai tie studentai, kuriems ir toliau teks kartu dirbti – teatrui rašantiems kino dramaturgams, aktoriams, režisieriams.“ – pasakoja G. Labanauskaitė. „Be to, norėjosi tokio formato, kur pradedantieji autoriai jaustųsi lygiavertiškai su visa kūrybine komanda, kuri daro įtaką ir rašymo procesui, ne tik užbaigtų pjesių skaitymams.“

Rengėjų inf.

„Babar visame gražume“ - paroda vaikams ir besidomintiems mada nuo š.m. balandžio 25 d., kurią rengia Prancūzų institutas Lietuvoje ir Aleksandro Vasiljevo fondas.

Babar’o istorija
Babar’as - tai mažas simpatiškas drambliukas, kurį 1931 m. nupiešė ir aprašė Laurent de Brunhoff. Drambliuko istorijos išverstos daugiau nei į penkiolika kalbų, albumai skaitomi dar ir šiandien.
Babar’as – tai visų pirma šeimos istorija. Laurent de Brunhoff prisimena, kai jo mama jam ir jo broliui pasakojo istoriją apie mažą drambliuką, kuris pabėgo norėdamas pasislėpti nuo medžiotojų ir atvyko į miestą. Jean de Brunhoff kilo mintis iliustruoti šią pasaką. Taip šioje šeimyninėje aplinkoje gimė legenda apie Babar’ą. Jean de Brunhoff mirė 1937 metais sukūręs septynis pirmus albumus, jo sūnus Laurent, gimęs 1924, tęsė nuo 1948 metų tėvo darbą.

Paroda „Babar visame gražume“
Ši paroda sukurta Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos prašymu ir pristatyta muziejuje Musée en Herbe Paryžiuje, San Fransiske, Los Andžele, Havajuose, Londone, Osle, Stavangeryje, Kopenhagoje, Helsinkyje, Roterdame, Paryžiaus muziejuje Halle Saint- Pierre, Deuil la Barre savivaldybėje, Sent Etjeno knygų mugėje, Le Pilat, Malakoff, Levallois-Perret ir daugelyje kitų Prancūzijos miestų savivaldybėse, Bankoke, Pnompene. Šiandien paroda priklauso Alexandre Vassiliev kolekcijai.

Babar’o parodą sudaro septynios dekoracijos. Kiekviena dekoracijų pristato miniatiūrų Paryžių: Monmartro kalva, Vandomo aikštė, vaizdas į Eifelio bokštą, liepos 14 d. šventė, parodos atidarymas meno galerijoje, skrybėlaičių parduotuvė, vaikų kambarys.

Drabužius mažiems drambliukams Babar’ams, kurių aukštis 25 cm, kūrė žinomiausi prancūzų dizaineriai: Christian Lacroix, Pierre Balmain, Lanvin, Hubert de Givenchy, Thierry Mugler etc.
Parodos dizainerė, organizatorė, vadovė: Carol Mann Meno vadovas: Aleksandras Vasiljevas.
Prancūzų dizainerių sąrašas: Marc Audibet, Eric Mortensen kuriantis Pierre Balmain, Kate Barry, Frank-Joseph Bastille, Philippe Ben (kuriantis Bon Voyage), Jean-Charles de Castelbajac, Jean Colonna, Jean-Rémy Daumas, Desert Occidental, Hubert de Givenchy, Hermès, Christian Lacroix, Meryll Lanvin kurianti Lanvin, Thierry Mugler, Popy Moreni, Stéphane Plassier, Loulou Pidou, Pink Flamingo, Guilhem Lémée-Pugens, Sonia Rykiel, Elisabeth de Senneville, Martine Sitbon, Sophie Sitbon, Spector, Chantal Thomass, Dominique Torride, Michael Walls.
Taip pat mados namai: Petit Bateau, Trotinette, Naf-Naf, Croissant Chaud, Ton sur Ton, Floriane.
Aksesuarų autoriai: Christian Astuguevielle kuriantis Comptoir du Kit, Jean Barthey, Hermès, Didier Legrand, Philippe Model, Marc Siber, Yucatek

Alexandre Vassiliev fondas
VšĮ “Alexandre Vassiliev fondo”, įsteigto 2013 metais, misija – švietėjiška, edukacinė veikla, propaguojant mados kultūrą ir istoriją Lietuvoje ir už jos ribų, siekiant tenkinti viešuosius interesus ir įgyvendinti strateginius tikslus – įsteigti mados muziejų Lietuvoje, išsaugoti, gausinti kostiumų bei aksesuarų, tapybos darbų, grafikos, fotografų, dekoratyvinės taikomosios dailės kūrinių, spausdintinių leidinių ir kt., atspindinčių mados istoriją, fondus, dėti visas pastangas, kad sukaupti fondai būtų pristatyti visuomenei kaip kultūros ir meno vertybės, turinčios išliekamąją vertę.
Nuo 2009 m. Lietuvos dailės ir diziano muziejuje Vilniuje veikia nuolatinės bei teminės mados istroijos parodos, nuolat vyksta parodos Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, bendradarbiaujama su Šveicarijos, Monako, Prancūzijos, JAV ir kitų šalių muziejais rengiant bendras parodas.
www.vassilievfoundation.com

Prancūzų institutas Lietuvoje
Prancūzijos institutas Lietuvoje yra pavaldus Prancūzijos Užsienio reikalų ir tarptautinės plėtros ministerijai ir atsakingas už prancūzų kultūros sklaidą Lietuvoje.

Prancūzų institutas Lietuvoje įsikūręs Vilniuje adresu Didžioji g. 1, pačioje senamiesčio širdyje. Institutas vykdo veiklą lingvistinio, kultūros, universitetinio bendradarbiavimo srityse ir siūlo platų prancūzų kalbos kursų pasirinkimą. Institute yra biblioteka, kuri siūlo daugiau nei 20 000 dokumentų prancūzų kalba, kino salė ir parodų salė. www.prancuzuinstitutas.lt

Parodos datos
Paroda „Babar visame gražume“ vyks nuo 2017 m. balandžio 25 d. iki liepos 2 d. Prancūzų institute, Didžioji g. 1, Vilnius. Įėjimas laisvas.

Komunikacija apie parodą
Informaciją apie parodą Prancūzų institutas skleis įprastais būdais: facebook‘o paskyroje (5400 draugų), interneto puslapyje (16 000 peržiūrų per mėnesį), naujienlaiškyje (9500 abonentų), youtube paskyroje (392 000 peržiūrų). Siekdami, kad paroda būtų labiau matoma, sukursime interaktyvią svetainę. Joje bus galima plačiau susipažinti su prancūzų dizaineriais sukūrusiais drabužius.
Daugiau informacijos:
Giedre Bernotaitė-Salfati [email protected]

Rengėjų inf.

Paroda atidaroma š.m. balandžio 7 d., penktadienį, 17 val., Kauno valstybinėje filharmonijoje, adresu: L. Sapiegos g., 5, Kaunas
 
Haunted*
*apsėstas, lankomas, medžiojamas, surastas, sumedžiotas
Gabrielės Šermukšnytės parodoje „Haunted”, tikrovė yra persmelkta nerimo. „Baimė, įtampa ir nerimas tampa kasdieniais išgyvenimais – tokiais kasdieniais, kad tenka su tuo susitaikyti. Susitaikyti su demonais, laukiančiais po lova ir tyliai šnabždančiais baisiausius scenarijus, kurie gali nutikti” – sako autorė. Nuolatos fragmentuojama ir reprodukuojama, ši nerimo, baimių ir nelaimių tikrovė yra patekusi į žiniasklaidos rankas – tas, kuriose žaidžia ir mainosi šiuolaikinio pasaulio atspindžiai bei kuriama tikrovė. Masinės kultūros ženklai suteka ir reprodukuojami parodos autorės kūriniuose, su jais flirtuojama ir žaidžiama – lyg su romiu liūtu, gulinčiu prie paveikslo kartotės paveiksle (Stable, 2016). Kartu su autore, žiūrovas dalyvauja atspindžių pasaulyje, kuriame vienas vaizdinys aiškina ir, kartu, gamina kitą.

Parodoje stojama į akistatą su tikrove permąstant gyvenimo atsitiktinumą ir neišvengiamybę. Svarstoma, ar, kad aplankytų sėkmė, užtenka atsidurti tinkamoje vietoje, tinkamu laiku? Nerimo ir baimės mechanizmai skatina bandymus „apžaisti” dabartį ir ateitį, pasitelkus loteriją. Bandant pagauti sėkmę už skvernų, simuliuojama galia savose rankose – laikant magišką rutulį, galintį padiktuoti sprendinius, ar prieš išmetant lemtingąjį tūzą ant stalo. Autorė klausia: „Ar gali būti taip, kad ateitis priklauso nuo visiško atsitiktinumo ir nereikšmingų sprendimų? O, galbūt, viskas suplanuota, ir mes tiesiog vaikštome pagal savo likimo žemėlapį, retsykiais užsukdami kur nors pralošti?”

Gabrielė Šermukšnytė šioje parodoje pasakoja apie “įžaidybintą” tikrovę, kurioje suvienodėja realių įvykių ir vaizduotės demonų groteskas. Lemties neišvengiamybė pridengiama rausvu šydu, patiriama asmeniniame ir kolektyviname galios struktūrų lauke. Autorė per kritišką žvilgsnį narsto simuliakrų viliones ir užburto rato pančius, vis sugrįždama prie klausimo – „galbūt viskas yra tik iliuzija”?
Gabrielė Šermukšnytė (g. 1990) – jauniausios kartos, gerai atpažįstamo kūrybinio braižo, figuratyvinės tapybos atstovė. Menininkė tiria išvirkščias popkultūros puses, ironiškai kritikuoja šiuolaikinės visuomenės dekadansą ir rodo negailestingą jo atspindį. Vilniaus dailės akademijoje įgijo Tapybos bakalauro ir magistro išsilavinimą. Lietuvos dailininkų sąjungos narė nuo 2016 metų. Surengė kelias personalines parodas Lietuvoje, dalyvavo keliolikoje grupinių parodų Lietuvoje, Indijoje, Olandijoje, pleneruose Lietuvoje.

Paroda veiks iki balandžio 30 d., sekmadienio

Rengėjų inf.

„Yra daug medžiagos teatrui apie vaikus, kurie kažko neturi – tėvų, tinkamų gyvenimo sąlygų ir panašių dalykų, o mane ypatingai sudomino, kaip elgiasi vaikas, kuris vaikystėje turėjo absoliučiai viską, buvo laikomas geriausiu ir talentingiausiu, tačiau patekęs į suaugusiųjų pasaulį suprato, jog yra ne visai taip“, – taip savo pjesę pristato LATGA Jaunojo menininko dramos srities stipendijos laimėtoja Eglė Kižaitė.

„Visuomet sakau, kad jaunas kūrėjas negali laukti, kol galimybės kurti bus patiektos ant lėkštutės – reikia pačiam ieškoti būdų tai daryti ir parodyti save pasauliui. Vieną jų visai atsitiktinai atradau ir nusišypsojo sėkmė – laimėjau LATGA stipendiją“, – džiaugiasi režisierė E. Kižaitė, praeitais metais laimėjusi Asociacijos LATGA jaunojo menininko dramos srities stipendiją, kuri kasmet skiriama septyniems skirtingų meno disciplinų atstovams.

Rengėjų inf.

Balandžio 9 – gegužės 6 dienomis Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekos parodų salėje veiks olfaktorinio meno paroda „Kabantieji sodai“. Joje grupė kvapų menininkų sodo vizijas kvies „skaityti“ iš autorinių kvapų gaidų. Pasak organizatorių, per įvairiausius kvapus, lavindami uoslę, gauname gausybę informacijos, kuri gali keisti mūsų supratimą apie pasaulį.

Viena parodos iniciatorių, kvapų menininkė Laimė Kiškūnė siekia atitraukti žmones nuo stereotipo, kad kvapas tėra įdomus tik tuomet, jei jis yra kažkoks juslinis animalistinis šokiruojantis triksteris, kažkas egzotiška, neįprasta, gaivališka arba tiesiog parfumerija.

„Kvapas — tai nematomas gyvenimo matmuo, aktualizuojantis erdves, kuriose būvame. Kvapo dinamiškumas, judrumas ir kaita leidžia priklausomai nuo paros, metų laiko ir žmogaus veiklos pajusti įprastinių gyvenimo erdvių estetiką, antiestetiką, nuotaiką, atmosferą, pagaliau, gauti informaciją.

Rengėjų inf.

Balandžio 6 d. (ketvirtadienį) Vilniuje, Pamėnkalnio galerijoje (Pamėnkalnio g. 1), be atidaromojo renginio pradės veikti keramiko, šiuolaikinio meno kūrėjo Audriaus Janušonio paroda „Kelionė aplink savo kambarį“.

„Kelionė aplink savo kambarį“ – Xavier de Maistre 1794 m. parašytos knygos pavadinimas. Ją autorius rašė įkalintas namų arešte. Tai autobiografinis pasakojimas – didžiųjų kelionių naratyvo parodija. Herojus keliauja po savo kambarį tiesiogine prasme, bet, kaip tikras keliautojas ir naujų žemių atradėjas, su didele nuostaba aprašo krėslus, stalus, sofas, sienų apmušalus, graviūras, tarsi viską matytų pirmąjį kartą. A. Janušonis šį pasakojimą naudoja kaip metaforą ir kaip vieną parodos matymo būdų.

„Kelionė aplink savo kambarį – tai vieno parodos darbo idėja ir pavadinimas (kaip dažnai vieno eilėraščio vardu pavadinama visa poezijos rinktinė ar dainos pavadinimas duoda vardą visam albumui). Minėtas darbas atspausdintas ant parodos viršelio – kiškis somnabuliškai, iš labai arti žiūri į veidrodinį cilindrą. Cilindrinis veidrodis – patogi optika norint plačiau pažvelgti į save ir aplinką: nors objektai deformuojasi, keistai susiaurėja, tačiau akiplotis gerokai prasiplečia. Minimaliai judant galima labai daug patirti.

Parodos eksponatai – padrikos mintys, užuominos ar replikos. Nesistengiu jų jungti į vieną pasakojimą, greičiau kuriu situacijas ir aplinkybes, kad objektų santykių prasmė pakiltų virš autonominių jų prasmių. Čia verta prisiminti kitą optinę priemonę – kaleidoskopą: jis vienu lengvu pasukimu (tarsi vaizduotė) krūvelę spalvotų stikliukų paverčia dailiu ornamentu. Sukalibruokite ir sukite“, - kviečia autorius.

Audriaus Janušonio paroda „Kelionė aplink savo kambarį“ Pamėnkalnio galerijoje vyks iki balandžio 29 d.

Parodos lankymas – nemokamas.

Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos dailininkų sąjunga.