Sausis – vienas šalčiausių ir tamsiausių metų mėnesių. Tyli gamta, pasislėpusi po sniegu, tylesni ir žmonės po gruodžio švenčių. Tačiau Paliesiuje šilta, o muzika netyla! Šį mėnesį kviečiame į du įspūdingus koncertus. Pirmiausia, su Naujų idėjų kameriniu orkestru NIKO, žinomu dėl patrauklių ir originalių pasirodymų, galėsime pasinerti į minimalizmo kompozicijas koncerte „Pabaiga yra pradžia“. O sausio 27 d. į Paliesiaus dvarą sugrįš pasaulinio garso smuikininkas Gidonas Kremeris ir „Grammy“ pelnęs orkestras „Kremerata Baltica“ su koncertu „Beieškant muzikos“!
Pramonininkas ir mecenatas dr. Pranas Kiznis šventų Kalėdų proga į Valdovų rūmų muziejų atvyko su itin brangia dovana – padovanojo šešis vertingus XV–XVII a. Vakarų Europos dailės darbus. Nacionaliniam muziejui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams dovanoti paveikslai yra iš naujosios dr. P. Kiznio galerijos salės, kuri šį rudenį papildė jau kelerius metus muziejuje pristatomą mecenato paveikslų galeriją. Nuo šiol iš dvidešimt šešių antrojoje salėje matomų ilgalaikiam eksponavimui perduotų kūrinių šeši – jau muziejaus nuosavybė. Dovana vertinama šešiaženkle eurų suma, o antrojoje salėje deponuotų kūrinių vertė siekia septynženklę sumą.
Prasidėjo registracija jau dvidešimt trečiajam šalies spaudos fotografijų konkursui „Lietuvos spaudos fotografija 2024“. Konkursas siekia skatinti fotografų kūrybiškumą ir norą ieškoti savitų požiūrių į įvairius šalies įvykius ir procesus, bei skatinti spaudos fotografų bendruomeniškumą ir norą mokytis vieniems iš kitų. Šis konkursas bei jo kulminacijoje vykstanti paroda - tai proga Lietuvos spaudoje dirbantiems fotografams ir fotografuojantiems žurnalistams atsigręžti, įvertinti bei apmąstyti per metus nuveiktus darbus, parodyti plačiai visuomenei savo geriausius metų kadrus.
Besidomintieji istorija ir krašto praeitimi „Aušros“ muziejuje vartydami senuosius leidinius, dažno jų viršelio vidinėje pusėje mato įklijuotą Pelikso Bugailiškio ekslibrisą, vaizduojantį atverstos knygos fone ariantį artoją. Šiauliečio dailininko Jeronimo Kmieliausko sukurtą ekslibrisą „Aušros“ muziejininkai padovanojo Peliksui Bugailiškiui 1963 m. jo 80-tojo jubiliejaus proga. Kiekvieną kartą atsivertę knygą, pažymėtą Pelikso Bugailiškio ekslibrisu, tarsi prisiliečiame prie iškilios asmenybės, visą gyvenimą nepailstamai purenusios kultūros paveldo dirvą. Šiemet gruodžio 30 d. minime jau 140-ąsias žymaus Lietuvos visuomenės, politikos ir kultūros veikėjo, teisininko, publicisto, kraštotyrininko, Šiaulių ,,Aušros“ muziejaus įkūrimo iniciatoriaus ir ilgamečio globėjo Pelikso Bugailiškio gimimo metines. Ką dar žinome apie šį Šiaulių ir Lietuvos visuomeninio gyvenimo, muziejininkystės, kraštotyros ir teisės srityse ryškius pėdsakus palikusį žmogų?






Kiekvienų metų gruodį Lietuva tampa pasaulinės fotožurnalistikos traukos centru. „Vilniaus fotografijos rato“ festivalyje šiemet pristatytos istorijos nepalieka abejingų – nuo sudėtingos moterų padėties konflikto zonose, iki miškų gaisrų, ar to, kaip laboratorijose bandoma pasiekti ambicingą tikslą – įveikti badą. Gruodžio pradžioje vyko konferencija „FotoŽurnalistikos ribos“ kurioje festivalio dalyviai kolegoms iš Lietuvos pristatė savo darbus bei dalijosi patirtimi, o nuo gruodžio pabaigos organizatoriai vilniečius ir miesto svečius pakvietė lauko ekspozicijoje jas išvysti savo akimis, skvere šalia Vilniaus rotušės. Eksponuojama keturiolika fotopasakojimų iš viso pasaulio: nuo Bangladešo iki Ispanijos, nuo Danijos iki Irano, bei viena serija iš Lietuvos.
Į kalėdinį Vilniaus šurmulį gruodžio 27–30 d. įsilies svečių iš Lenkijos atliekamos Kalėdų giesmės. Ciklą „Lenkų kalėdinės giesmės Vilnijoje“ keliose sostinės bažnyčiose pristatysiantis Varšuvos kardinolo Stefano Višinskio universiteto choras, vadovaujamas dirigento ir meno vadovo Michało Sławeckio, atliks giesmių koncertinę programą „Užgiedosiu Jėzui“. Svečiai giedos ir Mišiose, tuo praturtindami šventinę liturgiją. Koncertuose taip pat diriguos Piotras Arseniukas.
Lietuvos architektų sąjungos projektas atstovaus Lietuvą 19-ojoje Venecijos architektūros bienalėje 2025 metais. Lietuva turės galimybę pristatyti save kaip originalios architektūros šalį su tęstinumo tradicija pasitelkiant reprezentatyvius, pripažintus Lietuvos architektūros pavyzdžius ir atkreipti dėmesį į tvaraus mąstymo ir veikimo būtinybę šiuolaikiniuose miestuose – Venecijos architektūros bienalėje architektūrai suteikiama tribūna.
Briuselyje veikianti ne pelno siekianti organizacija, kino teatras „Cinema Nova“, įkurtas 1997 m., yra skirtas nepriklausomam kinui. Čia rodoma tai, kas nepatenka į komercinių kino teatrų sales. Dėmesys kreipiamas į išskirtinius kino kūrėjus, nepažintas kinematografines teritorijas, specializuotas temines programas. „Cinema Nova“ išgarsėjo ne tik savo šalyje, bet ir užsienyje, kaip vieta, kur rodomi įvairaus pobūdžio nepriklausomi audiovizualiniai kūriniai iš įvairių pasaulio kraštų. Čia taip pat ypatingas dėmesys skiriamas techniniam filmų pateikimui, atsižvelgiama į jų originalius formatus.
Nuolat skubančiame chaotiškame dabartiniame pasaulyje atsiranda tokių režisierių kaip Wimas Wendersas, kuris atsisako plaukti pasroviui ir pasiūlo vaistą – filmą-meditaciją „Puikios dienos“. Jo premjera įvyko Kanuose, o geriausiu aktoriumi pripažintas pagrindinį vaidmenį suvaidinęs Koji Yakusho. Jei šventiniu laikotarpiu norisi stabtelėti ir giliai įkvėpti, rasti laiko pabūti su savimi, o ne brautis per minias pirkėjų prekybos centruose, tai galima padaryti jau nuo gruodžio 22 d. Lietuvos kino teatruose, atėjus pasižiūrėti „Puikių dienų“.
Dvi Lietuvos prodiuserių įmonės – „Fralita Films“ bei „In Script“ – gavo Europos Sąjungos programos „Kūrybiška Europa“ paprogramės MEDIA finansavimą projektų mažųjų rinkinių vystymui. Šis finansavimas užtikrins nepriklausomiems prodiuseriams galimybę kurti kelis filmus ar serialus vienu metu, imtis didelių apimčių kino projektų kartu su užsienio partneriais bei kartu skatinti kylančius kino industrijos talentus.
