7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Rengėjų inf.

Rengėjų inf.

Sausį Paliesiaus dvare – muzikinės paieškos

Sausis – vienas šalčiausių ir tamsiausių metų mėnesių. Tyli gamta, pasislėpusi po sniegu, tylesni ir žmonės po gruodžio švenčių. Tačiau Paliesiuje šilta, o muzika netyla! Šį mėnesį kviečiame į du įspūdingus koncertus. Pirmiausia, su Naujų idėjų kameriniu orkestru NIKO, žinomu dėl patrauklių ir originalių pasirodymų, galėsime pasinerti į minimalizmo kompozicijas koncerte „Pabaiga yra pradžia“. O sausio 27 d. į Paliesiaus dvarą sugrįš pasaulinio garso smuikininkas Gidonas Kremeris ir „Grammy“ pelnęs orkestras „Kremerata Baltica“ su koncertu „Beieškant muzikos“!

Gediminas Gelgotas ir Naujų idėjų kamerinis orkestras. Organizatorių nuotr.
Gediminas Gelgotas ir Naujų idėjų kamerinis orkestras. Organizatorių nuotr.
Gidonas Kremeris ir kamerinis orkestras „Kremerata Baltica“. Organizatorių nuotr.
Gidonas Kremeris ir kamerinis orkestras „Kremerata Baltica“. Organizatorių nuotr.
Paliesiaus dvaras. Organizatorių nuotr.
Paliesiaus dvaras. Organizatorių nuotr.
Rengėjų inf.

Dosni mecenato dovana Valdovų rūmų muziejui

Pramonininkas ir mecenatas dr. Pranas Kiznis šventų Kalėdų proga į Valdovų rūmų muziejų atvyko su itin brangia dovana – padovanojo šešis vertingus XV–XVII a. Vakarų Europos dailės darbus. Nacionaliniam muziejui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams dovanoti paveikslai yra iš naujosios dr. P. Kiznio galerijos salės, kuri šį rudenį papildė jau kelerius metus muziejuje pristatomą mecenato paveikslų galeriją. Nuo šiol iš dvidešimt šešių antrojoje salėje matomų ilgalaikiam eksponavimui perduotų kūrinių šeši – jau muziejaus nuosavybė. Dovana vertinama šešiaženkle eurų suma, o antrojoje salėje deponuotų kūrinių vertė siekia septynženklę sumą.

Filipp Gagliardi,  „Architektūrinė kompozicija“. R. Vedricko nuotr.
Filipp Gagliardi, „Architektūrinė kompozicija“. R. Vedricko nuotr.
Rengėjų inf.

Prasideda konkursas „Lietuvos spaudos fotografija 2024“

Prasidėjo registracija jau dvidešimt trečiajam šalies spaudos fotografijų konkursui „Lietuvos spaudos fotografija 2024“. Konkursas siekia skatinti fotografų kūrybiškumą ir norą ieškoti savitų požiūrių į įvairius šalies įvykius ir procesus, bei skatinti spaudos fotografų bendruomeniškumą ir norą mokytis vieniems iš kitų. Šis konkursas bei jo kulminacijoje vykstanti paroda - tai proga Lietuvos spaudoje dirbantiems fotografams ir fotografuojantiems žurnalistams atsigręžti, įvertinti bei apmąstyti per metus nuveiktus darbus, parodyti plačiai visuomenei savo geriausius metų kadrus.

D. Rimeikos nuotr.
D. Rimeikos nuotr.
Rengėjų inf.

Peliksui Bugailiškiui – 140

Besidomintieji istorija ir krašto praeitimi „Aušros“ muziejuje vartydami senuosius leidinius, dažno jų viršelio vidinėje pusėje mato įklijuotą Pelikso Bugailiškio ekslibrisą, vaizduojantį atverstos knygos fone ariantį artoją. Šiauliečio dailininko Jeronimo Kmieliausko sukurtą ekslibrisą „Aušros“ muziejininkai padovanojo Peliksui Bugailiškiui 1963 m. jo 80-tojo jubiliejaus proga. Kiekvieną kartą atsivertę knygą, pažymėtą Pelikso Bugailiškio ekslibrisu, tarsi prisiliečiame prie iškilios asmenybės, visą gyvenimą nepailstamai purenusios kultūros paveldo dirvą. Šiemet gruodžio 30 d. minime jau 140-ąsias žymaus Lietuvos visuomenės, politikos ir kultūros veikėjo, teisininko, publicisto, kraštotyrininko, Šiaulių ,,Aušros“ muziejaus įkūrimo iniciatoriaus ir ilgamečio globėjo Pelikso Bugailiškio gimimo metines. Ką dar žinome apie šį Šiaulių ir Lietuvos visuomeninio gyvenimo, muziejininkystės, kraštotyros ir teisės srityse ryškius pėdsakus palikusį žmogų?

Peliksas Bugailiškis. Fot. Maksas Rubinšteinas, apie 1924–1925 m., Šiaulių „Aušros“ muziejus
Peliksas Bugailiškis. Fot. Maksas Rubinšteinas, apie 1924–1925 m., Šiaulių „Aušros“ muziejus
Dailininko Jeronimo Kmieliausko sukurtas ekslibrisas, kurį „Aušros“ muziejininkai padovanojo Peliksui Bugailiškiui 1963 m. jo 80-tojo jubiliejaus proga. Šiaulių „Aušros“ muziejus
Dailininko Jeronimo Kmieliausko sukurtas ekslibrisas, kurį „Aušros“ muziejininkai padovanojo Peliksui Bugailiškiui 1963 m. jo 80-tojo jubiliejaus proga. Šiaulių „Aušros“ muziejus
Šiaulių taikos teismo darbuotojai. Apie 1920 m. Pirmoje eilėje sėdi iš kairės: sekretorė Bronė Vaguraitė, teisėjas Peliksas Bugailiškis, raštininkė Sofija Mačiulytė; antroje eilėje stovi iš kairės: ..., raštininkas Vladas Zdzichauskas, raštininkė Stefanija Monkevičiūtė. Fot. Maksas Rubinšteinas, Šiaulių „Aušros“ muziejus
Šiaulių taikos teismo darbuotojai. Apie 1920 m. Pirmoje eilėje sėdi iš kairės: sekretorė Bronė Vaguraitė, teisėjas Peliksas Bugailiškis, raštininkė Sofija Mačiulytė; antroje eilėje stovi iš kairės: ..., raštininkas Vladas Zdzichauskas, raštininkė Stefanija Monkevičiūtė. Fot. Maksas Rubinšteinas, Šiaulių „Aušros“ muziejus
Šiaulių kraštotyros draugijos valdybos nariai prie pirmojo „Aušros“ muziejaus pastato. Apie 1927 m. Iš kairės stovi: Šiaulių miesto burmistras Jackus Sondeckis, Šiaulių „Aušros“ muziejaus bei vienas iš kraštotyros draugijos steigėjų Pelikas Bugailiškis, kraštotyrininkas, gydytojas Domas Jasaitis, Šiaulių kraštotyros draugijos vicepirmininkas Balys Petrauskas, Šiaulių Šv. Petro ir Povilo bažnyčios klebonas Stanislovas Sarapas, Šiaulių apskrities valdybos pirmininkas Julijonas Švambaris. Fot. nežinomas, Šiaulių „Aušros“ muziejus
Šiaulių kraštotyros draugijos valdybos nariai prie pirmojo „Aušros“ muziejaus pastato. Apie 1927 m. Iš kairės stovi: Šiaulių miesto burmistras Jackus Sondeckis, Šiaulių „Aušros“ muziejaus bei vienas iš kraštotyros draugijos steigėjų Pelikas Bugailiškis, kraštotyrininkas, gydytojas Domas Jasaitis, Šiaulių kraštotyros draugijos vicepirmininkas Balys Petrauskas, Šiaulių Šv. Petro ir Povilo bažnyčios klebonas Stanislovas Sarapas, Šiaulių apskrities valdybos pirmininkas Julijonas Švambaris. Fot. nežinomas, Šiaulių „Aušros“ muziejus
Etnografinėje ekspedicijoje Gaščiūnų k., Joniškio vlsč. 1933 m. Sunkvežimio kėbule (prie kabinos) sėdi P. Bugailiškis. Fot. nežinomas, Šiaulių „Aušros“ muziejus
Etnografinėje ekspedicijoje Gaščiūnų k., Joniškio vlsč. 1933 m. Sunkvežimio kėbule (prie kabinos) sėdi P. Bugailiškis. Fot. nežinomas, Šiaulių „Aušros“ muziejus
Pelikso Bugailiškio sveikinimas šiauliečiams muziejininkams Naujųjų, 1963-ųjų metų proga. 1962 m., Šiaulių „Aušros“ muziejus
Pelikso Bugailiškio sveikinimas šiauliečiams muziejininkams Naujųjų, 1963-ųjų metų proga. 1962 m., Šiaulių „Aušros“ muziejus
Rengėjų inf.

Septynioliktojo tarptautinio fotožurnalistikos festivalio „Vilniaus fotografijos ratas“ parodos pasitinka šalia Vilniaus rotušės

Kiekvienų metų gruodį Lietuva tampa pasaulinės fotožurnalistikos traukos centru. „Vilniaus fotografijos rato“ festivalyje šiemet pristatytos istorijos nepalieka abejingų – nuo sudėtingos moterų padėties konflikto zonose, iki miškų gaisrų, ar to, kaip laboratorijose bandoma pasiekti ambicingą tikslą – įveikti badą. Gruodžio pradžioje vyko konferencija „FotoŽurnalistikos ribos“ kurioje festivalio dalyviai kolegoms iš Lietuvos pristatė savo darbus bei dalijosi patirtimi, o nuo gruodžio pabaigos organizatoriai vilniečius ir miesto svečius pakvietė lauko ekspozicijoje jas išvysti savo akimis, skvere šalia Vilniaus rotušės. Eksponuojama keturiolika fotopasakojimų iš viso pasaulio: nuo Bangladešo iki Ispanijos, nuo Danijos iki Irano, bei viena serija iš Lietuvos.

J. Staselio nuotr.
J. Staselio nuotr.
Rengėjų inf.

Vilniuje skambės Varšuvos universiteto choro atliekamos kalėdinės giesmės

Į kalėdinį Vilniaus šurmulį gruodžio 27–30 d. įsilies svečių iš Lenkijos atliekamos Kalėdų giesmės. Ciklą „Lenkų kalėdinės giesmės Vilnijoje“ keliose sostinės bažnyčiose pristatysiantis Varšuvos kardinolo Stefano Višinskio universiteto choras, vadovaujamas dirigento ir meno vadovo Michało Sławeckio, atliks giesmių koncertinę programą „Užgiedosiu Jėzui“. Svečiai giedos ir Mišiose, tuo praturtindami šventinę liturgiją. Koncertuose taip pat diriguos Piotras Arseniukas.

Varšuvos kardinolo Stefano Višinskio universiteto choras. Organizatorių nuotr.
Varšuvos kardinolo Stefano Višinskio universiteto choras. Organizatorių nuotr.
Rengėjų inf.

Medžių architektūra: Lietuvos paviljonas 2025-ųjų Venecijos architektūros bienalėje

Lietuvos architektų sąjungos projektas atstovaus Lietuvą 19-ojoje Venecijos architektūros bienalėje 2025 metais. Lietuva turės galimybę pristatyti save kaip originalios architektūros šalį su tęstinumo tradicija pasitelkiant reprezentatyvius, pripažintus Lietuvos architektūros pavyzdžius ir atkreipti dėmesį į tvaraus mąstymo ir veikimo būtinybę šiuolaikiniuose miestuose – Venecijos architektūros bienalėje architektūrai suteikiama tribūna.

Lietuva Venecijos architektūros bienaleje. N. Tukaj nuotr.
Lietuva Venecijos architektūros bienaleje. N. Tukaj nuotr.
Rengėjų inf.

„Cinema Nova“ skrieja į „Supernovą“

Briuselyje veikianti ne pelno siekianti organizacija, kino teatras „Cinema Nova“, įkurtas 1997 m., yra skirtas nepriklausomam kinui. Čia rodoma tai, kas nepatenka į komercinių kino teatrų sales. Dėmesys kreipiamas į išskirtinius kino kūrėjus, nepažintas kinematografines teritorijas, specializuotas temines programas. „Cinema Nova“ išgarsėjo ne tik savo šalyje, bet ir užsienyje, kaip vieta, kur rodomi įvairaus pobūdžio nepriklausomi audiovizualiniai kūriniai iš įvairių pasaulio kraštų. Čia taip pat ypatingas dėmesys skiriamas techniniam filmų pateikimui, atsižvelgiama į jų originalius formatus.

„Cinema Nova“
„Cinema Nova“
Rengėjų inf.

Wimas Wendersas: gyvenimo grožis slypi detalėse

Nuolat skubančiame chaotiškame dabartiniame pasaulyje atsiranda tokių režisierių kaip Wimas Wendersas, kuris atsisako plaukti pasroviui ir pasiūlo vaistą – filmą-meditaciją „Puikios dienos“. Jo premjera įvyko Kanuose, o geriausiu aktoriumi pripažintas pagrindinį vaidmenį suvaidinęs Koji Yakusho. Jei šventiniu laikotarpiu norisi stabtelėti ir giliai įkvėpti, rasti laiko pabūti su savimi, o ne brautis per minias pirkėjų prekybos centruose, tai galima padaryti jau nuo gruodžio 22 d. Lietuvos kino teatruose, atėjus pasižiūrėti „Puikių dienų“.

„Puikios dienos“
„Puikios dienos“
Rengėjų inf.

Lietuvių kino prodiuseriams - „Kūrybiškos Europos“ finansavimas naujų filmų kūrimui

Dvi Lietuvos prodiuserių įmonės  – „Fralita Films“ bei „In Script“ – gavo Europos Sąjungos programos „Kūrybiška Europa“ paprogramės MEDIA finansavimą projektų mažųjų rinkinių vystymui. Šis finansavimas užtikrins nepriklausomiems prodiuseriams galimybę kurti kelis filmus ar serialus vienu metu, imtis didelių apimčių kino projektų kartu su užsienio partneriais bei kartu skatinti kylančius kino industrijos talentus.

„Smėlis tavo plaukuose“
„Smėlis tavo plaukuose“
  < PUSLAPIS IŠ 527  >>> Archyvas