Pauliaus Markevičiaus spektaklio „Pas mus šventė“ premjera
Monobloc (baltas plastikines kėdes) galima rasti visur – nuo sandėliuko iki restorano, nuo Ganos iki Šveicarijos. Liejamos iš vieno plastiko gabalo, jos greitai pagaminamos (vos per minutę), yra pigios, tvarios ir ganėtinai patogios. Nenuostabu, kad jos išplito po pasaulį ir tapo bekontekstėmis (context-free), kaip įvardijo medijų tyrėjas Ethanas Zuckermanas. Monobloc kėdės neturi lokalaus identiteto – tai veikiausiai vienas pirmųjų objektų, praradusių bet kokį kontekstinį ryšį su erdve.








Pauliaus Markevičiaus monospektaklis „Tomas Peinas (paremta niekuo)“
Idiliškai ošianti pušyno salelė tarp naujos statybos daugiabučių, nosį pasiekiantis kepsnių kvapas ir vaikų dūkimas – odės, skirtos būčiai, fonas. Priešais gultus ir kėdes – tuščias plotas įsivaizduojamai scenai, už kurios sustatyti gyvai grosiančios grupės (taip pranešta) instrumentai. Tomas Peinas, skausmingo gyvenimo matęs ir savo jausmus slopinąs vyras, yra netikėtas pamokslininkas apie gyvenimą ir, tam tikra prasme, jo grožį. Netikėtas, bet įtaigus. Net be perteklinių įrankių.







