Idiliškai ošianti pušyno salelė tarp naujos statybos daugiabučių, nosį pasiekiantis kepsnių kvapas ir vaikų dūkimas – odės, skirtos būčiai, fonas. Priešais gultus ir kėdes – tuščias plotas įsivaizduojamai scenai, už kurios sustatyti gyvai grosiančios grupės (taip pranešta) instrumentai. Tomas Peinas, skausmingo gyvenimo matęs ir savo jausmus slopinąs vyras, yra netikėtas pamokslininkas apie gyvenimą ir, tam tikra prasme, jo grožį. Netikėtas, bet įtaigus. Net be perteklinių įrankių.
