Autorius: Jonas Gusevičius
Jonas Gusevičius
Shakespeare’as Japonijoje
Akiros Kurosawos „Makbeto“ ir „Karaliaus Lyro“ ekranizacijos
Toksai jau mūsų amžius nelaimingas:
Pamišėliai akliesiems rodo kelią!
Jonas Gusevičius
Mirties akivaizdoje
Apie Ingmaro Bergmano „Septintąjį antspaudą“
Iškvėpus paskutinį atodūsį, atplėšus paskutinį, septintąjį antspaudą, pasaulis išnyksta. Mirtis pergali gyvenimą, kurį įgalino. Tai nestebina, nes tarę „juoda“ mintyse tuoj išvysime „balta“ ar, kaip būtų taręs belgų scenaristas bei eseistas Maurice’as Maeterlinckas: „Mirties ir tik mirties turėtume klausti, norėdami ką nors sužinoti apie gyvenimą.“ Tad nekeista, kad vienas iškiliausių režisierių kino istorijoje Ingmaras Bergmanas gerai žinomame filme „Septintasis antspaudas“ („Det sjunde inseglet“, 1957), neseniai rodytame kino teatre „Skalvija“, ieškodamas prasmės, tikslo, Dievo, kreipiasi į niekad nenuviliančią ir visad šalimais žmogaus sliūkinančią palydovę.
