Žmonės ir apipaišytos sienos yra du neatsiejami dalykai. Galima kurti teorijas apie Lasko urvo piešėjų motyvus, bet niekas nesužinos (na, nebent atrastume laiko mašiną), kuo skiriasi bizonų piešėjo ir Ernesto Zacharevičiaus motyvacija. Pompėjos bazilikos užrašas, kurio apytikslis vertimas būtų – „O siena, tu laikei tiek grafitų, kad nežinau, kaip tu dar pastovi“ ir „Vilnius – full of space“ yra vienas ir tas pats. Užrašai ir piešiniai gatvėse neatsirado kartu su aerozoliniais dažais, jie atsirado kartu su gatvėmis. O terminas „graffiti“ yra kilęs iš graikų „graphein“ – rašyti.
Gatvės menas yra viena tobuliausių meno formų – kažkas tarp smulkaus chuliganizmo ir grynojo kūrybiškumo par excellence. Gebėjimas matyti pasaulį vaizduotės akimis ir dalintis juo su kitomis žmogiškomis būtybėmis be puikybės ir prietarų. Deja, kaip teigia gerasis Užupio užrašas – „Vieni žmonės pro langą mato tėvynę, kiti – sieną mūrinę“. Taigi, Jūsų dėmesiui – pora pirmojo Vilniaus gatvės meno festivalio raundų.