Kodėl maistas yra daugiau nei priemonė išgyventi? Maistas veikia kaip ritualas. Socializacijos forma. Bendravimo papildas. Maisto gaminimas išskiria mus iš kitų gyvūnų. Maistas leido gimti kultūrai kaip reiškiniui. Šį sekmadienį apie maistą kaip svarbią žmonijos kultūros dalį pasakos dokumentinė kultūros apybraiža „Kultmisijos“.
Muzeologas, Vilniaus universiteto komunikacijos fakulteto dekanas prof. Rimvydas Laužikas pastebi, kad jeigu mes kalbame apie kultūrą ne kaip apie gamtą, o apie tai, kas sukurta žmogaus protu, turbūt pirmasis kultūrinis reiškinys, kurį žmonės sukūrė, buvo maisto gaminimas panaudojant ugnį.
„Archeologijoje ir antropologijoje, kai kalbame apie žmogaus ir gyvūno skirtumus, maisto gaminimas naudojant ugnį yra vienas iš esminių skirtumų. Mes matome, kad maisto gaminimas naudojant ugnį duoda kokybinį pokytį žmogaus evoliucijoje: maistas ir sukūrė kultūrą kaip reiškinį“, – sako jis.
Kultūra ir kapitalas – partneriai ar priešai? Jei kalbame apie pinigus, tai jau nebe menas. O gal visgi ne taip? Ar menininkas turi teisę galvoti apie pinigus? Kas turi išlaikyti menininkus: valstybė, verslas, ar jie patys? Ar investicijos į kultūrą atsiperka? Kodėl tampama mecenatais ir kodėl Lietuvoje jų turime tiek mažai? Atsakymų į šiuos klausimus jau šį sekmadienį ieškos nauja dokumentinė kultūros apybraiža „Kultmisijos“.
Kaip pastebi istorikas Egidijus Aleksandravičius, mūsų sąmonėje turtingi žmonės dažnai atsiduria šalia banditų, nedorų žmonių, ir taip atsitinka pernelyg nesigilinant, kad galbūt tai visai neatitinka tikrovės. „Mes neturime teigiamo kapitalisto, kuris būtų turtingas. Turime džiovininkus poetus, kuriuos garbiname, bet jei jie būtų buvę vieninteliai, mes būtume seniai išnykę. O juk turėjome ir Petrą Vileišį, ir Jakūbą Frenkelį, kuriems buvo natūralu, kad turtėji ir daliniesi“, – primena jis.
