Autorius: VF inf.

VF inf.

Jau ne pirmi metai Vilniaus festivalis vieną koncertų skiria sakralinei muzikai. Jo klausytis kviečiami visi norintieji, mat įėjimas į Vilniaus šv. Kazimiero bažnyčioje bendradarbiaujant su Religinės muzikos centru rengiamą muzikos vakarą yra nemokamas. Šiemet birželio 17 d. čia skambės grigališkojo choralo ir improvizacijų mušamiesiems programa „Illumina“. Ją atliks svečiai iš Latvijos. Giedos vokalinis vyrų ansamblis „Schola Cantorum Riga“, gros perkusininkai – kompozitorius ir atlikėjas Richardas Zaļupe ir Latvijos nacionalinio operos ir baleto teatro simfoninio orkestro narys Ivaras Kalniņis.

VF inf.

Birželio 3 d. prasideda Vilniaus festivalis, kurio programoje, be kita ko – festivalio užsakyto kūrinio premjera ir egzotiški Kinijos muzikos garsai. Birželio 5 d. Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje numatytame koncerte „Kinijos garsai styginiams ir erhu virtuozas Guo Gan“ su Roberto Šerveniko diriguojamu Lietuvos kameriniu orkestru (LKO) pasirodys kinų instrumento erhu žvaigždė Guo Ganas. Skambės kinų muzika ir lietuvių kompozitoriaus Ramūno Motiekaičio festivalio užsakymu parašytas kūrinys „Cinema“ kameriniam orkestrui.

VF inf.

Operos megažvaigždė, vienas gražiausių pasaulio mecosopranų Elīna Garanča ir geriausių orkestrų penketukui priskiriamas Vienos filharmonijos orkestras, diriguojamas ryškaus jaunesniosios kartos maestro Rafaelio Payare, Vilniui dovanoja rafinuotą XIX ir XX a. muzikos programą. Birželio 19 d., antradienį, 19 val. koncertu Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre svečiai vainikuos 22-ąjį Vilniaus festivalį.

Latvių mecosopranas Elīna Garanča savo ypatingo grožio balsu ir nepaprastos inteligencijos persmelktu muzikalumu užkariavo visas pagrindines pasaulio teatrų scenas, o pernai vasarą surengtu koncertu Vilniaus festivalyje paliko neišdildomą įspūdį ir Lietuvos publikai. Šį kartą drauge su Vienos filharmonijos orkestru E. Garanča perteiks pačią Vienos fin de siècle muzikinę dvasią – atliks amžių sandūros dainiaus Gustavo Mahlerio vokalinį ciklą pagal poeto Friedricho Rückerto eiles (1901–1904) bei nuostabiąją dainą „Urlicht“ („Pirmapradė šviesa“, 1893), kaip atskirą dalį kompozitoriaus įtrauktą ir į jo Antrąją simfoniją.

VF inf.

Kultūrinės diplomatijos ekspertė pianistė Mūza Rubackytė, 2018 m. Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui parengusi tris programas Paryžiuje („Salle Gaveau“, Invalidų katedroje ir Orsė muziejuje), netrukus muzikuos ir 22-ajame Vilniaus festivalyje. Birželio 11 d. su pasaulyje pripažinimo siekiančiu jaunosios kartos styginių kvartetu „Mettis“ ir kontrabosininku Donatu Bagursku pianistė nuties tiltą į ateitį per lig šiol aktualių kūrėjų – Josepho Haydno, Ferenzo Liszto, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir mažiau žinomo prancūzų kompozitoriaus Louis Vierne’o kūrybą.

Šiuo metu Vilniuje, Paryžiuje ir Ženevoje gyvenanti lietuvių pianistė Mūza Rubackytė koncertuoja visuose žemynuose, jos rečitaliai rengiami garsiose koncertų salėse. Atlikėjos repertuarą sudaro daugiau kaip 40 koncertinių programų ir 40 koncertų su orkestru, diskografiją – 25 kompaktinės plokštelės, ji bendradarbiauja su „Naxos“, „Lyrinx“, „Warner Classics“, „Brilliant Classics“, „Doron“ įrašų kompanijomis. Būdama įvairiapusė kultūros veikėja, ji suvaidino svarbų vaidmenį Lietuvos įvaizdžio sklaidai Prancūzijoje. M. Rubackytė apdovanota Garbės medaliu „Už nuopelnus Lietuvos kultūrai“, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, Lietuvos Vyriausybės premija. 2006 m. jai paskirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija. Pianistė yra LMTA profesorė, kviečiama į svarbių tarptautinių konkursų žiuri, dėsto pasaulio universitetuose ir konservatorijose, vadovauja tarptautiniams meistriškumo kursams. M. Rubackytė yra tarptautinio Vilniaus fortepijono muzikos festivalio įkūrėja ir meno vadovė. „Viena geriausių gyvųjų Liszto atlikėjų“ (kaip teigiama prestižiniame žurnale „Fanfare“, JAV) yra Tarptautinių F. Liszto asociacijų (ILA) biuro narė, F. Liszto draugijos Lietuvoje „LiSZtuania“ prezidentė, ilgametė tarptautinio F. Liszto pianistų konkurso Utrechte žiuri narė. 2012 m. M. Rubackytei įteiktas Vengrijos kultūros ministerijos prizas „Pro Hungarica“.

VF inf.

Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio proga Vilniaus festivaliui akcentuojant Lietuvos muzikinės kultūros gyvybingumą ir tradicijų bei naujovių sinergiją, festivalyje radosi Lietuvą ir JAV, šiandienos ir praeities istoriją jungianti programa „Abi vandenyno pusės“. Birželio 7 d. šioje intriguojančioje programoje skambės lietuvių išeivių kamerinė muzika – Vytauto Bacevičiaus, Vlado Jakubėno, Juliaus Gaidelio, Kazimiero Viktoro Banaičio ir Jeronimo Kačinsko kūriniai.

Nublokštų už Atlanto lietuvių kompozitorių kūryba – svarbi ir vertinga kultūrinio bei istorinio paveldo dalis. Tiesa, vis dar retai pasigirstanti koncertų scenose, per lėtai sugrįžtanti ir įsiliejanti į bendrą lietuviškos kultūros lauką, sudraskytą istorinių kolizijų. Lietuvių emigracija į užjūrio šalis, ypač JAV, fiksuojama jau nuo XIX a., tačiau bene skaudžiausiai tautos kultūrai atsiliepė emigracinė banga po Antrojo pasaulinio karo. Ją nulėmė Sovietų Sąjungos ir Vokietijos sandoriai bei karo padariniai. Anot istorikų, per 60 000 Lietuvos žmonių, baimindamiesi galimų represijų, nutarė pasitraukti į Vakarus. Ypač daug išvyko inteligentijos, menininkų. Tarp dainininkų, orkestrų artistų, muzikos mokytojų Lietuvą paliko ir kompozitoriai Kazimieras Viktoras Banaitis, Julius Gaidelis, Vladas Jakubėnas, Jeronimas Kačinskas, Giedra Nasvytytė-Gudauskienė ir kt. Ypač ryški tarpukario Lietuvos asmenybė buvo Vytautas Bacevičius, savo kūryba, pianistine bei publicistine veikla tapęs vienu svarbiausių šiuolaikinės muzikos propaguotojų, vienu iniciatorių 1936 m. Lietuvai, vienintelei iš Baltijos valstybių, stojant į Tarptautinę šiuolaikinės muzikos draugiją (ISCM). 1939 m. vasarą V. Bacevičius išvyko koncertuoti į Argentiną. Prasidėjus karui į Sovietų Sąjungos okupuotą Lietuvą nebesugrįžo ir tapo emigrantu, o 1940-aisiais persikėlė į JAV. Kaip rašo muzikologė Danutė Petrauskaitė, nors vėlyvuoju sovietiniu laikotarpiu pavieniai muzikologai bei atlikėjai ėmė domėtis emigrantų kūryba, jų kūriniai Lietuvoje skambėdavo retai. Tik Sąjūdžio metais, pradėjus rengti specialiai išeivių kūrybai skirtą „Sugrįžimo“ festivalį, užmarštin nugramzdinta egzodo muzika plačiau pasklido po Lietuvos koncertų sales, pasirodė straipsnių, mokslinių darbų, monografijų apie jos kūrėjus.

VF inf.

Į Vilniaus festivalį šiemet vėl atvyksta senosios muzikos gerbėjus pradžiuginsiantis kolektyvas – pasaulinį pripažinimą ir geriausius kritikų atsiliepimus pelnęs ansamblis „Il Giardino Armonico“ ir jo meno vadovas bei solistas Giovanni Antonini (išilginė fleita). Birželio 19-ąją Filharmonijos scenoje svečiai iš saulėtosios Italijos atliks Antonio Vivaldi ir kitų XVI–XVIII a. italų kompozitorių kūrinių programą.

„Il Giardino Armonico“ susibūrė 1985 metais. Vadovaujamas dirigento ir garsaus išilginės fleitos solisto Giovanni Antonini, šis ansamblis ilgainiui įsitvirtino tarp svarbiausių pasaulyje senosios muzikos kolektyvų. Daugiausia dėmesio jis skiria XVII–XVIII a. muzikos repertuarui. Priklausomai nuo atliekamų kūrinių, ansamblyje griežia nuo 3 iki 35 narių. Į Vilniaus festivalį su vadovu ketina atvykti 7 ansamblio muzikantai.

VF inf.

Birželio 9 ir 11 dienomis Lietuvos nacionaliniame operos teatre rodoma premjera – Vincenzo Bellini opera „Kapulečiai ir Montekiai“. Premjeriniuose spektakliuose pagrindines partijas atliks Viktorija Miškūnaitė, Eglė Šidlauskaitė, Liudas Mikalauskas, Žygimantas Galinis ir portugalų tenoras Carlos Cardoso.

Iš Kapulečių ir Montekių pavardžių operos pavadinime publika akimirksniu nusprendžia, jog scenoje jų lauks dar viena Williamo Shakespeare’o aprašytos Romeo ir Džuljetos istorijos versija. Tačiau, pasak premjeros režisieriaus prancūzo  Vincento Boussard’o, toks standartinis mąstymas nėra teisingas, nes nei kompozitorius Vincenzo Bellini (1801–1835), nei jo libretistas Felice Romani (1788–1865) nebuvo skaitę W. Shakespeare’o tragedijos „Romeo ir Džuljeta“. Tiesiog ir didysis dramaturgas, ir operos libretistas kurdami rėmėsi ta pačia renesanso legenda, kiekvienas savaip ją interpretuodami.

VF inf.

Viena Vilniaus festivalio tradicijų – ypatingas klasikinės muzikos rečitalis. Šiųmečio festivalio rečitalis paliks neišdildomą įspūdį. Birželio 15 d. Filharmonijoje sulauksime legendinio austrų pianisto Rudolfo Buchbinderio! Jo kūrybinis kelias tęsiasi jau 50 metų, o diskografijoje – per 100 kompaktinių plokštelių, daugelis jų įvertintos reikšmingais prizais. R. Buchbinderiui ypač artima Ludwigo van Beethoveno muzika, jis net parašė knygą „Mano Beethovenas – gyvenimas su meistru“. Beethovenas ir jo „Appassionata“ turėtų tapti ir Vilniaus festivalio koncerto ašimi, neatsitiktinai rečitalis pavadintas „Appassionata“ pagal Rudolfą Buchbinderį“.

Be jau minėtos knygos, Rudolfas Buchbinderis yra išleidęs ir autobiografinę „Da Capo“, kurioje aprašė savo artistinę patirtį. O ji išties įspūdinga ir tebekaupiama. Šį koncertinį sezoną 70-metį švenčiantis atlikėjas pasirodo tokiose salėse kaip Niujorko „Carnegie Hall“, Tokijo „Suntory Hall“, Vienos „Musikverein“, Berlyno filharmonija; gastroliuoja su „Staatskapelle Dresden“ ir „Berliner Philharmoniker“ diriguojant Christianui Thielemannui ar „Wiener Philharmoniker“ diriguojant Zubinui Mehtai bei Franzui Welser-Möstui. Dirigento M. Jansono kvietimu R. Buchbinderis yra Bavarijos radijo simfoninio orkestro reziduojantis solistas. Artimi ryšiai sieja pianistą su „Wiener Philharmoniker“ orkestru, kuris 2016 m. paskelbė jį garbės nariu.

VF inf.

Artinantis vasarai, artėja ir vienas reikšmingiausių mūsų šalies renginių – Vilniaus festivalis. Jis šiemet vyks birželio 5–22 dienomis ir pristatys dešimt originalių programų. Festivalio moto „Harmonijos sodai“ kvies ragauti įvairių muzikos vaisių. Festivalio renginiai vyks Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, Nacionaliniame operos ir baleto teatre bei Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčioje. Bilietai į mokamus renginius jau parduodami.

21-asis Vilniaus festivalis birželio 5 d. prasidės koncertu, kuris neabejotinai taps itin svarbiu ir įsimintinu muzikiniu įvykiu Lietuvoje. Nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT) pirmą kartą koncertuos operos superžvaigždė, latvių mecosopranas Elīna Garanča. Užkariavusi visas pagrindines pasaulio teatrų scenas savo ypatingo grožio balsu ir nepaprastos inteligencijos persmelktu muzikalumu, E. Garanča visuotinai pripažįstama kaip viena ryškiausių dabarties operos solisčių. Vilniaus publiką ji džiugins Piotro Čaikovskio, Camille’o Saint-Saënso, Giuseppe’s Verdi, Francesco Cilea, Pietro Mascagni operų arijų ir neapolietiškų dainų interpretacijomis su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru (LNSO). Koncertą diriguos talentingas britų maestro, E. Garančos sutuoktinis Karelis Markas Chichonas, bendradarbiaujantis su daugeliu svarbiausių pasaulio teatrų bei orkestrų.