Lietuvos nacionaliniame muziejuje veikia tarptautinė paroda, skirta Baltijos valstybių nacionalinių valiutų sukaktims: šiais metais litas ir latas mini šimtmečius, iškilios sukakties laukia ir krona
Ši paroda – kelionė per tris Baltijos valstybes ir du istorinius laikotarpius. Nacionalinių valiutų kūrimas ir atgavimas kiekvienu laikotarpiu yra panašūs, tad siekiant tai pažinti, kyla tie patys klausimai: kas buvo prieš įvedant savus pinigus?, kaip nacionalinė valiuta buvo sukurta?, kur ir kaip gaminti piniginiai ženklai?, kaip mes – kiekviena valstybė – piniguose stengėmės atrodyti ir atrodome?, ar būta alternatyvų, t. y. ar mūsų pinigų pavadinimai ir patys piniginiai ženklai galėjo būti kitokie? Ir sentimentų nuspalvintas paskutinis klausimas: ar tai yra pabaiga, ar tęsinys? Atsakant į šiuos klausimus, atsiskleidžia įvairiapusė – istorinė, politinė, ekonominė, kultūrinė, ideologinė, meninė – nacionalinių pinigų reikšmė. Tuo pačiu yra galimybė pažvelgti į trijų valstybių pinigus, palyginti jų atsiradimo bei egzistavimo kontekstą, perskaityti juose užkoduotas trijų tautų istorijas ir kitu kampu pažinti savo šalies bei kaimynų istoriją, išryškinti bendrumą, apčiuopti skirtumus.
Trijų valstybių numizmatai suvienijo jėgas, kad visuomenei primintų nacionalinių pinigų reikšmę, Baltijos šalių ir jos žmonių istoriją, vertybes. Lankytojai parodoje gali išvysti iki šiol neeksponuotas vertybes: prieš keletą metų žinomais tapusių Lietuvos Respublikos pirmųjų pinigų – muštinių bandomųjų projektų vaizdus, architekto Vladimiro Dubeneckio sukurtus pinigų eskizus, banknotų projektams skirtus dailininko Adomo Varno piešinius. Rodomi unikalūs Telšių ir Plungės 1915 m. piniginiai ženklai iš knygnešio Telšių burmistro Felikso Milevičiaus dienoraščio, priklausančio Telšių „Alkos“ muziejui. Gausu įdomių eksponatų iš Lietuvos banko Pinigų muziejaus rinkinių.
Iš Estijos ir Latvijos atvyko daugiau kaip 700 eksponatų ir skaitmeninių vaizdų. Jų tarpe – dailininko Vilhelmo Krūminio sukurti, tačiau neįgyvendinti Latvijos 3 latų monetos gipsiniai modeliai; vienos iš estetiškiausių monetų – 1922 m. skulptoriaus Teodoro Zalkalnio sukurtos auksinių 20 latų monetos, savo išleidimo dienos laukusios 86 metus, modeliai. Parodoje eksponuojami iki šiol neskelbti ir nerodyti 1991 m. patvirtinti gamybai 5 latų banknoto projektai, saugoti Latvijos banko archyve. Tarp Estijos banko muziejaus eksponatų – retas Estijos 1000 svarų 7% 1927 m. paskolos bankininkystei ir pinigų reformai remti lakštas, reti tarpukario Estijos banknotų egzemplioriai, pinigų gamybos įrankiai, modeliai, pirmą kartą eksponuojamas metalinis modelis su Estijos herbo figūra – trimis liūtais.
Parodos autoriai – Lietuvos nacionalinio muziejaus, Latvijos nacionalinio istorijos muziejaus ir Estijos istorijos muziejaus numizmatai. Partneriai: Lietuvos bankas, Lietuvos banko Pinigų muziejus, Estijos banko muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus. Parodą parėmė Lietuvos kultūros taryba. Eksponatus ir skaitmeninius vaizdus paskolino Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Latvijos bankas, Kėdainių krašto muziejus, Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Žemaičių muziejus Alka, Lietuvos valstybės istorijos archyvas, Estijos nacionalinis archyvas, Estijos dailės muziejus, Latvijos banko archyvas, Latvijos dailės akademijos informacijos centras, privatūs asmenys.
Paroda Lietuvos nacionaliniame muziejuje bus eksponuojama iki 2023 m. vasario 5 d., Latvijos nacionaliniame istorijos muziejuje Rygoje – nuo 2023 m. kovo 3 iki gegužės 28 d., Estijos istorijos muziejuje Taline – 2023 m. nuo birželio 15 iki spalio 12 dienos.
