„Įsikūnijimas“ – jau 7-oji menininkės Agnės Kišonaitės autorinė paroda, kviečianti lankytoją leistis į gilesnio savęs ir aplinkos pažinimo kelionę kartu su pačia kūrėja.
Eksponuojamuose darbuose autorė toliau nagrinėja sau artimas temas – moteriškumą ir paukščius, ieško būdų, kaip iš medžiagų, turėjusių keliauti į sąvartyną, sukurti ne tik paveikius, bet ir estetiškai patrauklius kūrinius. „Estetika ir grožis man visada buvo labai svarbūs. Tikiu, kad menas turi ne tik paraginti susimąstyti, bet ir teikti džiaugsmą akims. Taigi užuot stengdamasi sugėdinti, „pabarti“ žiūrovą, kviečiu jį atvirai, tolerantiškai ir nuoširdžiai diskusijai,“ – teigia autorė.
Pirmąją parodos dalį sudaro A. Kišonaitės per pastaruosius kelerius metus sukurtos instaliacijos iš antrinių žaliavų – panaudotų gėrimų skardinių, vyno kamščių, elektronikos atliekų, kosmetikos pakuočių. Čia taip pat vyrauja grožio ir paukščių temos. Viso pasaulio kultūroje pastarieji simbolizuoja laisvą mintį, sielą, kūrybą. Pasirinkusi nepatrauklias atliekas paversti žavingais sparnuotais gyvūnais, autorė tarsi kviečia išsilaisvinti ne tik nuo buitinių, bet ir vidinių šiukšlių ir leistis į mentalinę kelionę laisvesnio gyvenimo link.
Kitoje erdvėje lankytojo laukia visiškai nauji, iki šiol dar niekur neeksponuoti autorės paveikslai. Moterų portretuose autorė fiksuoja daugeliui mūsų puikiai pažįstamus jausmus – savikritiką, nuolankumą, puikybę, kvestionuoja vyriškumo ir moteriškumo ribas. Sudėtingų emocijų perkėlimas ant drobės – tarsi savotiška terapija, leidžianti į jausmus pažvelgti iš šalies, suvokti jų kilmę ir priežastis, o drauge – ir nurimti. Ko gero todėl A. Kišonaitės darbuose ir vyrauja įvairūs mėlyni atspalviai – jau ne vieną šimtmetį ši spalva žinoma ir vertinama dėl savo raminančių, atpalaiduojančių savybių. Beveik visuose kūriniuose randama mėlyna spalva – tarsi visą parodą jungiantis siūlas, kviečiantis atsikratyti slegiančių emocijų ir skatinantis leisti savo mintims skrieti arčiau dangaus.
„Įsikūnijimas“ – tai svarbiausi Agnės Kišonaitės pastarųjų kelerių metų kūrybinės kelionės momentai. Tapydama kiekvieną paveikslą, kurdama kiekvieną instaliaciją, autorė atskleidžia įsikūnijanti į kiekvieną subjektą: „Mano kūriniuose užfiksuotos emocijos – tai emocijos, kurias jaučiu aš pati ar kurias, tikiu, jaučia paukščiai. Tapydama juos itin daug stebiu gyvai, fotografuoju, analizuoju kitų menininkų darytas nuotraukas. Laikui bėgant pastebėjau, kad paukščiai taip pat turi nuotaikas, emocijas, tad vaizduodama juos stengiuosi įsikūnyti į tą patį jausmą ir perteikti jį savo darbais.“
Parodą apžiūrėti galima Trakų vokės dvare iki balandžio 10 d.