Marijos Gimbutienės šimtmečio užbaigimui – juvelyrikos paroda

Gruodžio 31 d., 12 val. Vilniaus Gintaro muziejuje-galerijoje atidaryta Jurgitos Erminaitės-Šimkuvienės paroda „Vienas iš kito?“, skirta Marijos Gimbutienės šimtmečiui. 2021-uosius Seimas paskelbė M. Gimbutienės metais.

Įdėmesnis žvilgsnis į pasauliui reikšmingą mokslininkę, jos studijų lauką, įžvalgas ir atradimus, susietus su senosios Europos bei indoeuropietišku sluoksniais tarsi perkėlė juvelyrę į tolimus kultūrinius klodus. „Studijuodama M. Gimbutienės veikalus ieškojau vyriškos ir moteriškos kultūrų nuoseklios sekos iš vieno į kitą, - pasakoja parodos autorė. - Knygoje „Senoji Europa“ perskaitytas M. Gimbutienės sakinys apie tai, kad „Tokios visiškai skirtingos tikėjimų sistemos negalėjo išsirutuliuoti viena iš kitos“ privertė sustoti ir frazės „vienas iš kito“ gale padėti klaustuką. Taip gimė pavadinimas ir į mano „atradimų“ indą sukrito skirtingi dviejų kultūrų simboliai, pasaulėžiūra, tikėjimo sistemos. Tokios skirtybės kaip moteris ir vyras, deivės ir kariai, žemė ir dangus, mėnulis ir saulė, taurė ir durklas, staiga sukūrė bendrą visumą”.

Menininkė, domėdamasi lietuvių simboliais, užčiuopė sąsajas su senąja Europos ir indoeuropiečių kultūromis. „Kurdama pajutau, kaip švelnioji, taikioji moteriškoji Europos žemdirbių kultūra susijungia su karingąja vyriškąja indoeuropiečių kultūra, - teigia J. Erminaitė- Šimkuvienė. – Nors abi šios kultūros yra skirtingos ir neturi sąlyčio taškų, dalį paveldėjome iš vienos, dalį - iš kitos kultūros. Tai liudija lietuvių liaudies mažosios architektūros paminklai, tokie kaip geležiniai kryžiai, „saulutės“, stogų puošyba, raštai, liaudies menas, tautosaka“.

J. Erminaitė-Šimkuvienė parodai sukurti naudojo organines medžiagas, tokias kaip žvėrių ir žuvų kaulai, ragai ir dantys, banano žievė, virvė, gintaras, kuriuos derino su sidabru bei auksu. Sagėje, kuri primena senuosius lietuvių medinius namų kraigus, sukryžiuoti avies kaulai, primenantys briedės ir arklio galvas, viena simbolizuoja senąją Europą, kita - indoeuropiečių. M. Gimbutienės knygoje rasta J. W. Goethe‘s citata „Dieviškumas ten, kur žemė ir dangus susitinka“ pakuždėjo mintį pasitelkti senosios Europos žemės-įsčių bei indoeuropiečių naudotus dangaus kūnų simbolius. Taip gimė votas, ant kurio hebraiški užrašai Rechem (įsčios) ir iš jo kilęs Rachamim (gailestingumas). Auskarams „Dvi figūros“ pravertė vaikystės lėlė su nulaužytomis galūnėmis ir pakrantėje rastas gintaras, primenantis apatinę moters kūno dalį. Amžinos diskusijos, iš kur atsirado žmogus – iš Dievo ar beždžionės, paskatino sukurti kaklo papuošalą „Žuvis- beždžionė”. Sumanymą įgyvendinti padėjo šamo galva, kurios antroje pusėje įžvelgė beždžionės veidą, kurį paryškino banano žieve. Objektas „Valtis“ sukurtas iš avies kaulo, o irklas primena pamario kraštų antkapinį paminklą-krikštą ir senajai Europai būdingą įsitikinimą, kad gyvųjų bei pomirtinį gyvenimą skiria vandens kelias, kurį teks įveikti laivu, laikytu atgimimo simboliu.

Aštuntojoje personalinėje J. Erminaitės-Šimkuvienės parodoje galima išvysti iš vielų sukurtą segę „Lizdas“, kaklo vėrinius, segę iš avies kaulo, primenančio briedės galvą, plaukų smeigtuką, atkartojantį durklo ir kirvio formas, moters silueto segę, ženklelius ir pakabučius, primenančius ežius, paukščius, pelėdas ir jaučius. M. Gimbutienės įkvėpti J. Erminaitės-Šimkuvienės kūriniai taip pat eksponuojami Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijos namuose.

Lietuvos dailininkų sąjungos narė parodose dalyvauja nuo 2006 m.

J. Erminaitės-Šimkuvienės parodą „Vienas iš kito?“ galima apžiūrėti rytoj galerijoje, Vilniuje, šv. Mykolo g. 8. nuo 11 iki 16 val.

Parodą remia Lietuvos kultūros taryba.

Gintaro muziejus-galerija.

Daugiau informacijos  kreiptis į Jurgitą Erminaitę-Šimkuvienę tel. 86 86 76709