Įamžintas litvako Nobelio Taikos premijos laureato Bernardo Lowno atminimas
Utenos miestelis pasipuošė nauju meno kūriniu – bronzine širdimi – kuri primena, kad čia gimė ir augo Bernardas Lownas, Nobelio Taikos premijos laureatas, itin garsus kardiologas ir šiuolaikinio defibriliatoriaus išradėjas.
Ši iniciatyva gimė kaip kultūros istorikės Sandros Dastikienės kuriamo projekto
„Senieji kaimynai” dalis, kurios tikslas atkreipti dėmesį į žydų bendruomenę ir jos kultūrą, palikimą Utenos regione.
„Gydant lietuvių ir žydų tautų bendravimą, pradėti reikia nuo pačių šaknų – mažų miestelių (šetlų) kultūros, kur abi skirtingos bendruomenės sugyveno taikiai šimtmečiais. Būtent tai – kaimynystę – ir noriu pabrėžti savo projektu Utenoje, Anykščiuose, Molėtuose ir Dusetose”, – sako Sandra Dastikienė.
Pasak jos, simboliška, kad Bernardas Lownas prisimenamas lygiai 100 metų po jo gimimo – 1921 m.birželio 7 dieną – Utenoje, vietos žydų verslininkų šeimoje. 1935 m. šeima, baimindamasi augančio antisemitizmo ir ieškodama geresnės ateities savo vaikams, emigravo į JAV. Ten 1945 m. būsima kardiologijos mokslo žvaigždė baigė Jeilio universiteto Medicinos fakultetą. Deja, Bernardas Lownas savo šimtmečio nesulaukė: mirė likus keliems mėnesiams, vasario 17 dieną.
„Tai jo atmintį ir įamžinimą paverčia dar stipresniais simboliais”, – sako Sandra Dastikienė.
Meninę projekto dalį įgyvendinusi Lauryna Kiškytė, metalo ir juvelyrikos meistrė, prisipažįsta pirmiausiai galvojusi apie portretą. Tačiau – sako – jai visai nepriimtinas pompastiškas heroizmo vaizdavimas, o ir išklausiusi valandų valandas interviu su Bernardu Lownu, daug skaičiusi, suprato – šiai asmenybei toks vaizdavimo būdas netiktų.
Menininkė susitelkė į tai, kam žmogus paskyrė ir dovanojo savo gyvenimą – moksliniai širdies tyrimai. Pasirinkusi gana universalų širdies simbolį, susidūrė su kitu iššūkiu: kaip ją atvaizduoti nebanaliai.
„Iš bronzos lietoje Bernardui Lownui atminti skirtoje širdyje aortos persipina su augaliniais motyvais, nes kardiologas, palyginus, labai anksti pradėjo kalbėti apie ekologiją, mūsų atsakomybę už planetą ir konkrečią vietą, kurioje gyvename. Be to, širdis yra iškili, „medžiagiška” – ją galima liesti, apčiuopti. Pats Bernardas Lownas yra sakęs, kad viskas prasideda nuo „prisilietimo” – jis griauna bet kokius barjerus tarp skirtingų žmonių ir tautybių”, – naują kūrinį pristato Lauryna Kiškytė.
1985 metais Bernardas Lownas kartu su SSRS akademiku Jevgenijumi Čiazovu gavo Nobelio taikos premiją, kuri buvo skirta jų vadovaujamai organizacijai „Pasaulio gydytojai už kelio užkirtimą branduoliniam karui“, nurodant, kad „ši organizacija davė žmonijai reikšmingos naudos, platindama autoritetingą informaciją ir prisidėdama prie to, kad būtų suvoktos katastrofiškos branduolinio konflikto pasekmės“.
2002 m. Bernardas Lownas apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi.
2018 m. jam suteiktas Utenos krašto garbės piliečio vardas.
Projektą „Senieji kaimynai” remia Lietuvos Kultūros Taryba.
Kultūros istorikė Sandra Dastikienė įkūrė (ir vadovauja) Marianos Veriovkinos draugiją, kuri siekia atgaivinti Vyžuonėlių dvarą (Utenos r.), kuriame gyveno ir kūrė menininkė, organizuoja kultūrinius renginius, susijusius vietos istorija, kūrybiniais ryšiais jungia Uteną su pasaulio miestais.
