Spalio 14 d. Rūtos Katiliūtės tapybos paroda – „Laiptų galerijoje“

Rūta Katiliūtė yra viena ryškiausių abstrakčiosios dailės atstovių Lietuvoje. Nuo 1969 m. R. Katiliūtė dalyvauja parodose, jos kūryba vertinama ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Dailininkė pirmoji iš lietuvių menininkų yra gavusi prestižinę Krasner-Pollocko fondo stipendiją (JAV, 1994), pelnė Diuseldorfo kultūros departamento, Golart-Stiftung, Mincheno kultūros departamento stipendijas (Vokietija, 1993, 1996), o 2016 m. įvertinta Nacionaline kultūros ir meno premija. Tapytojos kūrinių yra įsigiję Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus, Tretjakovo galerija Maskvoje, Salustowicz galerija Vokietijoje, privatūs kolekcininkai Lietuvoje, Vokietijoje, Suomijoje, JAV, Austrijoje, Italijoje, Norvegijoje, Prancūzijoje, Danijoje, Švedijoje ir kt.

„Rūta Katiliūtė vienareikšmiškai priskiriama abstrakčiajai tapybos krypčiai, bet ir čia ji užima išskirtinę vietą. Nors kaip ir klasikiniame anstrakcionizme, jos paveiksluose svarbiausias psichologinis spalvos poveikis, tačiau dailininkė atsisako net ir menkiausio abstrakčiajai dailei būdingo realių formų užuominų. Tai minimalistinė abstrakcija, kur svarbiausia yra spalva, šviesa, erdvė, jausmas ir meditacija, nes Rūtos Katiliūtės realybė – tai debesys ir rūkai, miglos ir efemeriški toliai. (…) 

Tiesa, pastaruoju metu R. Katiliūtės kūriniuose atsiranda ir naujų ženklų – suprematistinių formų, kurios tarsi išnyra iš daugiasluoksnės spalvos gelmės ir įgyja 3D apimtį. Tapytoja prisipažįsta, kad jai imponuoja suprematizmas – geometrinių abstrakcijų meno kryptis, kurią XX a. antrajame dešimtmetyje suformavo tapytojas Kazimiras Malevičius (1878–1935). Savo ūkus „apgyvendindama“ geometrinėmis figūromis, R. Katiliūtė tarsi antrina Malevičiui, atskleisdama pasaulio, didingesnio už regimąjį, pranašumą. 

Dailininkė kuria vedama įspūdžio ir jausmų. Ten pat ji veda ir žiūrovą. Todėl R. Katiliūtės kūriniai sunkokai pasiduoda žodinėms interpretacijoms – juos lengviau pajusti nei apsakyti. Ko gero, jiems apib8dinti labiausiai tiktų žymaus minimalisto Franko Stella posakis: „Tai, ką tu matai, yra tai, ką tu matai“. Kitaip tariant, R. Katiliūtės kūriniai yra tai, ką žiūrovas juose geba įžvelgti – pasaulį, kur realybės daugiau nei yra“. (dr. Danutė Zovienė)

Paroda veiks iki lapkričio 15 d.