7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Vakarinė mokykla „Keliai į autonomiją: Įvadas į kultūrinį autonomizmą“

Rengėjų inf.
Nr. 33 (1354), 2020-10-02
Kronika

„Keliai į autonomiją” – nauja 5 dalių vakarinė mokykla, vyksianti internetu nuo spalio iki gruodžio mėn., kurios programoje įvyks gyvai transliuojamos diskusijos ir pristatymai Kauno menininkų namų Facebook paskyroje, bei uždaros skaitymų grupės apie Rytų ir Vakarų kultūrinio autonomizmo istorijas bei praktikas.

Spalio 8 d., ketvirtadienį, 19 val. įvyks pirmasis susitikimas – „Įvadas į kultūrinį autonomizmą“, kuriame dalyvaus Stevphen Shukaitis ir Tomas Marcinkevičius. Diskusija bus transliuojama gyvai ir prieinama be registracijos Kauno menininkų namų FB paskyroje. Renginys vyks anglų k.

Spalio 6 d., antradienį, 19 val. įvyks Tomo Marcinkevičiaus moderuojama skaitymo grupė, kurioje bus aptariami viešoje diskusijoje keliami klausimai. Skaitymai vyks internetu, anglų k. Kviečiame registruotis skaitymams iki spalio 5 d. adresu: paths.to.autonomy@gmail.com 

„Įvadas į kultūrinį autonomizmą: Mokomės nedirbti“

Autonomistai įsivaizdavo pasaulį, kuriame sparčiai gausėtų naujų kūrybinės išraiškos formų, atsirandančių per masinį atsisakymą užsiimti nereikšmingu, sielą žudančiu darbu. Pirmojoje vakarinės mokyklos sesijoje aptarsime įvairias kultūrines strategijas, kuriomis autonomistai siekė išmokti ne(be)dirbti, jų trūkumus ir potencialą atitinkamuose kontekstuose. Užsiėmimus ves Stevphen Shukaitis ir Tomas Marcinkevičius, kurie apsvarstys šią problematiką regionų, kuriuose asmeniškai pirmiausiai susidūrė su autonomistine politika, kontekste – XX a. 10-ojo dešimtmečio Brukliną (Shukaičiui) bei XXI a. pradžios Alytų, Kauną ir Vilnių (Tomui Marcinkevičiui).

Pirmojoje skaitymų grupės sesijoje skaitysime Shukaičio tekstą „Mokomės nedirbti“ („Learning Not to Labor, 11 puslapių). Straipsnis peržvelgia atsisakymo dirbti kaip (post)autonomistinės politinio pasipriešinimo strategijos istoriją ir persidengimą su kultūriniu/meniniu darbu – tendenciją, kuri iki šių dienų bent iš dalies apibrėžia daugumą (post)autonomistinių politinių praktikų. Be to, tekste trumpai pristatoma dalis pagrindinės autonomizmo terminologijos ir problemos: tai, kad „kultūrinė politika tampa pakaitalu visoms kitoms politikos rūšims“. Kita vertus, autonomizmas siūlo ir išeitį iš šios aklavietės: susikoncentruoti į nuolat kintančią klasinės kompozicijos kategoriją.

Tekstą skaitymams galima rasti čia: www.luna6.lt/files/paths-to-autonomy/Learn-Not-to-Labor.pdf  

Stevphen Shukaitis yra Esekso universiteto Darbo ir organizavimosi centro dėstytojas bei leidėjų kolektyvo „Autonomedia“ narys. Nuo 2009 m. yra „Minor Compositions“ koordinatorius ir redaktorius. Jo tyrimų sritys – kolektyvinė vaizduotė socialiniuose judėjimuose ir kultūrinio bei meninio darbo dinamika.

Tomas Marcinkevičius – Gegužės 1-osios profesinės sąjungos (G1PS) ir kairiojo portalo „Gyvenimas per brangus“ (GPB) redkolegijos narys bei (vis dar) VDU politikos mokslų doktorantas.

Vakarinė mokykla „Keliai į autonomiją"

„Laisvė“ – daugelio modernių kultūrinių judėjimų tikslas, į kurį kultūrinis autonomizmas, atsiradęs XX a. 7-ojo dešimtmečio pabaigoje, žvelgė kritiškai tiek iš kultūrinės, tiek iš politinės pusės. Autonomizmas – vienas pavadinimas visai eilei įvairių 7–10-ojo dešimtmečių kairiųjų politinių judėjimų, kuriuos jungė nepasitikėjimas politinėmis partijomis bei oficialiomis profesinėmis sąjungomis. Autonomistai dalyvavo skvoterių, „laisvojo radijo“, zinų ir miestų bendruomenių judėjimuose. Šis naujas požiūrio į kultūrinę laisvę taškas laikui bėgant pritraukė vis daugiau šalininkų ir per ateinančius dešimtmečius plačiai pasklido po pasaulį. Kelių į autonomiją – daugybė, ir kiekvienas jų nužymėtas atitinkama vietos, kurioje jis vystomas, regionine specifika.

„Kelių į autonomiją“ vakarinė mokykla skirta šių kelių tyrinėjimui per dialogą tarp Rytų ir Vakarų mąstytojų, aktyvisčių/tų ir meninink(i)ų. Pagrindiniai klausimai, į kuriuos ieškosime atsakymų: Kaip Rytų Europoje atsirado kultūrinio autonomizmo idėjos? Kokias tradicijas ir pertrūkius galime išskirti šiame kontekste? Kuo autonomizmas galėtų būti aktualus šiuolaikinėms meninėms / kultūrinėms / politinėms strategijoms? Kokios buvo jo nesėkmės ir kaip galėtume jas permąstyti? Kaip autonomizmo trūkumai ir galimybės siejasi su istorinio avantgardo problemomis bei moderniosiomis filosofinėmis tradicijomis? Galiausiai – kaip šie kultūrinės autonomijos supratimai kyla iš darbo judėjimų ir kritiškai juos permąsto per kultūros darbuotojų sąjungas bei kitas darbuotojų organizavimosi praktikas?

Projektą organizuoja projektų erdvė Kabinetas bei politinė erdvė Luna6. Komunikacijos partneris – Kauno menininkų namai. Renginio dizainas – Studio Cryo.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.


 

Žymos:
Rengėjų inf.,