Itin retas muziejaus eksponatas – galvos skausmą net Rusijos imperijos valdžiai keldavęs plaktas

Ketvirtadienį Lietuvos nacionaliniame muziejuje istorikė habil. dr. Aldona Prašmantaitė skaitys paskaitą apie vieną itin retą, muziejuje šiuo metu saugomą ir lankytojams rodomą, eksponatą – 1862 m. plakatą su perlaužtu kryžiumi.

A. Prašmantaitė pasakoja, kad Žemaitijoje, Šiaulių-Raseinių apylinkėse 1862 metų pavasarį vienur kitur pasirodę spalvoti, ranka piešti, plakatai su perlaužto kryžiaus piešiniu ir greta spausdintomis raidėmis išrašytu lietuvišku tekstu, kviečiančiu ginti katalikų tikėjimą nuo „maskolių“, sukėlė nemenką sumaištį visoje Vilniaus generalgubernatoriui pavaldžioje teritorijoje ir tapo galvos skausmu Rusijos imperijos pareigūnams nuo apskrities policijos viršininko iki vidaus reikalų ministro.  

„Plakatai Žemaitijoje platinti priklijuojant juos prie išorinių bažnyčios sienų ar pagrindinių durų iš lauko pusės prieš prasidedant pamaldoms, matyt, viliantis, kad juos pastebės kuo daugiau žmonių. Plakatų platinimo akcija truko penketą mėnesių – nuo 1862 metų kovo mėnesio pradžios iki liepos mėnesio antrosios pusės. Dabartiniame tyrimo etape turimomis žiniomis ant 10 bažnyčių sienų ar durų buvo išklijuota 11 plakatų“, – teigia istorikė.

Rusijos imperijos valdžia žemaitiškus plakatus vertino kaip antivyriausybinės veiklos apraišką.  Patys plakatai tapo daiktiniu nusikalstamos veikos įrodymu. Plakatus vietos žandarai nuimdavo iš karto, kai tik juos patys pastebėdavo arba gaudavo žinią apie jų pasirodymą. Apie įvykdytą nusikaltimą nedelsiant būdavo informuojamas Kauno gubernatorius. Pastarasis savo ruožtu pranešdavo aukštesnėms imperijos instancijoms.

A. Prašmantaitė pasakoja, kad Kauno gubernatoriaus ir Vilniaus generalgubernatoriaus nurodymu plakatai buvo kopijuojami  (kryžiaus atvaizdai litografuoti, lietuviški tekstai versti į rusų kalbą) ir medžiaga siųsta į Sankt Peterburgą aukščiausiajai valdžiai su lydraščiu, kaip taisyklė, turinčiu grifą „slaptai“.  

Nuo pat pradžių dėtos pastangos išaiškinti plakatus piešusius ir juos platinusius asmenis. Taip susikaupė nemažai dokumentų,  dabar teikiančių duomenų visų pirma gilesniam 1863 metų sukilimo istorijos pažinimui. Istorikė paradoksu vadina tai, kad imperijos pareigūnų plakatams suteiktas daiktinio nusikalstamos veikos įkalčio statusas, prisidėjo prie to, jog dalis jų išliko iki mūsų dienų. Vienas iš tokių 1862 m. Žemaitijoje platintų plakatų yra Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkiniuose.
Kada ir kokiomis aplinkybėmis plakatas atsirado? Kas buvo jo autorius ar autoriai? Kada ir kas pasirūpino jį išsaugoti? Kada pastarasis plakatas, nūnai tyrėjų siejamas su lietuviško plakato ištakomis, tapo eksponatu? Remiantis istoriografija ir pirminiais šaltiniais istorikė A. Prašmantaitė pristatys istorinį tyrimą, virtusį tikru detektyvu.

Ketvirtadienio kultūros istorijos vakaras – „1862 m. plakato su perlaužtu kryžiumi istorijos pėdsakais“ – įvyks sausio 17 d., ketvirtadienį, 17 val. 30 min. Lietuvos nacionalinio muziejaus, Arsenalo g. 3, salėje. Bilieto kaina 0,60 euro.

Lietuvos nacionalinio muziejaus naujienas kviečiame sekti socialiniame tinkle „Facebook“ https://www.facebook.com/lnmuziejus/ ir internetiniame puslapyje http://www.lnm.lt/

Kontaktinė informacija:
Arminas Šileikis
Lietuvos nacionalinio muziejaus Viešųjų ryšių specialistas
+370-673-04145
[email protected]